Griūva nutilusio geležinkelio stotelės
JANINA ZVONKUVIENĖ
Darbėnų geležinkelio stotis šiandien panaši į trupantį paminklą ant užmiršto gyvenimo kapo: čia seniai nebesustoja joks keleivinis traukinys, nematyti jokio žmogaus.
Nebedarda nei arkliais kinkyti vežimai, nei minami dviračiai išlydėti ar pasitikti keleivių - dažniausiai susijusių su Klaipėda. Bėgiai - aprūdiję arba visai išardyti, dailus dviaukštis mūrinis stoties pastatas - nešildomas, nevėdinamas, užkaltais langais ir durimis - jau pradėjo griūti. Panašus likimas laukia ir greta esančių pastatų.
Keleiviai emigravo
Panašių stočių – ne viena. Traukiniai iš Klaipėdos jau seniai nebeveža keleivių į Skuodą, o nuo užpraėjusių metų ir į Šilutę. Paaiškinimą ir pateisinimą, kodėl leista numirti daugeliui keleivinių traukinių, girdėjo visi: Lietuvoje vežti keleivius geležinkelio transportu yra nuostolinga. Keleiviai tikina, kad nuostolinga tapo tada, kai staiga pabrangino bilietus ir taip išbaidė keleivius. Jeigu būtų vežę pigiai, keleivių būtų daug, gal iki dabar būtų apsimokėję vežti.
Mūsų kartos žmonėms daugybė svarbių gyvenimo įvykių, likimų buvo susieta su traukiniais ir stotimis. Važiuoti traukiniu būdavo ne tik patogu susisiekti, bet ir pramoga, ir tam tikra filosofinė būsena.
Dar ne taip seniai kiekvieną rytą traukiniai į mūsų didmiestį atveždavo šimtus keleivių - darbininkų, moksleivių, studentų, turgaus prekiautojų. Perpildyti, net perkrypę nuo keleivių gausos būdavo 8-ojo miesto maršruto autobusai, kol išvežiodavo žmones, skubančius į fabrikus, į mokymo įstaigas.
Dabar susisiekti su uostamiesčiu pasidarė sunku ne tik darbininkams iš kaimų, ne tik studentams ir moksleiviams, bet ir žmonėms, turintiems įvairių reikalų Klaipėdos mieste. Turguose neliko prekiautojų geriausiais kaimiškais maisto produktais – nebėra kam atvežti.
Nebeįveikiamai pabrangintas ir pagaliau išardytas, panaikintas normalus kaimo su miestu susisiekimas yra viena priežasčių, kodėl žmonės taip gausiai emigravo iš Lietuvos į Airiją.
Išmontuoti neleido
Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas priminė, kaip žmonės rinko parašus, kad susisiekimas geležinkeliu nebūtų uždarytas, ieškojo politikų užtarimo. Niekas nepadėjo. Vežti keleivius atsisakyta visam. Pavyko tik sustabdyti bėgių išmontavimą.
Darbėnuose veikia bendrovė „Žemaitijos granitas“, aprūpinanti žaliavomis statybininkus, kelių ir geležinkelių tiesėjus. Ši įmonė išlaiko ir šiokią tokią geležinkelio gyvastį - vagonais gabena savo produkciją ir medžiagas. Net į Latviją. Tačiau ne artimiausiu keliu per Skuodą, o aplinkui – per Šiaulius, Radviliškį. Bėgiai į Skuodą nėra išardyti. Jais 25 km per valandą greičiu vežamos kuro cisternos. Lėtai vežama dėl prastos kelio būklės ir dėl saugumo – pervažos nebereguliuojamos.
Įžvelgia klaidą
Bendrovės „Žemaitijos granitas“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Kaubrys situaciją vertina savaip: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, išmintingiau būtų buvę šią geležinkelio šaką sustiprinti, nes čia - tiesiausias kelias susisiekti su Ryga ir Kaliningradu. Iš ten krovinių ir keleivių srauto perspektyva didelė. Pašnekovo manymu, šią klaidą kada nors bus imama taisyti. Tačiau jos kaina didėja kasdien.
Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros direktorius Pranas Jokubavičius sakė, kad geležinkeliui iki Latvijos atnaujinti reikėtų nuo 80 iki 100 milijonų litų ir trejus metus trunkančio darbo. Tai ir buvę pasakyta praėjusių metų pabaigoje Skuode vykusiame verslininkų, naftininkų, rajonų merų ir geležinkelininkų pasitarime.
P. Jokubavičius patikino, kad ir senas geležinkelis, ir stočių pastatai buvo ir būsią bent minimaliai prižiūrimi. O kad artimiausiu metu būtų atnaujintas keleivių vežiojimas, abejoja.
Geležinkelio keleivių aptarnavimas Lietuvoje yra toks nuostolingas, kad 2005 metais nuostoliai siekia šimtą milijonų litų. Paprasto žmogaus ausiai tai skamba iš tiesų įspūdingai, tarsi Lietuvoje traukiniai žmones vežiotų nemokamai ir dar primokėtų keleiviams...
Praėjusiais 2006 metais Lietuvoje traukiniais važiavo penki milijonai keleivių.
www.klaipeda.daily.lt
JANINA ZVONKUVIENĖ
Darbėnų geležinkelio stotis šiandien panaši į trupantį paminklą ant užmiršto gyvenimo kapo: čia seniai nebesustoja joks keleivinis traukinys, nematyti jokio žmogaus.
Nebedarda nei arkliais kinkyti vežimai, nei minami dviračiai išlydėti ar pasitikti keleivių - dažniausiai susijusių su Klaipėda. Bėgiai - aprūdiję arba visai išardyti, dailus dviaukštis mūrinis stoties pastatas - nešildomas, nevėdinamas, užkaltais langais ir durimis - jau pradėjo griūti. Panašus likimas laukia ir greta esančių pastatų.
Keleiviai emigravo
Panašių stočių – ne viena. Traukiniai iš Klaipėdos jau seniai nebeveža keleivių į Skuodą, o nuo užpraėjusių metų ir į Šilutę. Paaiškinimą ir pateisinimą, kodėl leista numirti daugeliui keleivinių traukinių, girdėjo visi: Lietuvoje vežti keleivius geležinkelio transportu yra nuostolinga. Keleiviai tikina, kad nuostolinga tapo tada, kai staiga pabrangino bilietus ir taip išbaidė keleivius. Jeigu būtų vežę pigiai, keleivių būtų daug, gal iki dabar būtų apsimokėję vežti.
Mūsų kartos žmonėms daugybė svarbių gyvenimo įvykių, likimų buvo susieta su traukiniais ir stotimis. Važiuoti traukiniu būdavo ne tik patogu susisiekti, bet ir pramoga, ir tam tikra filosofinė būsena.
Dar ne taip seniai kiekvieną rytą traukiniai į mūsų didmiestį atveždavo šimtus keleivių - darbininkų, moksleivių, studentų, turgaus prekiautojų. Perpildyti, net perkrypę nuo keleivių gausos būdavo 8-ojo miesto maršruto autobusai, kol išvežiodavo žmones, skubančius į fabrikus, į mokymo įstaigas.
Dabar susisiekti su uostamiesčiu pasidarė sunku ne tik darbininkams iš kaimų, ne tik studentams ir moksleiviams, bet ir žmonėms, turintiems įvairių reikalų Klaipėdos mieste. Turguose neliko prekiautojų geriausiais kaimiškais maisto produktais – nebėra kam atvežti.
Nebeįveikiamai pabrangintas ir pagaliau išardytas, panaikintas normalus kaimo su miestu susisiekimas yra viena priežasčių, kodėl žmonės taip gausiai emigravo iš Lietuvos į Airiją.
Išmontuoti neleido
Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas priminė, kaip žmonės rinko parašus, kad susisiekimas geležinkeliu nebūtų uždarytas, ieškojo politikų užtarimo. Niekas nepadėjo. Vežti keleivius atsisakyta visam. Pavyko tik sustabdyti bėgių išmontavimą.
Darbėnuose veikia bendrovė „Žemaitijos granitas“, aprūpinanti žaliavomis statybininkus, kelių ir geležinkelių tiesėjus. Ši įmonė išlaiko ir šiokią tokią geležinkelio gyvastį - vagonais gabena savo produkciją ir medžiagas. Net į Latviją. Tačiau ne artimiausiu keliu per Skuodą, o aplinkui – per Šiaulius, Radviliškį. Bėgiai į Skuodą nėra išardyti. Jais 25 km per valandą greičiu vežamos kuro cisternos. Lėtai vežama dėl prastos kelio būklės ir dėl saugumo – pervažos nebereguliuojamos.
Įžvelgia klaidą
Bendrovės „Žemaitijos granitas“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Kaubrys situaciją vertina savaip: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, išmintingiau būtų buvę šią geležinkelio šaką sustiprinti, nes čia - tiesiausias kelias susisiekti su Ryga ir Kaliningradu. Iš ten krovinių ir keleivių srauto perspektyva didelė. Pašnekovo manymu, šią klaidą kada nors bus imama taisyti. Tačiau jos kaina didėja kasdien.
Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros direktorius Pranas Jokubavičius sakė, kad geležinkeliui iki Latvijos atnaujinti reikėtų nuo 80 iki 100 milijonų litų ir trejus metus trunkančio darbo. Tai ir buvę pasakyta praėjusių metų pabaigoje Skuode vykusiame verslininkų, naftininkų, rajonų merų ir geležinkelininkų pasitarime.
P. Jokubavičius patikino, kad ir senas geležinkelis, ir stočių pastatai buvo ir būsią bent minimaliai prižiūrimi. O kad artimiausiu metu būtų atnaujintas keleivių vežiojimas, abejoja.
Geležinkelio keleivių aptarnavimas Lietuvoje yra toks nuostolingas, kad 2005 metais nuostoliai siekia šimtą milijonų litų. Paprasto žmogaus ausiai tai skamba iš tiesų įspūdingai, tarsi Lietuvoje traukiniai žmones vežiotų nemokamai ir dar primokėtų keleiviams...
Praėjusiais 2006 metais Lietuvoje traukiniais važiavo penki milijonai keleivių.
www.klaipeda.daily.lt
Comment