Gelžk. Kretinga-Skuodas-Priekulė

[udrius]

A1, nesi teisus dėl savo samprotavimų. Daugiau reikia skaityti rusiškus puslapius, ne vien tik vokiškus. Tiesa yra tokia, kad vokiečiai pirmo pasaulinio metu pastatė siaurojo geležinkelio liniją į Latviją, Rucavą (Liepoją). Linija ėjo per Olšausko malūną. 1923 metais nuspręsta sutvarkyti Šventosios uostą, todėl nuo to pačio malūno paklotas naujas siaurukas į Šventosios uostą. 1939 metais, užgrobus Klaipėdą, nuspręsta skubiai pakloti iš Darbėnų į Šventąją platųjį geležinkelį ir šį uostą padaryti pagrindiniu.

Daugiau info ya čia:

http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?ID=731

Taip pat yra išleista knygutė apie Šventosios uosto statybą.

Siauruko linijos žemėlapis, tiesa jis yra 1938 m. rusų žvalgybinis, todėl jo tikslumas nekoks. Lietuviai darė savo kartografiją, tačiau šios dalies nespėjo padaryti...



Plačiojo geležinkelio žemėlapio nedėjau į internetą, bet jis pas mane toks yra. Siaurtuko bendrasis ilgis Darbėnai - Šventoji - 20 km, plačiojo geležinkelio linijos ilgis buvo 12 km su trupučiu.

[Al1]

Tai kad skaičiau Parovozo puslapį ne kartą. Ir šį žemėlapį turiu. Aš niekur neminėjau, kad siaurukas iš karto buvo į Šventąją. Mano samprotavimai buvo tik apie pylimus ir kaip Darbą "praėjo" siaurukas. O tai, kad siaurojo geležinkelio linija naudojo plačiojo tiltą akivaizdi nors į akį durk. Antraip kam reikalingas papildomas pylimas nuo siaurojo geležinkelio pylimo, susijungiantis su plačiojo pylimu ir einantis tiesiai prie tilto? Kitas klausimas tik kada tai tarpukaryje buvo padaryta.
Plačiojo žemėlapį esu matęs. O tarybiniuose topografiniuose buvusi trasa nuo Darbėnų aiškiai matosi. Beje, buvo siaurojo atšaka į durpyną šalia Darbėnų, ten, kur pateiktame žemėlapyje kairiau Darbėnų yra pavaizduota pelkė.

[udrius]

Na galėjo siaurukas naudotis tuo pačiu tiltu, kaip ir pagrindinė trasa. Plačiojo geležinkelio žemėlapį paieškosiu, jis yra 1:25 000.

[Al1]

Kadangi dabartinis tiltas yra dvikelis, tai siaurukas galėjo naudotis juo. Žinoma, neaišku, kada dabartinis tiltas pastatytas - tiesiant platųjį geležinklelį į Priekulę, ar 1939 m. perstatytas tiesiant liniją į Šventąją.
Sugretinto kelio variantas menkai tikėtinas, nebent tik kaip laikinas (iki Klaipėdos prijungimo prie LT), nes kol nebuvo linijos nuo Kužių iki Kretingos, Priekulės - Skuodo - Klaipėdos linija buvo apkrauta.

[Al1]

Tęsiu toliau.
Medininkų stotis, vėliau tik pralanka.
www.maps.lt ortofotonuotraukoje dar matosi pastatas. Dabar jau jo nebėra.





Čia būta antrojo kelio.



Kokiems "bebrams" užkliuvo gelžbetoniniai stulpai?





Skuodo link.



Rūsys.

[Al1]

Už Medininkų keli šiltai metrų Skuodo link, ties pervaža.



Ten pat, tik apie 100 metrų atgal, Medininkų link. Buvę geležinkeliečių gyvenamasis namas.



Ir sandėliukas.



Ties rajoninio kelio Nr. 3704 pervaža netoli Daukšių, Skuodo link.



Vaizdas į priešingą pusę.



Maždaug 300 metrų nuo pervažos, Skuodo link yra gyvulių pergyna. Toliau, maždaug ten, kur beržynėlis dešinėje, seniau būta Litvinų stotelės. Litvinai - nebeegzistuojantis (sulygintas melioruojant) kaimas kairėje geležinkelio pusėje.

[Al1]

Paluknė. Dešinėje būta perono.



Perono blokai suversti prie stulpo (viršutinėje nuotraukoje).



Paėjus apie 200 m Skuodo link, yra apleistas namas. Pagal stilių - buvęs geležinkelio statinys.





Skuodo link.



Tęsinys bus.

[Linas]

Manyčiau, kad kai kurie ruožai dar visai neblogai išsilaikę ir nesunkiai galėtų būti naudojami. Beveik neužžėlę ir pabėgiai, žiūriu, pakeisti. Drąsiai galėtų kokia matrisa Klaipėda - Skuodas važinėti. Jei tik greitis būtų konkurencingas, tai ir keleivių atsirastų.

[Al1]

Vat ir visa esmė tame, kad ruožas Kretinga - Darbėnai yra prasčiausias. Vien tik mediniai pabėgiai, apipuvę. Bėgiai irgi ne per geriausi. Bet ne ką geresni ir tarp Marijampolės ir Šeštokų. Nuo Darbėnų iki Medininkų irgi panaši situacija. Nuo Medininkų (ar kažkur tarp Nausėdų ir Medininkų) prasideda gelžbetoniniai pabėgiai, o kai kurios atkarpos yra netgi su suvirintais bėgiais. Bėgiai yra geros būklės. Skuodo st. dalis pagrindinio kelyno yra prastos būklės. Už Skuodo iki tilto per Bartuvą vėl mediniai pabėgiai. Už tilto į Latviją ir Latvijoje - gelžbetoniniai ir kelias tikrai buvo neblogos būklės iki nutraukiant eismą.
Bet kokiu atveju eismas nuo Darbėnų iki Skuodo buvo nutrauktas ne dėl prastos kelio būklės, nes prastensė ar nei kiek ne geresnė bent jau iš pirmo žvilgsnio yra nuo Kretingos iki Darbėnų, bet dėl to, kad nebuvo ką vežti iki Skuodo. Nei krovinių, nei keleivių. O čia jau tiek LG, tiek valstybinės transporto politikos ypatybės.

[udrius]

Tai kad nebūtų užleidę Latvijos pusės, būtų krovinių buvę. O dabar jūs nežinote, kas ten Latvijoje darosi...

[Al1]

Dedasi paprasti dalykai - tiek LT, tiek LV tempia tik į save ir nežiūri, kad bendradarbiaujant gali būti naudos abiems pusėms. Dabar jau deja per vėlu ir 99 proc. tikimybė, kad geležinkelis bus išardytas. Tik laiko klausimas, kada tai bus padaryta. Ir gaunasi šioks toks paradoksas, kad po įstojimo į ES susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis ES šalimis negerėja ir netgi prastėja. Taip pat ir pasienio regionų keleivinis susisiekimas autobusais.

[Wycka]

Gaunasi šioks toks paradoksas, kad po įstojimo į ES susisiekimas geležinkeliais su kaimyninėmis ES šalimis negerėja ir netgi prastėja. Taip pat ir pasienio regionų keleivinis susisiekimas autobusais.

O kodėl maršrutą tarp kelių tik ES narių negalima traktuoti kaip vietinio? Nejaugi ir JAV tarp skirtingų valstijų ar Šveicarijoje tarp skirtingų kantonų tokie marazmai vyksta?

[Al1]

ES nėra viena valstybė. Bet kažkodėl kitose ES šalyse tarp valstybių tokių marazmų kaip pas mus tai tikrai nėra. Kad ir mano jau minėtas Kopenhagos - Malmės traukinių maršrutas. Panašių pavyzdžių galima rast ir daugiau.

[udrius]

Na manau bėda ne LDZ- LG, bėda tame, kad pagrindinis krovinių srautas būtų Mažeikių Nafta - Klaipėda. Vertinant taip, kokiu tempu atstatomas ruožas Mažeikiai - Rengė, manau daugiau klausimų nėra, kas vis tik tikras stabdis. Greičiau vis tik ne LDZ...

[Salvijus]

Šį geležinkelį pradžioje (1993-1997 m.) "sugriovė" ne kiek LDZ ar LG kova, bet muitinės.
Be MN produkcijos gabenimo jis neturi ateities. Beje, geležinkelio eksploatavimu labai suinteresuotas Liepojos uostas ir "Liepojos metalurgas" - per Mažeikius gabenti žaliavas gamyklai iš Baltarusijos, Ukrainos ir tranzitą per uostą yra žymiai arčiau nei per Daugpilį-Jelgavą. Tuomet didžiausias kąsnis tektų LG.

[Al1]

MN faktorius atsirado gerokai vėliau nei ruožą apleido latviai. Kol MN buvo valstybinė, tai, natūralu, kad jokios kalbos apie gabenimą per Latviją būti nelabai ir galėjo, ypač tuo metu, kai buvome atsitvėrę sienomis. Kai po pardavimoi Williamsui LG buvo įpareigota vežti labai pigiai, tai irgi kalbos apie gabenimą per Latviją negalėjo būti, nes latviai nebūtų vežė už tokią kainą. Nepaisant trumpesnio atstumo, naftos produktų transportavimas būtų buvęs brangenis. O pastarųjų kelių metų MN ir LG konfliktas šiam ruožui jau nieko nereiškia, nes geležinkelis per Priekulę apleistas...

[Salvijus]

Kalba eina apie muitines - šiame ruože sieną reikėjo kirsti 2 kartus. MN produkciją buvo patogiau gabenti per Kužius - nereikėjo muitinės procedūrų. O grąžinti tuščias cisternas per Priekulę LDZ tiesiog neapsimokėjo.
Dėl šio ruožo likimo 1997 m. šioje temoje įkėliau Latvijos Seimo komiteto posėdžio stenogramą.
Tais metais nuspręsta lavišką ruožą uždaryti, o tuo pačiu metu nutraukti ir visus keleivinius (Klaipėda-Mažeikiai, Liepoja-Vainiuodė ir t.t).

Panašus likimas artimiausiu metu laukia Utenos ir Marcinkonių ruožų.

[udrius]

Dėl Marcinkonių nebūk toks pesimistas... Dėl Utenos, taip, manau tai laiko klausimas.

[Al1]

Greičiau Alytaus ruožas bus uždarytas nei Utenos...

[statyba]

Greičiau Alytaus ruožas bus uždarytas nei Utenos...

Abejoju dėl Alytaus, nors tvarkaraščiuose oficialiai tėra viena pora traukinių per dieną iki Šeštokų, traukiniai pastaruoju metu važiuoja 2-3 kartus per parą. Galbūt tai susiję su Mockavos remontu.
Vasarą kaime dažnai skaičiuodavau vagonus, tai dažniausiai reiso "apkrova" svyruodavo tarp 28 - 34 vagonų. Buvo ir 47 vagonų rekordas. Tad manau vežti iš arba į Alytų dar tikrai yra ką.