Geras reportažas! Šio geležinkelio statybos neužbaigtas projektas tik dar kartą parodo, kad Lietuva buvo SSRS geležinkelių tinklo provincija...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Nenutiesti geležinkelio ruožai
Collapse
X
-
Parašė railman Rodyti pranešimąGeras reportažas! Šio geležinkelio statybos neužbaigtas projektas tik dar kartą parodo, kad Lietuva buvo SSRS geležinkelių tinklo provincija..."I killed the Bank" - Andrew Jackson
Comment
-
Klaipėdos aplinkelis
Pasipriešinimas geležinkeliui švelnėja
http://www.ve.lt/?data=2009-11-10&ru...rub=1190113119
Privatūs sklypai priemiesčio zonoje ir galybė jau pastatytų namų sunkiai derinasi su nauju geležinkeliu dabartinėmis realijomis.
Comment
-
Parašė Kiaune Rodyti pranešimąAš visai norėčiau atkarpos Pagėgiai - Smalininkai - Jurbarkas - Vilkija - Graliava - Kaunas
Atvaizdas
Paskutinis taisė Raptor; 2011.03.03, 16:21.
Comment
-
Parašė Kiaune Rodyti pranešimąAš visai norėčiau atkarpos Pagėgiai - Smalininkai - Jurbarkas - Vilkija - Graliava - Kaunas
Atvaizdas
Parašė Grillz Rodyti pranešimąSveiki, kaip manot ar būtų naudingas ir įmanomas geležinkelis iki Biržų? Girdėjau neseniai gandus, kad lyg ir bus atgaivintas siaurasis geležinkelis iki pasvalio.Paskutinis taisė Kosovo; 2011.03.03, 22:06."I killed the Bank" - Andrew Jackson
Comment
-
Kazlų Rūdos - Jurbarko geležinkelio tiesimas.
Laikraštis "Geležinkelininkas", www.e-paveldas.lt
1940 m. Nr. 9.
1940 m. Nr. 15
1940 m. Nr. 20
Paskutinis taisė Al1; 2011.04.17, 20:18.
Comment
-
Dar šiek tiek tarpukario Lietuvos planų tiesiant geležinkelius: Geležinkelių bataliono/kuopos 10 metų darbuotės schema.
Lietuvos geležinkelių žemėlapis. Mastelis 1:2000000, apie 1928-1929 m.
Didesnis žemėlapis (nuoroda).http://www.maps4u.lt/ Puslapis apie istorinius žemėlapius.
Comment
-
1908 m. buvo įkurta bendrovė geležinkeliui per Raseinius tiesti.
Įstatuose, kurie saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, pagrindiniu bendrovės veiklos tikslu įrašyta - nutiesti geležinkelį per Raseinius, sujungtą su Rusijos imperijos geležinkelių tinklu.
Bendrovės steigėjai buvo 22 fiziniai asmenys, iš kurių du pirmieji sąraše - A. J. Ginita-Pilsudskis ir B. J. Ginita-Pilsudskis. Ginita - taip parašyta įstatuose rusiškai. J. - tėvavardžiai (Ю.) Na, nežinau, kaip jie susiję su Juzefu Pilsudskiu, bet pagal inicialus, tai lyg ir Juzefo broliai - Adamas ir Bronislavas. Adamas gyveno Vilniuje, o Bronislavas buvo ištremtas į Sibirą, Rusijos - Japonijos karo metu atsidūrė ir iki 1906 m. buvo Japonijoje. Tais metais grįžo bei apsigyveno Krokuvoje. Galbūt jį Adamas pasikvietė...
Bendrovės valdyba veikė Raseiniuose, balso teisę be steigėjų ir akcininkų dar turėjo Raseinių miesto valdybos atstovas ir Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės bendrovės (čia tikriausiai tokia valdiška institucija) atstovas.
Taigi, bendrovė savo tikslų nepasiekė, nes geležinkelio nenutiesė...
O čia straipsnis apie ketinimus nutiesti geležinkelį per Raseinius tarpukaryje.
http://www.alioraseiniai.lt/gelezink...iti-sumanymai/Paskutinis taisė Al1; 2012.03.10, 09:42.
Comment
-
Sveiki.
O iš tiesų Šakiai turėjo savo geležinkelį. 1931–1932 metais Lietuvos vyriausybė iš biudžeto skyrė 40.000 litų Šakių–Gelgaudiškio siaurajam geležinkeliui tiesti. Buvo nutiestas 14 km ilgio kelias, juo važinėta iki Antrojo pasaulinio karo.
Tai buvo vadinamoji „konkė“ – kinkyti arkliai traukė 1-2 keleivinius ir krovininius vagonėlius. Vagonėliai riedėdavo kasdien 2 kartus nuo Šakių iki Gelgaudiškio. Vežiojo jis aplinkinių kaimų gyventojus ir prekes nuo Gelgaudiškio Nemuno prieplaukos. Siaurojo geležinkelio bėgiai Gelgaudiškyje palei centrinę miestelio gatvę buvo nutiesti į pakalnę, jo atšakos driekėsi į žvyro karjerą prie kapinių ir į panemunę, kur švartuodavosi baržos. Šakiuose geležinkelio stotis buvo maždaug dabartinio Zanavykų turgaus vietoje, Aušros g.
Kitu siauruoju geležinkeliu buvo vežamas molis į Gelgaudiškio plytinę. Metalines liores čia tempė „motovozas“. Ši atkarpa veikė iki ~1970 metų.
P.S. čia dar truputis apie Suvalkijos siaurukus:
http://www.marijampolieciai.lt/lt/na...gyvavo-neilgaiPaskutinis taisė LNS; 2012.03.26, 12:03.
Comment
-
Kauno miesto Žaliakalnio-Vilijampolės jungtis ir kitos variacijos
Matyt nedaug kas žino, kad jau baigiantis trečiąjam dešimtmečiui buvo pradėta mąstyti apie geležinkelio linijos jungtį su Žaliakalniu. Kadangi miestas sparčiai plėtėsi į šią pusę, tai buvo reikmė keleivių transportui. Taip pat buvo pradėta kalbėti ir apie ilgesnį šios linijos variantą - į Vilijampolę, kur buvusios pramonės įmonės neturėjo geležinkelio atšakos. Buvo mąstomi įvairūs variantai, netgi siaurasis geležinkelis, tramvajus.
Vis tik vėliau šios kalbos aptilo iki ketvirtojo dešimtmečio. Tada, apie 1937 metus buvo parengti du variantai jungties (raudonas ir mėlynas). Vėliau vis tik buvo linkstama prie raudonosios linijos varianto. Violetine ir Žalia spalva pažymėti variantai Žaliakalnio prekių stoties. Tuo pat metu, ~1938 metais buvo parengtas ir Palemono prekių stoties projektas, tik neaišku ar apie jas buvo kalbama kaip apie skirtingus variantus, ar kaip apie paraleliai vystytinus projektus. Taip pat buvo numatyta atšaka tiesti geležinkelį paraleliai Žemaičių plento į Raseinius.
1939 buvo kalbama ir apie kitą jungties su Vilijampolę variantą, kuris turėjo du subvariantus - a)pro viršutinį Aleksotą, nusileidžiant Marvelės upelio slėniu, ir b)pro žemutinę Fredą. Pirmasis variantas pasirodė netinkamas dėl slėnio specifikos, o antrasis, berods, dėl nedidelio pralaidumo. Dabartinėje žiemos uosto vietoje buvo taip pat planuojama perkelti tuometinį uostą iš Nemuno Salos kanalo, o teritorijoje tarp jo ir santakos įrengti techninę geležinkelio stotį.
Kadangi netilpo į Žemėlapį pastarieji linijos variantai, tai pažymėjau tik pačią stotį ir vietą, kur ji turėjo kirsti Nemuną, orandžine spalva. Žemėlapis topografinis, 1939 m. nepamenu iš kurios interneto platybių vietos gautas. Linijos pažymėtos gan abstrakčiai, bet bendram vaizdui susidaryti manau kad sueis.
Nors jungtys į Vilijampolę (tiek pro Žaliakalnį, tiek ir pro Fredą) pasirodė itin brangios ir nežinia kada atsipirksiančios (ypatingai dėl tiltų kainos), tačiau jungtis su Žaliakalniu vis tik greičiausiai būtų atsiradusi, bet tam sutrukdė II p.k.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
Comment