Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Nenutiesti geležinkelio ruožai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Parašė Linas Rodyti pranešimą
    Buvo planuojamas naujas geležinkelis nuo Kazlų Rūdos pro Šakius, Jurbarką, Tauragę. Prie Šakių net buvo pradėtas statyti, bet Klaipėdos okupacija ir prasidėjęs karas tuos planus sustabdė. Mačiau kažkokioje knygoje net tikslų planą kaip jis turėjo praeiti pro Šakius, kur turėjo būti stotis.
    Gal pameni kur? Butu idomu.
    Aisku, ta regiona reikejo vystyti ir gelezinkelis butu tikrai puiki priemone. Bet velgi, i Klaipeda is Kauno nera tiesesnes linijos. Vel vingis i sona... Butu buve logiska ir manau praktiska, kad sis projektas dar veliau butu isvystytas iki Jurbarko - Kauno jungties Panemune tiesimo...

    Comment


      #62
      Atkelti ir (ar) nukopijuoti pranešimai iš temos Geležinkeliai Lietuvoje.
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        #63
        Ar žinote, kad XIX a. pabaigoje galvota ar planuota tiesti geležinkelį į Žagarę (apie tai rašoma literatūroje, kitą kartą nuskanuosiu ir įdėsiu). Tikriausiai, turimas omeny siaurasis geležinkelis, kuris ypač populiarus buvo Baltijos gubernijose - Lifliandijoje, Kurše.
        Tikėtina, kad tai būtų buvusi siaurojo geležinkelio atšaka per Ukrius nuo plačiojo Mažeikių-Jelgavos geležinkelio linijos - iki Bėnės stoties.
        Tam neprieštarautų ir tai, kad XIX a. pabaigoje Žagarė buvo nemažas miestas - gyveno apie 10 000 gyventojų, o 1914 m. - jau 14 000. ir pagal dydį prilygo to meto Panevėžiui. Be to Žagarė buvo nemažas prekybos ir gamybos centras, čia juk Visockis per arbatos kontrobandą užsidirbo pirmąjį savo milijoną aukso rubliais. Ši arbata buvo garsi Sovietų Sąjungos laikais (reklamuoja per Rusijos TV).

        Comment


          #64
          Wis(s)otzky Tea???

          Comment


            #65
            Parašė Al1 Rodyti pranešimą
            Wis(s)otzky Tea???
            Berods. Kai peržiūrėsiu informaciją apie tą arbatą - patikslinsiu.

            Comment


              #66
              nenutiestas Tukumo-Kuldygos geležinkelis ir tiltas per Abavą

              Ne vieną nustebina įspūdingas, didelis ir aukštas tiltas per nedidelę Abavos upę Tukumo r., Satų pag. Jis nė kartą nebuvo panaudotas pagal paskirtį, o ant jo gali užlipti tik alpinistai ar vaikėzai. Jis čia stovi jau 69 m.
              Tilto atsiradimas susijęs su 1939 m. pradėtu statyti Tukumo-Kuldygos geležinkeliu. 1940 m. darbai pasistumėjo tiek, kad jau reikėjo statyti tiltą per Abavą. Jis yra pie 10 km nuo Tukumo II geležinkelio stoties. Kalvotoje vietovėje ir giliame Abavos slėnyje tiltas turėjo būti aukštas. Jis turėjo būti panašus į 1937 m. pastatytą tiltą per Salacą prie Mazsalacos (82 m ilgio ir 16 m aukščio virš vandens lygio).
              Tilto statyba baigta 1940 m. lapkričio 5 d. - kaip buvo skelbiama spaudoje 25 d. anksčiau nei buvo planuota. Tačiau nei tilto, nei geležinkelio sampilas taip ir nebuvo supiltas. Kadangi tai buvo periferinis geležinkelio ruožas į Kuldygą (apie šį miestą žr. http://www.miestai.net/forumas/showt...9#post328049)- jis nepateko nei į vokiečių, nei į sovietų strateginius palnus.


              Tilto adresas: http://maps.google.com/maps?f=d&sour...1&ie=UTF8&z=11
              Attached Files
              Paskutinis taisė Salvijus; 2009.03.28, 09:18.

              Comment


                #67
                Taigi, kažkur buvo diskusija dėl numatomų statyti geležinkelių ruožų. Kai ką pavyko rasti:
                Vyriausybės žinios. 1924, Nr.168
                Plačiųjų geležinkelių plėtra: paskelbtas privačios žemės nusavinimas šiems geležinkeliams: Kėdainiai - Lyduvėnai – Klaipėda, Amaliai – Telšiai – Kretinga ir Kazlų Rūda – Šakiai – Raseiniai – Lyduvėnai. Vis tik galutinis variantas buvo:

                Vyriausybės žinios. 1930, Nr.320

                Geležinkelio Telšiai – Kretinga statybos įstatymas

                Bei:

                Vyriausybės žinios. 1940, Nr.705
                Kazlų Rūdos – Šakių – Jurbarko geležinkelio reikalams nusavinama nekilnojamojo turto, kiek reikia šio geležinkelio linijai, stotims, sustojimo vietoms, karjerams, vandentiekiams , tiltams, viadukams ir pervažoms

                Šis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas....

                Beje, įdomiausia buvo rasti:

                Vyriausybės žinios. 1924, Nr.159

                Įstatymas privatiniam turtui nusavinti siaurojo geležinkelio linijai Panevėžys – Vabalninkai ir sudarymui teisės dalyvauti privatinio turto naudojime

                Vadinasi, buvo ir tokie planai....

                Ir tokie:

                Vyriausybės žinios. 1922, Nr.85

                4 §. Gelžkelio linijos, einančios nuo Vilkaviškio į Naumiestį ir projektuojamos toliau į Gelgaudiškį per Šakius reikalams priverčiamu keliu nusavinami žemės plotai pagal normą išdėstyta 1§ tiktais tose vietose, kur bus reikalingi gelžkelio linijos išsukimai iš plento, darant Susiekimo Ministerijai galūtiną detalų to geležinkelio linijos projektą

                Visgi, Vilkaviškis - Naumiestis buvo išardytas, o Šakiai - Gelgaudiškis pastatytas tik apie 1930 metus...

                Comment


                  #68
                  Idomu, ka reiskia zodis "nusavinti". Tiesiog atimdavo, ar vis delto kompensuodavo...

                  Comment


                    #69
                    Kiek vėliau pavyko išsiaiškinti, kad kompensuodavo pinigais, bet pagal rinkos kainą, ne taip kaip dabar...

                    Comment


                      #70
                      Žemėlapis

                      Parašė udrius Rodyti pranešimą
                      Iš seno laikraščio apie Žemaičių Naumiestį:

                      Vakarai. 1938, rugsėjo 26 dienos

                      BUVĘS SUNAIKINTAS IR SPARČIA AUGĄS MIESTELIS
                      Pats miestelio pavadinimas „Naumiestis" rodo, kad jis yra naujai arba nesenai įsikūręs. Tačiau jo įsikūrimo ir praeities istorija yra labai sena. Miestelis, būdamas arti senojo vokiečių rubežiaus arba prie dabartinio Klaipėdos kr., pirmas Žemaitijoje patyrė Didįjį karą ir buvo visiškai sunaikintas. Visame miestelyje buvo likęs tik parapijos namas ir tas pats gerokai šovinių apskaldytas. Vokiečių okupacijos laikais miestelyje pradėta statyti laikinus namus, pro Naumiestį
                      okupantai buvo sumanę ir vedė geležinkelį: SilUtė — Naumiestis — Mažeikiai. Bet jie būsimam geležinkeliui pastatė keletą tiltų ir sukasė kelis kilometrus kelio. Tik mažasis traukinėlis buvo pravestas iki Kvėdarnos miestelio, kad jie lengviau galėtų išgriebti turtinguosius Žemaitijos miškus.

                      Mano pastabos - čia greičiausiai turėta omenyje ne Šilutė , o Kugeliai (Kugeleit) . Dėl siauruko iš Žemaičių Naumiesčio - girdėjau, kad toks ėjo iki Tenenių... Bet daugiau nieko.. laukiu Jūsų pagalbos
                      Radau kaip žadėjau tą žemėlapį. Jis yra publikuotas Andreas Knipping 2004 m. knygoje Eisenbahnen im Ersten Weltkrieg, p. 146.


                      Toks geležinkelis tikriausiai ir buvo projektuojamas, nes jis pavaizduotas šiame geležinkelių žemėlapyje. Nuo Kugeleit iki Mažeikių (tuometinio Muravjovo) per Konstantinovo. Tačiau greičiausiai šiuos planus "sujaukė" pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas vokiečių nenaudai. Jei karas būtų užsitęsęs - jis būtų nutiestas. Tai rodo vokiečių starteginius planus ir Mažeikių mazgo svarbą regione - būtų sujungiama tiesiausia linija su Liepoja bei Ryga, tačiau buvo pasitenkinta Liepoją sujungus su Klaipėda. Geležinkelis pagal pažymėtą liniją (stora punktyrinė) turėjo būti platusis - panašiai pažymėtas Tilžės-Jelgavos geležinkelio ruožas - pažymėtas stora juoda ištisine ir punktyrine linijomis.
                      Paskutinis taisė Salvijus; 2011.03.06, 14:05.

                      Comment


                        #71
                        Čia tik taip į detalius tyrinėjimus nesiveliu , bet kadangi jau užtaikiau... :

                        Lietuvos žinios. 1923 m. birželio 28 d.

                        Naujų gelžkelių reikalu. Naujo Gelžkelio Šiauliai — Amaliai—Telšiai — Klaipėda tyrinėjimo darbai eina gane sparčiai. Jau atlikta darbų apie 45 klm„ ir šiomis dienomis partija pervažiuoja jau į Telšius. Taip pat sparčiai eina tyrinėjimo darbai naujos linijos: Kazlų-Rūda — Griškabūdis — Šakiai — Jurbarkas Tauragė. Šio kelio atliktas tyrinėjimas apie 25 klm.

                        Lietuvos žinios. 1923, rugsėjo 20 dienos

                        Naujas gelžkelis. Susisiekimo M ja mano tiesti naują siaurojo gelžkelio liniją: Ukmergė—Malėtai— tena—Ežerėnai. Tirinėjimo darbus manoma pradėti dar šiais metais. Tirinėjimus ir tų geležinkelių projektą paruošti būsią pavesta inž. Jokūbui Sližiui, geležinkelio Kazlų-Rūda — Šeštokai statybos
                        viršininkui.

                        Lietuvos žinios. 1923, spalio 28 dienos

                        Projektuojamieji geležinkeliai. Jau atlikti tirinėjimo darbai pirmoj eilėj projektuojamųjų statyti naujo gelžkelio linijų: Amaliai — Telšiai Plungė — Kretinga ir Kazlų Rūda—Jurbarkas — Pagiegiai; trečios linijos: Zarasai — Utena — Ukmergė — Kaunas tirinėjimas dar eina. Pastarasis manoma pravesti beveik lygiagrečiai plentui, einančiam ta pat kriptimi.

                        Lietuvos žinios. 1923, gruodžio 16 dienos

                        Anglijos paskolos Lietuvai reikšmė.

                        12 d. lapkričio. 1923 m., bus atmintina mūsų ekonominio kilimo istorijoje: tą dieną britų valdžia nusprendė suteikti Lietuvai kreditus ligi 1 miliono svarų sterlingų elevatoriams statyti ir naujiems gelžkeliams Kazlų Ruda—Tauragė ir Šiauliai—Kretinga tiesti.

                        Lietuvos žinios. 1923, gruodžio 29 dienos

                        Projektuojama geležkelio linija Klaipėda—Lydavėnai—Kedainiai esanti patogiausia. Inž. Č. Landsbergis „Lietuvos Ūkio" Nr. 14 smulkiai išnagrinėjęs pelningumą trijų projektuojamų nuo Klaipėdos geležkelių linijų, atranda, kad patogiausia ir trumpiausia linija būtų Klaipėda—Kedainiai, bet
                        ne Klaipėda—Amaliai ir ne Klaipėda— Kazlų - Rūda.

                        Mano pastaba - Ežerėnai - dabar Zarasai

                        Comment


                          #72
                          Tiesa sakant man buvo iškilęs klausimas, kodėl taip anksti pradėję diskituoti dėl geležinkelių statybų, lietuviai juos pradėjo statyti tiek po 10 metų... Radau atsakymą:

                          Lietuvos žinios Sekmadienis, 1924 mt. Birželio m. 8 d.

                          Krikščionių blokas Seime palaidojo gelžkelių statybos reikalas sudarkė statymo plianą, išbraukė iš biudžeto visas lėšas statybai, suardė Anglų paskolą.

                          Kun. Vailokaitis laimėjo.

                          Lietuvos žinios. 1924, birželio 12 dienos

                          Galutinai užbaigė.
                          Šiandien Seimas III skaitimu svarstant atmatė įstatymo sumanymą apie žemės nusavinimą geležinkelių linijoms Amaliai—Telšiai—Kretinga ir Kazlų- Rūda—Tauragė—Klaipėda. Tuo būdu geležinkeliu statybos klausimas galutinai likviduotas


                          (To pasekoje panašu, kad buvo suformuotas naujas Ministrų kabinetas)

                          Lietuvos žinios. 1924, birželio 19 dienos

                          Min. kab. beformuojant.

                          17. VI. 18 val. p. Valstybės Prezidentas oficialiai pavedė p. Tumėnui sudaryti naują kabinetą.

                          P. Tumėnas, beformuodamas kabinetą, apsilankė pas L. Valst. - liaud. Seimo frakcijos Pirmininką p. M. Sleževičių ir siūlė naujame kab. valst. liaud. du portfeliu: užsienių ir susisiekimo. P. Sleževičius, laikydamasis partijos nusistatymo, kad kab. turėtų būti koalicinis, principe su tucmi sutiko, bet pareiškė:
                          1. gelžkeliai turi būti pravesti valdžios nustatytomis kryptimis:
                          Amaliai-Telšiai-Kretinga ir Kazlų-Rūda-Šakiai-Tauragė ir Anglų Valdžios garantuojama paskola turi būti užtraukta.
                          P. Tumėnas su tuomi sutiko.

                          Kai kas dabartinėje Lietuvoje , matau , lipa ant to pačio grėblio...

                          Comment


                            #73
                            Parašė udrius Rodyti pranešimą
                            Tiesa sakant man buvo iškilęs klausimas, kodėl taip anksti pradėję diskituoti dėl geležinkelių statybų, lietuviai juos pradėjo statyti tiek po 10 metų... Radau atsakymą:

                            Lietuvos žinios Sekmadienis, 1924 mt. Birželio m. 8 d.

                            Krikščionių blokas Seime palaidojo gelžkelių statybos reikalas sudarkė statymo plianą, išbraukė iš biudžeto visas lėšas statybai, suardė Anglų paskolą.

                            Kun. Vailokaitis laimėjo.

                            Lietuvos žinios. 1924, birželio 12 dienos

                            Galutinai užbaigė.
                            Šiandien Seimas III skaitimu svarstant atmatė įstatymo sumanymą apie žemės nusavinimą geležinkelių linijoms Amaliai—Telšiai—Kretinga ir Kazlų- Rūda—Tauragė—Klaipėda. Tuo būdu geležinkeliu statybos klausimas galutinai likviduotas


                            (To pasekoje panašu, kad buvo suformuotas naujas Ministrų kabinetas)

                            Lietuvos žinios. 1924, birželio 19 dienos

                            Min. kab. beformuojant.

                            17. VI. 18 val. p. Valstybės Prezidentas oficialiai pavedė p. Tumėnui sudaryti naują kabinetą.

                            P. Tumėnas, beformuodamas kabinetą, apsilankė pas L. Valst. - liaud. Seimo frakcijos Pirmininką p. M. Sleževičių ir siūlė naujame kab. valst. liaud. du portfeliu: užsienių ir susisiekimo. P. Sleževičius, laikydamasis partijos nusistatymo, kad kab. turėtų būti koalicinis, principe su tucmi sutiko, bet pareiškė:
                            1. gelžkeliai turi būti pravesti valdžios nustatytomis kryptimis:
                            Amaliai-Telšiai-Kretinga ir Kazlų-Rūda-Šakiai-Tauragė ir Anglų Valdžios garantuojama paskola turi būti užtraukta.
                            P. Tumėnas su tuomi sutiko.

                            Kai kas dabartinėje Lietuvoje , matau , lipa ant to pačio grėblio...

                            Atejo Smetona ir isvaike ta sirsiu lizda Seima - liaudies ukio progreso stabdi.

                            Comment


                              #74
                              Ghmmm... tai ir sakau, ar nelipame ant to pačio grėblio antrą kartą?

                              Comment


                                #75
                                Istorijos nesuklastosi, bet iš jos pasimokyti galima

                                Parašė udrius Rodyti pranešimą
                                Ghmmm... tai ir sakau, ar nelipame ant to pačio grėblio antrą kartą?
                                Visada sakau: tam ir reikia mokytis istorijos, kad suprastume vysktančius procesus. Tačiau ją ignoruodami vis kartojame tas pačias klaidas. Jau Senovės Romoje buvo pasakyta, kad "žmogus nežinodamas istorijos yra dar vaikas".

                                Comment


                                  #76
                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Ziurinedamas www.parovoz.com skilti apie isardytus ar nenutiestus placiuosius gelezinkelius radau kai ka idomaus. /-/

                                  Vilnius - Prienai - Kazlu Ruda - Jurbarkas - Lauksargiai.
                                  Žemėlapyje pažymėtas neegzistuojanatis geležinkelis nuo Lentvario per Stakliškes link Prienų ir t.t. Žemėlapis mano supratimu - Antrojo pasaulinio karo metų: "Hasła przedmiotowe: wojna światowa II".

                                  Narodowe Archiwum Cyfrowe.

                                  Comment


                                    #77
                                    savaitgali praleidau Anyksciuose, tai buvau nulekes apziureti nenutiesto placiojo gelezinkelio ruozo. jis buvo tiesiamas nuo dabartines Utenos gelezinkelio stoties ir tik keliolika kilometru sutapo su siauruko ruozu, ko pasekoje buvo isardytas siaurukas tarp Utenos ir Rubikiu. nors pagal maps.lt atrodo, kad beveik visur sankasos virsum vazinejama, ar bent jau galima butu vaziuoti automobiliu - taip nera. tik nedideleje dalyje to ruozo galima pravaziuoti automobiliu. kitur kelia pastoja krumynai ar zvyro vagiu iskastos duobes...


                                    uz zenklo i Niuronis - taip ir nepastatyto placiojo gelezinkelio tilto sankasa. nezinodamas pravaziuodavau, kaip pro paprasta kalvele... (sitoje sankryzoje nuo Anyksciu - Niuroniu kelio atsisakoja zvyrkelis link savartyno).



                                    pylimas apzeles medziais ir krumais.


                                    pylimas baigesi likus iki upes gal 100m. aukstis toje vietoje gali siekti 12-15m. zemyn nelipau - mano ziniomis - ten privati teritorija, o ir palaidi sunys drasos nepridejo


                                    radau ir uzkasta stulpa, apie kuri man pasakojo tevas. skirtumas tik tas,kad virs zemes islindes galas ne metro o 2,5m ilgio.


                                    netoli Elmininku sankasos vieta isduoda tik medziai. kitur - viskas suarta. dabar ten karves ganosi...


                                    prie Vosgeliu pasisukes gelezinkelis turejo kirsti Anyksciu - Svedasu plenta. pradzioje matosi senos traktoriaus vezes. dabar ten ivaziuoti galima tik gerai pasidarbavus kirviu. arba krosiniu motociklu

                                    padare keleta nuotrauku, vaziavom toliau. debeikiuose draugai nusipirko laaabai salto alaus (as vairavau, tad teko dziaugtis tikrai saltu limonadu). pasukome i Rubikius.
                                    likus porai kilometru iki Rubikiu, kelia kirsti turejo platusis gelezinkelis.


                                    zvilgsnis Anyksciu kryptimi.


                                    dabar - Utenos pusen

                                    cia sankasa vazinejama. bandysiu pralekt kita syki.
                                    issimaude Rubikiu ezere, vaziavome toliau. Gecionyse pasukome i kaire. tiek tikros informacijos. tuo metu jau apsiniauke, GPS neturiu, zemelapis per daug stambus, todel nuotrauku vietas galiu tik apytiksliai nurodyti.


                                    sioje vietoje platusis gelezinkelis turejo eiti siauruko ruozu.


                                    besimaldami misku-lauku-kaimu keliukais, vel kirtom placiojo gelezinkelio ruoza.zvilgsnis Utenos pusen.
                                    Paskutinis taisė dariuks; 2009.07.13, 17:07.
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      #78
                                      likus 3km iki Antalges, dar syki kirtom placiojo gelezinkelio ruoza.



                                      zvilgsnis Utenos kryptimi.



                                      graziai apipavidalinta uz "pervazos" esanti sankryza (P.S. - uz akmenu yra status slaitas, apie 10m aukscio.)



                                      likus apie kilometra iki Antalges, pamatem raudonu plytu pastata. sis namas sukele daug klaustuku - kas, kada, kokiu tikslu pastate si pastata, dabar esanti salia tarybiniais laikais tiesto placiojo gelezinkelio?



                                      zvilgsnis nuo pylimo

                                      pasiekem Antalge. pagaliau ASFALTAS!!!
                                      paskui Ukmerges - Utenos plentu pasiekem placiojo gelezinkelio viaduka.


                                      sodininku isvazinetu keliuku pakilom i virsu.


                                      sis viadukas mano masinai - neiveikiamas.

                                      kelione del laiko stokos teko nutraukti...

                                      svajoju sio ruozo zvalgyba pakartoti dviraciu.
                                      Paskutinis taisė dariuks; 2009.07.13, 17:30.
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        #79
                                        Parašė dariuks Rodyti pranešimą
                                        uz zenklo i Niūronis - taip ir nepastatyto placiojo gelezinkelio tilto sankasa. Nezinodamas pravaziuodavau, kaip pro paprasta kalvele...
                                        Geras, iš nuotraukos tikrai nepasakytum kad čia būta geležinkelio pylimo. Girdėjau kalbas, kad šis pylimas formuotas 1983m.-1988m. ir taip iki galo ir nepabaigtas.
                                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                        Comment


                                          #80
                                          labai idomus fotoreportazas, bravo!

                                          Comment

                                          Working...
                                          X