Parašė robertas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Panaikinti geležinkelio ruožai ir uždarytos stotys
Collapse
X
-
O kas sakė, kad traukinys per lyduvėnus nevažiuoja - jis važiavo ir 2005 metasi ir 2006 metais ir 2008 sugebėjo pravažiuoti. O ikišiluvos geras šmotas pėščiomis. Taigi, logikos nėra. Lyduvėnų stotis beje, jau uždaryta, kaip ir daugelis kitų stočių šiame ruože...
Čia va yra foto:
http://www.parovoz.com/newgallery/pg...LNG=RU#picture
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąO kas sakė, kad traukinys per lyduvėnus nevažiuoja - jis važiavo ir 2005 metasi ir 2006 metais ir 2008 sugebėjo pravažiuoti. O ikišiluvos geras šmotas pėščiomis. Taigi, logikos nėra. Lyduvėnų stotis beje, jau uždaryta, kaip ir daugelis kitų stočių šiame ruože...
Čia va yra foto:
http://www.parovoz.com/newgallery/pg...LNG=RU#picture
Kam tas stotis uzdarineja, jei dar yra susisiekimas?Не мы такиe, жизнь такaя...
Comment
-
^ Įdomus dalykas yra tas, kad dar pažymėtas Lietuvos eksklavas Baltarusijoje.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąTytuvėnai - Viduklė, Šienlaukis uždarytas.
Kad neveikia Lyduvėnai, įsitikinau pats, apie Šienlaukio neveikimą va rašoma čia, kad likę tik vieni bėgiai Lauksargiuose, matyti nuotraukoje.
Todėl įdomu (tikriausiai ne man vienam) būtų sužinoti, kurios stotys tarp Jonaitiškių ir Pagėgių dar veikia kaip stotys.
Comment
-
Parašė Vitas Rodyti pranešimąKelis metus kažkur neapsilankyk - ir permainų atsiranda
Kad neveikia Lyduvėnai, įsitikinau pats, apie Šienlaukio neveikimą va rašoma čia, kad likę tik vieni bėgiai Lauksargiuose, matyti nuotraukoje.
Todėl įdomu (tikriausiai ne man vienam) būtų sužinoti, kurios stotys tarp Jonaitiškių ir Pagėgių dar veikia kaip stotys.
Comment
-
Didžiasalio geležinkelio stočiai, kurios jau nėra(nėra nei geležinkelio) - didelė (gal net per didelė?) garbė...
Gal adminai būtų pajėgūs pakeisti temos pavadinimą į "Geležinkelio stotys, kurių jau nėra" ar panašų ir sudaryti progą vesti diskusijas (rašyti prisiminimus, rinkti archyvinę medžiagą). Nes tikrai tokių stočių atsiras daugiau (pvz., Smalininkų, Trumbatiškio, Utenos (siauruko), Artilerijos, Daugų, Alytaus (senoji Gardino gatvėje), Druskininkų, Ukmergės, Žeimelio ...)
Sąrašas tikrai prasitęs...
Comment
-
Parašė Vitas Rodyti pranešimąDidžiasalio geležinkelio stočiai, kurios jau nėra(nėra nei geležinkelio) - didelė (gal net per didelė?) garbė...
Gal adminai būtų pajėgūs pakeisti temos pavadinimą į "Geležinkelio stotys, kurių jau nėra" ar panašų ir sudaryti progą vesti diskusijas (rašyti prisiminimus, rinkti archyvinę medžiagą). Nes tikrai tokių stočių atsiras daugiau (pvz., Smalininkų, Trumbatiškio, Utenos (siauruko), Artilerijos, Daugų, Alytaus (senoji Gardino gatvėje), Druskininkų, Ukmergės, Žeimelio ...)
Sąrašas tikrai prasitęs...
Comment
-
Tai gali būti bendra tema - "Nebeveikiantys geležinkelio ruožai ir panaikintos stotys".„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė x21 Rodyti pranešimąManau, prie panaikintu galima priskirti kauno tunelio aplinkkeli...
Comment
-
Nuo Noreikiškių mazgo (prie Lietuvos Žemės ūkio universiteto, kur kelio ženklai į dešinę rodo į Noreikiškes 1 km, į Šakius 56 km) „Via Baltica“ autostrada (vakariniu Kauno aplinkkeliu) link Varšuvos (Marijampolės) pavažiavę 4 km randame kertantį tiesų žvyrkelį. Jis yra kadaise veikusio siauruko geležinkelio trasa. Siaurukas kažkada vedė iš Ežerėlio į Aleksotą. Pasukę į dešinę, žvyrkeliu, vėliau asfaltu važiuotume ištisai siauruko trasa beveik iki Ežerėlio prieigų (asfaltuotas kelias pasisuktų prie pat Kauno vandenvalos įrengimų dumblo aikštelės, iki Ežerėlio likus ~2-3 km,). Geležinkeliuko pėdsakų aptikti įmanoma tik Ežerėlio gyvenvietės prieigose. Ten kur patį miestelį pasiekęs prastas keliukas pavirsta Kauno gatve, rasime buvusią pervažą. Nuo jos bėgiai eina jau tik viena kryptimi – link durpyno.
Kelią iš Juragių į Kačerginę šis vieškelis (buvusi siauruko geležinkelio trasa) kerta sankryžoje ties kilometriniu stulpeliu, kuris į Šakių plento pusę (Į Mitkūnų kaimą) rodo 4 km, į Marijampolės plento pusę (į Juragius) – 9 km.
„Via Baltica“ autostradoje į tą žvyrkelį pasukti kairėn neleidžia skiriamoji juosta. Turime autostrada pirmyn pavažiuoti apie pusantro kilometro ir rasime apsisukimo vietą. Grįžę ir iš autostrados pasukę dešinėn, iškart už sankryžos randame Kauno miesto pradžios ženklą. Žvyrkelis pavirsta į Armaniškių gatvę. Tiesioji baigiasi už 1 km: Armaniškių gatvė pasisuka kairėn (iki Juodelynės gatvės, 16 maršruto mikriuko apsisukimo vietos, į kurią kai kada atvažiuoja ir 16 maršruto didelis autobusas, lieka 700 metrų), o tiesiai veda menkaverčiais krūmais apaugusi išlikusi buvusio geležinkeliuko sankasa. Kiek laiko ta sankasa (o gal tik jos likučiai?) išsilaikys, galima spėlioti: Kaunas plečiasi (dabartinės Armoniškių, Juodelynės ir aplinkinės gatvės dar ne taip seniai buvo užmiestis).
Siauruko geležinkelio Aleksote pabaiga buvo tuometiniame Mėsos kombinate, kuris dar anksčiau vadintas „Maistu“. Ežerėlyje ilgą laiką veikė jo filialas – dešrų cechas. Kai kurie vyresnės kartos aleksotiečiai pasakoja, kad siaurukai traukiniai iš Ežerėlio atveždavo durpes ir dešras, dargi keleivinis traukinukas važinėjo... Į buvusį Kauno mėsos kombinatą iš Kauno geležinkelio stoties Aleksoto parko dar ateina plačiojo geležinkelio atšaka.
Pats asmeniškai dar prisimenu buvusios Ežerėlio geležinkelio stoties pastatą (vietinių gyventojų vadintą siaurukų dispečerine) ir medinį peroną. Buvusios stoties kelynas išliko nepasikeitęs, išlikęs bėgių trikampis, dar yra buvusių šviesoforų likučiai. Iki 1987 metų iš Ežerėlio siaurukas pasiekė Novaraisčio durpyną netoli Lekėčių, iki 1979 metų – dar Jūrės plačiojo geležinkelio stotį (kai kuriuose vieškeliuose nesunkiai randu abiejų linijų pervažų likučius), kažkada – dargi Zapyškį.Paskutinis taisė Vitas; 2018.10.26, 17:21.
Comment
-
Kadangi tema ne vien apie uzdarytas linijas, bet ir apies stotis.
Sia savaite patyrinejau N. Vilnios - Sumsko ruoza.
Pradesiu nuo Sumsko.
Stotis panaikinta Kenoje irengus pasienio stoti. Priemiestiniai traukiniai iki Sumsko nevaziuoja, nors poreikis yra. Kenoje atvykstancio traukinio is Vilniaus visada laukia autobusas i Sumska.
O priezasti, del kurios panaikinti priemiestiniai traukiniai iki Sumsko banali. Paprasciausiai visas gelezinkelis nuo sienos su Baltarusija iki Kenos yra aptvertas tvora su signaliniu kabeliu - jei kas noretu isversti tvora... Visas gelezinkelis iki pat sienos nakti apsvieciams, irengta daug stebejimo kameru. Ir panaikintos pervazos. Vietoj ju pylime prakasti du (abu prie Sumsko) pravaziavimai nedideliems automobiliams. Vienintelis trukis gelezinkelio aptverime - pervaza Kenos stoties rytineje puseje.
Is tiesu, ES pinigais statant Kenos pasienio stoti, galejo ties Sumsku nutiesti ir kokius 300 m treciojo kelio, kuris iseitu is uz aptverimo. Toje vietoje, kur jis atsiskirtu nuo aptverto ruozo, galima buvo sumontuoti automatinius vartus ir stebejimo iranga. Bei irengti perona. Tikrai tai nebutu buvusi milziniska investicija visos Kenos stoties pertvarkymo darbu kainoje...
Sumsko stotis.
http://img392.imageshack.us/img392/1...070025ary5.jpg
Idomu, kokia buvo Kenos stotis iki jos pavertimo pasienio stotimi?
Dar. Tarpukario laiku lenku zemelapyje-schemoje tarp N. Vilnios ir Kyviskiu yra pavaizduota stotele Wierzby. Wierzba - gluosnis, karklas. Ir tikrai tarp N.Vinios ir Kyviskiu yra net keli Karklenai (Zemieji, Aukstieji, Didieji ir dar kitokie). 1940 m. ir velesnese schemose tokios stoteles nera. Taigi, matomai ji egzistavo lenklaikiu. Dar idomiau, kad tarpukariu vietove N. Vilnios gale ties dabartine elektrodepo stotele (mano aptariamoje linijoje) vadinosi Rusiskais Karklenais (siauriau gelezinkelio) ir Lenkiskais Karklenais (pieciau gelezinkelio). Gal toji lenku okupacijos metais buvusi stotele ir buvo ten, kur dabar Elektrodepo stotele?
Dar viena galima tos stoteles vieta - ties tiltu per Vilnia netoli Viktariskiu (siauriau gelezinkelio) ir Uzupio Karklenu (pieciau gelezinkelio). Tuo labiau, kad cia yra islike kai kurie artefaktai. Kadangi pylimas sioje vietoje gana aukstas, is abieju jo pusiu ties tiltu yra like supiltu pylimu liekanos - lyg ir buvusi pervaza ar priejimas prie galimai buvusios stoteles. Taciau pervazai tie pylimai per daug status. Tuo labiau, kad po tiltu teka ne tik Vilnia, bet yra ir pravaziavimo kelias.
Pylimu nuotraukos.
Uzupio Karklenu puseje.
Viktariskiu puseje
Tiesa, del kelio irengimo laiko kyla abejoniu. Tiesiant gelezinkeli, tilto atramos buvo akmenines. Viena ju islikusi ir laiko tilto perdanga ir dabar. Taciau kita, kurios puseje ir praeina keliukas, yra betonine. Iskyla klausimai:
ar ji buvo susprogdinta karo metu
ar senoji atrama nugriauta pailginanat tilta tam, kad butu irengtas pravaziavimas po juo.
Tiltas per Vilnia.
Dar vienas man neaiskus dalykas - ar dabartine Kyviskiu stotis yra ten pat, kur ir stovejo iki tol, kol nebuvo irengtas Vilniaus pietinis apvaziavimas.
Minetame lenkiskame zemelapyje-schemoje nera Pakenes - tai tikriausiai tarybiniais laikais irengta stotele. Bet tarp Kyviskiu ir Kenos yra pavaizduota stotele Szulgi. Taciau is tikruju Šiulgos yra siauriau Sumsko. Tuo tarpu minimame lenkiskame zemelapyje-schemoje Sumsko stoties nera, o sekanti stotis jau dabartines Baltarusijos teritorijoje, bet ne Gudogojus, o Loša. Šiuo metu šios stoties irgi nera.
Comment
-
Pranešimai su priešingu šios temos pavadinumui turiniu iškelti į naują temą:
Nenutiesti geležinkelio ruožai
Comment
Comment