Nenutiesti geležinkelio ruožai

[Wycka]

gal kas turit ziniu apie nenutiesta plataus gelezinkelio ruoza Utena - Panevezys?
Anyksciu rajone, kazkur apie Cekonis, pravaziuojant, tevas rode, kur buvo ketinama tiesti placiaja veze. sake, kazkur ir pylimas supiltas, ruosiantis statyti tilta per Sventosios upe.
ar vistik buvo ketinama persiuti siauruka i platuji?

Mano nuomone, yra tikslinga atstatyti reguliarųjį susisiekimą traukiniais ruože Panevėžys-Rubikiai, bei atstatyti siaurąją vėžę nuo Rubikių iki Utenos. Panašu, kad Anykščiai, gavę kurortinės teritorijos statusą nesustos ir anksčiau ar vėliau gaus kurorto statusą. O Anykščiuose tikrai daug ką yra pamatyti, tik nepakenks daugiau investicijų į pramogas (pvz.: naktiniai klubai, plaukimas baidarėmis Šventosios upe, skrydžiai oro balionu ir t.t.). Tada bus reguliarus ir nemažas keleivių srautas į Anykščius iš Panevėžio ir Utenos. Su persėdimu traukiniu galės atvykti žmonės net iš Šiaulių, Radviliškio, Kupiškio, Rokiškio, Pabradės, Švenčionėlių, gal net Vilniaus. Kai kurie važiuotų ne dėl Anykščių, o dėl pačio siauruko. Priminsiu, kad reguliarus susisiekimas šiuo siauruku nutrauktas 2001m. kovo 24d., bet kaip tik tada prasidėjo ekonomikos kilimas. Šią vasarą su žmona važiavome siauruku, bet buvom paskutiniai, kuriems dar pavyko nusipirkti bilietus (po mūsų stovėję jau nebegavo), o važiavo penki vagonai po 38 žmones kiekviename. Žinoma, pirmiausia reikia bent nežymiai padidinti greitį, nes važiavome vidutiniškai 12 km/h greičiu (turistams toks greitis pats tas).

[Vitas]

Mano nuomone, yra tikslinga atstatyti reguliarųjį susisiekimą traukiniais ruože Panevėžys-Rubikiai, bei atstatyti siaurąją vėžę nuo Rubikių iki Utenos. Panašu, kad Anykščiai, gavę kurortinės teritorijos statusą nesustos ir anksčiau ar vėliau gaus kurorto statusą. O Anykščiuose tikrai daug ką yra pamatyti, tik nepakenks daugiau investicijų į pramogas (pvz.: naktiniai klubai, plaukimas baidarėmis Šventosios upe, skrydžiai oro balionu ir t.t.). Tada bus reguliarus ir nemažas keleivių srautas į Anykščius iš Panevėžio ir Utenos. Su persėdimu traukiniu galės atvykti žmonės net iš Šiaulių, Radviliškio, Kupiškio, Rokiškio, Pabradės, Švenčionėlių, gal net Vilniaus. Kai kurie važiuotų ne dėl Anykščių, o dėl pačio siauruko. Priminsiu, kad reguliarus susisiekimas šiuo siauruku nutrauktas 2001m. kovo 24d., bet kaip tik tada prasidėjo ekonomikos kilimas. Šią vasarą su žmona važiavome siauruku, bet buvom paskutiniai, kuriems dar pavyko nusipirkti bilietus (po mūsų stovėję jau nebegavo), o važiavo penki vagonai po 38 žmones kiekviename. Žinoma, pirmiausia reikia bent nežymiai padidinti greitį, nes važiavome vidutiniškai 12 km/h greičiu (turistams toks greitis pats tas).

Platųjį geležinkelį tiesė ir nenutiesė, tai gal tikrai būtų lengviau atstatyti išardytą siauruką? Arba jį nutiesti nenutiesto plačiojo trasa per pastatytus viadukus? Iki Utenos senosios geležinkelio stoties atstatyti tur būt jau neįmanoma – miestas išsistatė savaip (siauruko trasa nutiestos miesto gatvės).

Tikriausiai čia (netoli buvusios Stabulankių stotelės) susijungia išardyto Utenos-Rubikių siauruko ir nenutiesto plačiojo geležinkelio trasos... http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...lankiaitr1.jpg
Trumbatiškis – siauruko geležinkelio stotis tarp Anykščių ir Utenos http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...tiskis1983.jpg
Trumbatiškio geležinkelio stoties likučiai 2003 metais http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...tiskis2003.jpg

[Al1]

Ziurinedamas www.parovoz.com skilti apie isardytus ar nenutiestus placiuosius gelezinkelius radau kai ka idomaus.

Forume jau minejau apie tarpukaryje Lenkijos okupuotame Vilniaus kraste planuota nutiesti gelezinkelio linija is Varenos i Lyda. parovoz.com apie ja rasoma, kad ji buvo isardyta nuo Varenos iki Gudu. Gudai - miestelis salia Lydos, per kuri praeina gelezinklelio linija Vilnius - Lyda. Taip ir neradau nieko apie sia linija internete - ar ji buvo pradeta tiesti, jei buvo, tai kiek nutiesta. Tam paciam parovoz.com siauruju gelezinkeliu skyriuje yra minimas buves siaurukas nuo Gudu, 8 km ilgio, manomai nutiestas panaudojant statyto placiojo gelezinkelio pylimo dali.

Taip pat parovoz.com pateikiami duomenys apie nerealizuotus projektus pagal 1930 m. "Mazosios Tarybines enciklopedijos" duomenis.
Vilnius - Prienai - Kazlu Ruda - Jurbarkas - Lauksargiai.

Marijampole - Vilkaviskis - Kudirkos Naumiestis ir i Vokietija. Bet cia matomai supainiota su Pirmojo pasaulinio karo metu egzistavusia siaurojo linija is Marijampoles i Vilkaviski ir toliau i Kudirkos Naumiesti bei toliau i Prusija.


Taurage - Tarvainiai (dabartiniame Plunges raj.) - susijungimas su linija i Klaipeda.

[udrius]

Apie šį geležinkelį patvirtinimo nėra." Bet cia matomai supainiota su Pirmojo pasaulinio karo metu egzistavusia siaurojo linija is Marijampoles i Vilkaviski ir toliau i Kudirkos Naumiesti bei toliau i Prusija." Apie tai minima knygoje "Eisenbahnen im Baltikum" . Toje pačioje knygoje pateikiami dar keli žemėlapiai apie planuotus ir nutiestus geležinkelius, bet šią knygą smarkiai kritikuoja T. Altbergs, viekas iš stipriausių Baltijos šalių geležinkelių istorikų.

[udrius]

Dar buvo labai diddelis planas plėsti siaurųjų geležinkelių tinklą Nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau taip ir liko planu. Gerą straipsnį kažkada spauzdino ukmergės žinios, vėlgi kopija Panevėžyje.

[Al1]

Man tai keista (nes neteko skaityti ar girdeti), kad tarpukaryje nebuvo projekto nutiesti nauja tiesia linija is Kauno i Klaipeda. Ar bent jau nuo Kauno iki Taurages ar Pagegiu.

[c2h5oh]

Taip pat parovoz.com pateikiami duomenys apie nerealizuotus projektus pagal 1930 m. "Mazosios Tarybines enciklopedijos" duomenis.
Vilnius - Prienai - Kazlu Ruda - Jurbarkas - Lauksargiai.

Bet juk 1930 metais tokių planų (Vilnius - Prienai) būt negalėjo - siena juk buvo uždaryta. Ar lenkai tikėjosi siauruku pergalingai įvažiuoti į "Kowenszczyną"?

[udrius]

Man tai keista (nes neteko skaityti ar girdeti), kad tarpukaryje nebuvo projekto nutiesti nauja tiesia linija is Kauno i Klaipeda. Ar bent jau nuo Kauno iki Taurages ar Pagegiu.

Pagal mane, tokių planų buvo. Iš kitos pusės nuo Kauno iki Klaipėdos buvo dar viena labai efektyvi transporto priemonė - tai laivai, plaukę Nemunu. Todėl statyti alternavyvą nebuvo prasmės. Aišku, ši transporo rūšis smarkiai nunyko tik apie 70 -80 metus, todėl dabar atrodo keistai, kadi geležinkelis nenutiestas artimiausiu keliu.

[Al1]

Pagal mane, tokių planų buvo. Iš kitos pusės nuo Kauno iki Klaipėdos buvo dar viena labai efektyvi transporto priemonė - tai laivai, plaukę Nemunu. Todėl statyti alternavyvą nebuvo prasmės. Aišku, ši transporo rūšis smarkiai nunyko tik apie 70 -80 metus, todėl dabar atrodo keistai, kadi geležinkelis nenutiestas artimiausiu keliu.

Na, vandens kelias tiko tik kroviniams. Tuo tarpu keleiviams gabenti treciojo desimtmecio pabaigoje ir ketvirtojo pradzioje jis jau buvo per letas. Net ir kroviniu gabenimas buvo apribotas sezoniskumu. Aisku, tuo metu kroviniams gabenti pakako greicio. Taciau keleiviams tenktis i Klaipeda is Kauno ar atvirksciai apie 6-8 val... Reikia tureti omeny tai, kad ruozas tarp Kretingos ir Kuziu buvo baigtas tik berods 1932 m. Taigi iki tol traukiniai vaziavo arba per Mazeikius, Priekule, t.y. Latvija, arba per Taurage, Pagegius. Per Taurage netgi toliau nei per Latvija.
Negi niekam nebuvo atejusi ideja modernizuoti Pagegiu - Smalininku siauruka ir pratesti ji iki Kauno?

[udrius]

Na manau pats ir atsakei į klausimą - jei geležinkelis Klaipėdą sujungė tik 1932, tai vadinasi dar grandioziškesniam projektui pinigų papraščiausiai negalėjo būti. Dėl siauruko - jis priklausė vokiečių firmai, iš kitos pusės - iki kur jis galėjo dar būti pratęstas?

[Al1]

Na manau pats ir atsakei į klausimą - jei geležinkelis Klaipėdą sujungė tik 1932, tai vadinasi dar grandioziškesniam projektui pinigų papraščiausiai negalėjo būti. Dėl siauruko - jis priklausė vokiečių firmai, iš kitos pusės - iki kur jis galėjo dar būti pratęstas?

Grandiozinis ne grandiozinis, bet ziurint ir prieki apie tai galvoti reikejo.

Pagegiu - Smalininku gelezinkelis priklause vokieciams, bet galima buvo ji ispirkti. Galu gale koncesija galima buvo pasinaudoti.
Is kitos puses, norint pritaikyti si siauruka normaliam ir greitam susisiekimui, praktiskai reikejo ji pertiesti is naujo tiesesne trasa. Todel is esamos trasos gal koks ketvirtadalis ar penktadalis galejo buti panaudota. Tiltai nauji buvo reikalingi - juk net per Jura nebuvo tilto, o begiai pakloti buvo plento tiltu. Todel toks pertiesimas reiske naujo gelezinkelio tiesima. Ir zvelgiant is praktines puses ir tolimesniu perspektyvu - placiojo. Todel linija buvo tikslinga nutiesti iki Kauno.

[udrius]

Nesvarstykime, kas būtų buvę jeigu... Tiesiog gaila, kad visia medžiaga dabar Panevėžyje, bet , manau rasi bibliotekoje tokią knyga Johanesas Bobrovskis "Lietuviški fortepijonai", ten yra keletą puslapių skirta būtent šitam siaurukui.

[Al1]

Visgi trumpesnio ir greitesnio susisiekimo tarp Kauno ir Klaipedos poreikis, manau, buvo. Kadangi autotransportas ir jo infrastruktura tuo metu 1930-40 m. nebuvo pajegus nei greiciau nei patogiau, komfortabiliau, pigiau uztikrinti to susisiekimo, sujungti gelezinkeliu trumpiausiu keliu Kauna ir Klaipeda tikrai turejo buti svarstoma.

[DSaulius]

gal ir buvo bet kaip visada pinigeliu truko

[Al1]

gal ir buvo bet kaip visada pinigeliu truko

Tai vat ir idomu, ar buvo ir kaip buvo planuojama...

[Wycka]

Tai vat ir idomu, ar buvo ir kaip buvo planuojama...

Aš abejoju, ar buvo rimtai planuojama, t.y. peržengtas kalbų ir svarstymų lygis. Prisiminkime, kad tik 1936m. baigtas tiesti greitkelis Kaunas - Raseiniai - Gargždai - Klaipėda. Esant laaabai dideliam, krovinius galima buvo gabenti iš Kauno iki Pagegių, o nuo Pagėgių iki Klaipėdos - geležinkeliu. Na o keleivinis transportas ir prie Smetonos buvo nuostolingas...

[Al1]

Aš abejoju, ar buvo rimtai planuojama, t.y. peržengtas kalbų ir svarstymų lygis. Prisiminkime, kad tik 1936m. baigtas tiesti greitkelis Kaunas - Raseiniai - Gargždai - Klaipėda. Esant laaabai dideliam, krovinius galima buvo gabenti iš Kauno iki Pagegių, o nuo Pagėgių iki Klaipėdos - geležinkeliu. Na o keleivinis transportas ir prie Smetonos buvo nuostolingas...

Greitkelis - juokingai skamba. Zvyrkelis...
Autotransportas tais laikais nebuvo rimtas konkurentas gelezinkeliams nei kroviniu nei keleiviu vezime dideliais atstumais. Nei greiciu, nei komfortu, nei saugumu. Ir perspektyvu artimiausiam desimtmeciui - dviem nelabai nusimate...

[Wycka]

Greitkelis - juokingai skamba. Zvyrkelis...
Autotransportas tais laikais nebuvo rimtas konkurentas gelezinkeliams nei kroviniu nei keleiviu vezime dideliais atstumais. Nei greiciu, nei komfortu, nei saugumu. Ir perspektyvu artimiausiam desimtmeciui - dviem nelabai nusimate...

Nu, Al1, maniau kad daugiau žinai (nuvylei). Štai cituoju http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDe...C5%B3_plentas:

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, valstybei atiteko labai susidėvėję keliai. Be to, jie buvo labai netolygiai išdėstyti: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius–Tauragę ir Zarasus–Kauną–Marijampolę, neturėjo tarpusavio ryšio. Žemaitija, Lietuvos šiaurinė dalis, Klaipėdos kraštas ir uostas neturėjo jungties su Kaunu – tuometine Lietuvos laikinąja sostine.
Naująjį kelią projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos kelių valdybos sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Numatyta trasa: Kaunas–Raseiniai–Kaltinėnai–Rietavas–Gargždai. Iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. liepos 9 d. prie Dievyčio ežero, ant Šiauduvos kalno. Atidaryme dalyvavo valstybės prezidentas Antanas Smetona ir kiti garbūs svečiai.
Žemaičių plento konstrukcija: Makadamo grindinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfaltuotas, su drenažu. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui: ėjo tiesesne trasa, posūkiai didesnio spindulio; staigesniuose posūkiuose įrengti viražai (važiuojamoji dalis palenkta į kreivės vidų). Pastatyti 3 dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, Dubysą – ties Ariogala, Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių–Tauragės plentu ties Kryžkalniu pastatyta moderni pervaža-viadukas.
Augant transporto srautams, Žemaičių plentas pradėjo nebetenkinti kylančių poreikių. 1971 m. pradėta tiesti Kauno–Klaipėdos automagistralė, einanti nauja, ištiesinta trasa. Maždaug apie 40 km nuo Kauno, senojo plento trasa sutampa su naujai nutiesta automagistrale.
Nutiesus automagistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda, senasis Žemaičių plentas naudojamas vietiniam susisiekimui tarp šalimais prigludusių miestelių ir gyvenviečių.

Dar http://kaunas.lcn.lt/parapijos/ariog...a.php?nid=435:

ŽEMAIČIŲ PLENTAS
Žemaičių plentas nuo Kauno į Klaipėdą nutiestas 1934–1939 m., 195 km ilgio. Projektavo ir statybai vadovavo susisiekimo ministerijos kelių valdybos sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Tai buvo ilgiausias nepriklausomos Lietuvos tiestas magistralinis plentas.
Ėjo iš Kauno pro Raseinius, Rietavą į Klaipėdą. Didesnieji tiltai pastatyti per Nevėžį ties Babtais, Dubysą ties Ariogala, per Miniją ties Gargždais. Sankryžose su kitais plentais ties Kryžkalniu ir prie Gargždų pastatytos modernios pervažos – viadukai. Žemaičių plentas turi du kelius automobiliams ir šalikelę. Konstrukcija: Makadamo grindinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfaltuotas, su drenažu.

Žemaičių plentas per Gargždus 1939m.
Kaip supratau iš straipsnių šia tema visumos, atidarymo dieną plentas dar nebuvo vientisas, tai yra dar buvo ruožų su žvyro danga, kurie buvo panaikinti jau po Antrojo pasaulinio karo.
Beje, žodyne plentas - kelias su tvirta danga.

[Linas]

Buvo planuojamas naujas geležinkelis nuo Kazlų Rūdos pro Šakius, Jurbarką, Tauragę. Prie Šakių net buvo pradėtas statyti, bet Klaipėdos okupacija ir prasidėjęs karas tuos planus sustabdė. Mačiau kažkokioje knygoje net tikslų planą kaip jis turėjo praeiti pro Šakius, kur turėjo būti stotis.

[Vitas]

Buvo planuojamas naujas geležinkelis nuo Kazlų Rūdos pro Šakius, Jurbarką, Tauragę. Prie Šakių net buvo pradėtas statyti, bet Klaipėdos okupacija ir prasidėjęs karas tuos planus sustabdė. Mačiau kažkokioje knygoje net tikslų planą kaip jis turėjo praeiti pro Šakius, kur turėjo būti stotis.

Įdomu ...
Aš po Kazlų Rūdos miškus ir Šakių rajoną daug prituristavęs automobiliu, motociklu, dviračiu, pėsčias, bet jokių plačiojo geležinkelio tiesimo pėdsakų neaptikau. Ežerėlio durpyno siauruko pervažų likučius randu nesunkiai.