Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys

[aesde]

.....
O priezasti, del kurios panaikinti priemiestiniai traukiniai iki Sumsko banali. Paprasciausiai visas gelezinkelis nuo sienos su Baltarusija iki Kenos yra aptvertas tvora su signaliniu kabeliu - jei kas noretu isversti tvora..atsiskirtu nuo aptverto ruozo, galima buvo sumontuoti automatinius vartus ir stebejimo iranga. Bei irengti perona. Tikrai tai nebutu buvusi milziniska investicija visos Kenos stoties pertvarkymo darbu kainoje...
.....

o nepagalvojai apie politinę priežastį? maršrutas viduryje tarpstočio baigtis negali, o artimiausia stotis yra Baltarusijoje.

[Al1]

o nepagalvojai apie politinę priežastį? maršrutas viduryje tarpstočio baigtis negali, o artimiausia stotis yra Baltarusijoje.

Priezastis ne politine o ukine. Sumsko stotis buvo panaikinta, nes reikejo aptverti gelezinkeli iki pat sienos - pasienio stotis tai Kena.
Idomu, kokiais argumentais remiantis pasienio stotis neirengta Sumske? Vietos ten pakankamai. Dvi ar tris sodybas reikejo tik iskelti ir siek tiek misko iskirsti.
Taciau, kaip rasiau, investuojant milijonus i Kenos stoti, buvo galima sukrapstyti ir kelis simtus tukstanciu treciojo kelio (aklikelio) nutiesimui ties Sumsku, perono su standartiniu pavilijonu irengimui, automatiniu vartu ten, kur treciasis kelias susijungtu su magistraliniu irengimui.

[udrius]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo...

Ši informacija - tai Tavo asmeninė, t.y. prisiminai, ar iš laikraščių? Gal kartais turi tai patvirtinančių žemėlapių?

[Vitas]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo...

Ši informacija - tai Tavo asmeninė, t.y. prisiminai, ar iš laikraščių? Gal kartais turi tai patvirtinančių žemėlapių?

Kažkiek tekę gyventi tokiame vienkiemyje į vakarus nuo Aleksoto, į pietus nuo Ringaudų, į šiaurę nuo Mastaičių. tai užsiminęs apie pomėgį geležinkeliams iš aplinkinių vyresnės kartos gyventojų prisiminimų prisiklausiau. Buvusią siauruko trasą apvažinėti teko dviračiu, motociklu, vežimu... Taip geležinkeliuko likučių ieškinėdamas ir Ežerėlį pasiekiau. Radau ne tik bėgius, bet ir "geležinkelio stotį" (dispečerinę)...
Gaila, nuotraukų rasti neteko ... Joks senas aleksoto gyventojas neparodė... Teiravausi "Ežerėlio durpėse", bet irgi nieko negavau...

[Al1]

Keliuose senuose vokieciu zemelapiuose, isleistuose apie 1920-1930 metus aptikau idomu dalyka: pavaizduota gelezinkelio linija nuo Aleksoto iki Mauruciu. Zemelapiai sudaryti naudojantis Pirmojo pasaulinio karo laiku duomenimis.

Idedu vieno is tu zemelapiu dali. Kiti zemelapiai vaizduoja ta pati.
Geltonai pazymejau ta gel. linija.

[udrius]

taip, aš irgi mačiau šį žemėlapį, tačiau nealbai žinau kas ir kaip... Viena iš versijų, gal tai buvusi "Bertos" linija, tačiau kai kas mini, kad ši linija ėjo per Pažėrų mišką....

[SkyMan]

taip, aš irgi mačiau šį žemėlapį, tačiau nealbai žinau kas ir kaip... Viena iš versijų, gal tai buvusi "Bertos" linija, tačiau kai kas mini, kad ši linija ėjo per Pažėrų mišką....

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

[Vitas]

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

Kažką panašaus galima įžiūrėti žemėlapyje http://narrow.parovoz.com/maps/kaunas-Krepost_n.jpg

[Vitas]

Darbėnai -Šventoji

http://narrow.parovoz.com/LT.php :
[[[ В 1939 г. была построена ширококолейная ж.д. Дарбенай•Швентойи для обеспечения доступа к новому торговому порту длиной 12,18 км, разобранная не ранее 1952 г. ... ]]]]]

Be abejo, įdomu pamatyti išlikusios sankasos nuotraukų. Šis geležinkelis kirto Šventosios upę (aišku, pajūrio, ne tą Neries dešinįjį intaką; apie tai skaičiau knygoje „Upelių pakrantėmis" aprašytą maršrutą plaukiant pajūrio Šventąja), tai koks tilto likimas? Žiema tokioms ekspedicijoms – ne metas, bet „ratus ruošia žiemą, roges – vasarą“...

[Romas]

/\ Šventoji niekada nepriklausė Klaipėdos kraštui.
Apie tą geležinkelį jau buvo rašyta mega temoje "Geležinkeliai Lietuvoje"
Beje, aną temą jau seniai laikas suskaidyti - nieko neįmanoma rasti

[Al1]

Kažkada girdėjau, kad tai buvo krovininė - karinė linija. Nors galvos už tai nededu.

Taciau idomu, ar tai buvo siaurojo, ar vis delto placiojo gelezinkelio linija.

[udrius]

Šventają su Darbėnais savo laiku jungė tiek siaurais geležinkelis, tiek ir platusis. Plačiojo geležinkelio žemėlapį kažkur turiu. Gerai, kad savo laiku miškininkai darė gerus planus.Tik dabar sunku kažką rasti, nes viska išvežiau į Panevėžį ir vis neatgaunu medžiagos.

[julius]

/\
kadangi atsirado tema apie sventosios-darbenu gelezinkeli, ikeliu savo sena pranesima pakartotinai:

Sveiki,

Tęsiu tema. Iš drbėnų I pasaulinio karo metu vokiečiai į Latvijos pusę nutiesė geležinkelį. 1923 metais nuspręsta, kad verta statyti Šventojoje žvejų uostą, kurį reikėtų sujungti su geležinkeliu. Dėl to buvo nutiesta šaka iš Šventosios iki darbėnų siaurojo geležinkelio šakos, naujos linijos ilgis - 10 km. Viso geležinkelio ilgis buvo 20 km. Vokiečiams užėmus Klaipėda, skubos tvarka nutiestas naujas geležinkelis iš Darbėnų į Šventąją, šį kartą tiesiai ir šį kartą normalios vėžės. Gal kas žinote šią sritį plačiau? Kiek ilgai buvo siaurukas, kiek ilgai buvo normalus geležinkelis? Foto? Senoji trasa, buvusios geležinkelio stotys?
1938 m rusų žvalgybinis žemelapis:
http://narrow.parovoz.com/maps/darbenai.jpg

vasara buvau sventojoje, vienas vietinis gyventojas parode zvyrkeli, kurio anksciau ejo gelezinkelis, po to ant google earth pabandziau atsekti buvusia gelezinkelio trasa (ji ten gan gerai matosi) kazkada sita paveiksliuka buvau idejes i "uosto" tema.

[SkyMan]

Taciau idomu, ar tai buvo siaurojo, ar vis delto placiojo gelezinkelio linija.

Pasižiūrėjus į žemėlapį, tavo Al1 poste, peršasi logiška išvada, kad tai buvo platusis geležinkelis, nes jungia Mauručius su gel. stotimi Fredoje. Atkarpa į Aleksoto kalną ir atšaka į aerodromą egzistuoja ir dabar, kaip privažiuojamieji keliai. Pasekus žemėlapiu, galima teigti, kad geležinkelis praeidavo visai netoli II forto ir visą laiką ėjo lygiagrečiai dabartinei Veiverių gatvei.

[Eimantas]

Jei tokie smulkmeniškumai būtų kaišiojami kažkur oficialiuose pareiškimuose, gal būtų kiek nesolidu. Kartais nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Čia blogo nieko nepamačiau, tik naudingos informacijos pasirodė. Ne kartą peržvelgiau į traukinio Radviliškis-Klaipėda tvarkaraštį ir vis pagalvodavau, kur gi tarp Klaipėdos ir Kretingos yra stotys, kur tik dyzelinio traukinio stotelės. Nes traukiniu važiuodamas (ypač tamsoje) nevisada pastebiu. Geležinkelių istorijos šaltiniuose dažnai minimas ruožas Klaipėda-Bajorai (kartais - netgi Tilžė-Bajorai), be pasirodo - Bajorai viso labo tik "dyzeliukų" stotelė. Tas pats - su Kalote.

Kaip buvo Kalotėje nežinau, nors raudonų plytų pastatas yra, o Bajorai kažkada buvo stotimi, yra išlikęs jos pastatas, šalia vandens bokštas ir kažkoks ūkinis pastatas. Buvo ir kelių atšakinių, matosi pagal žemės sankasą ir plokštuma šalia.

[Al1]

Pasižiūrėjus į žemėlapį, tavo Al1 poste, peršasi logiška išvada, kad tai buvo platusis geležinkelis, nes jungia Mauručius su gel. stotimi Fredoje. Atkarpa į Aleksoto kalną ir atšaka į aerodromą egzistuoja ir dabar, kaip privažiuojamieji keliai. Pasekus žemėlapiu, galima teigti, kad geležinkelis praeidavo visai netoli II forto ir visą laiką ėjo lygiagrečiai dabartinei Veiverių gatvei.

Idomu, kada ir kieno ta linija buvo nutiesta - rusu pries Pirmaji pasaulini ar vokieciu karo metais. Ir kada ji buvo isardyta - iskart po karo, ar egzistavo dar iki kokiu 1920-25 m.?

... o Bajorai kažkada buvo stotimi, yra išlikęs jos pastatas, šalia vandens bokštas ir kažkoks ūkinis pastatas. Buvo ir kelių atšakinių, matosi pagal žemės sankasą ir plokštuma šalia.

Bajorai buvo paskutine stotis gelezinkelio linijoje Vokietijos puseje. Pati linija i Liepoja pratesta jau Pirmojo pasaulinio karo metu.

[Kadafis]

Kažkiek tekę gyventi tokiame vienkiemyje į vakarus nuo Aleksoto, į pietus nuo Ringaudų, į šiaurę nuo Mastaičių. tai užsiminęs apie pomėgį geležinkeliams iš aplinkinių vyresnės kartos gyventojų prisiminimų prisiklausiau. Buvusią siauruko trasą apvažinėti teko dviračiu, motociklu, vežimu... Taip geležinkeliuko likučių ieškinėdamas ir Ežerėlį pasiekiau. Radau ne tik bėgius, bet ir "geležinkelio stotį" (dispečerinę)...
Gaila, nuotraukų rasti neteko ... Joks senas aleksoto gyventojas neparodė... Teiravausi "Ežerėlio durpėse", bet irgi nieko negavau...

Ežerėlio miške žinau vietą, kažkada grybavom, kur yra pylimas, kadais per jį buvo tiksliai nutiesti bėgiai... Matosi akivaizdžiai, dar paieškojus tai ir liekanų rast įmanoma. O einant tuo menamu keliu tikrai ir foto būtų galima padaryt su įrodymais. Kažkada grybaudamas ten vaikštinėjau, gal kada prie progos nulėksiu pafotkint, bet vienam kažkaip tyngisi važiuot

[udrius]

Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo... Į buvusį Kauno mėsos kombinatą iš Kauno geležinkelio stoties Aleksoto parko dar ateina plačiojo geležinkelio atšaka.

taigi, pakėliau medžiagą . Dešrų cechas Ežerėlyje pastatytas 1968 metais, priklausė Lietkopsąjungai. Todėl apie dešrų vežiojimą geležinkelių ... Na nežinau nežinau...Šį šeštadienį turėtų būti laida apie Ežerėlį...

[Miningan]

Keliuose senuose vokieciu zemelapiuose, isleistuose apie 1920-1930 metus aptikau idomu dalyka: pavaizduota gelezinkelio linija nuo Aleksoto iki Mauruciu. Zemelapiai sudaryti naudojantis Pirmojo pasaulinio karo laiku duomenimis.

Idedu vieno is tu zemelapiu dali. Kiti zemelapiai vaizduoja ta pati.
Geltonai pazymejau ta gel. linija.

Atvaizdas

Vienas žmogus pasakojo, kad tai buvo krovininė linija (plačiojo geležinkelio) jungusi Aleksoto pramonės įmones su Mauručių stotimi, ji buvo reikalinga tam, kad tuomet dar nebuvo nutiesta dabartinė geležinkelio atšaka nuo geležinkelio tilto per Nemuną Kaune... Geležinkelis buvo nutiestas lygiagriačiai dabartiniam keliui VIA Baltica, Garliavoje ėjo dabartine darbininkų gatve...

[Al1]

Ar tiltelio liekanos Piliakalnio g. Kaune nuo siaurojo gelezinkelio?