[LV] Latvijos geležinkeliai

[Wycka]

Atrodo, savotiškas tylus karas tarp Lietuvos ir Latvijos geležinkelininkų tęsiasi:

Latvijai padidinus krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus dalis rusiškų krovinių gali pasukti per Klaipėdą

Latvijos geležinkelių bendrovei nuo liepos 2 proc. padidinus krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus dalis rusiškų krovinių gali pasukti per Klaipėdą.
“Žinoma, mūsų uostui reikia tikėtis daugiau krovinių. Bus krovinys – maloniai prašome”, – “Verslo žinioms” sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Anot Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, latvių geografinė padėtis palankesnė, jie turi sieną su Rusija – vežti krovinius iš Uralo ar pamaskvės logistinė grandinė yra trumpesnė į Rygą, Ventspilį negu į Klaipėdą, nes nereikia kirsti Baltarusijos.
“Tas tarifų didinimas turi visiškai kitokią reikšmę, negu toks pabrangimas būtų Lietuvoje. Žinoma, kiekvienas centas, euras ar doleris skaičiuojamas, ypač jei krovinių srautas sudaro 1 mln. tonų. Tada 1 JAV dolerio brangimas reikštų 1 mln. JAV dolerių papildomų sąnaudų, kai kada tokia kaina tampa nekonkurencinga”, – sakė A.Kuzmarskis.
Klaipėdos uosto krovos bendrovės krovos įkainių nedidina trejus metus, o “Lietuvos geležinkeliai” vežimo tarifų nekeičia antrus metus.
Anot A.Drungilo, geležinkelių tarifų padidinimas 10 proc. būtų tolygus 35 proc. uosto rinkliavų pokyčiui.
“Lietuvos geležinkeliai” sako stebintys padėtį Latvijoje, su kuria labiausiai konkuruojama dėl tranzitinių krovinių, bet šiemet neketina peržiūrėti nei paslaugų įkainių, nei krovinių gabenimo tarifų, nepaisydami degalų kainų dinamikos. Tačiau nuo ateinančių metų bus teikiamas siūlymas indeksuoti bazinius vežimo tarifus atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

[Salvijus]

Savaitgalį lankėmės Liepojoje. Suderinę autobusą Ryga-Kaliningradas (vyksta porinėmis dienomis į Rygą ir atgal neporinėmis) atvykome į Jelgavą, kur palūkėjom 1,5 val. iki traukinio Ryga-Liepoja atvykimo (19:08 val., važiuoja pentadieniais, sekmadieniais; dėl tokio traukinio ir autobuso dažnio mieste praleidom 3 naktis - t. y. poilsiavom).
Kiek pastebėjau Jelgavoje gan dažnai kursuoja elektriniai traukiniai ir oro nevežioja.
Atvyko trivagonis DR1A-290. Keleivių ne per daugiausia. Jelgavoje įlipo apie 20 (gal kiek ir daugiau), kitose stotyse daugiau išlipdo nei įlipdavo. Kelionė iš Jelgavos truko daugiau nei 2:30 val.



Geležinkelio būklė lyginant su mūsiškiu gerokai prastesnė - krūmai (ypač miškingose ir pelkėtose vietovėse) vos ne sieka langus, ilgabėgių nerasta, o susijungus su istorine linija Romnai-Liepoja miesto prieigose - jutosi, kad pakloti trumpabėgiai (gal 12,5 m). Apie stotis nesiplėtosiu.

Vagonas renovuotas, kavos aparato nebėra, kaip ir TV.


Grįžome šiandien į Jelgavą (važiuoja šeštadieniais, pirmadieniais) ir toliau lūktelėję nepilnas 2 val. tuo pačiu autobusu grįžome. Vežė keturvagonis DR1A-1871, bet ir čia keleivių nebuvo gausu.

Tikėkimės, kad šio maršruto neuždarys.

[alm]

Savaitgalį lankėmės Liepojoje. Suderinę autobusą Ryga-Kaliningradas (vyksta porinėmis dienomis į Rygą ir atgal neporinėmis) atvykome į Jelgavą, kur palūkėjom 1,5 val. iki traukinio Ryga-Liepoja atvykimo (19:08 val., važiuoja pentadieniais, sekmadieniais; dėl tokio traukinio ir autobuso dažnio mieste praleidom 3 naktis).

Tikėkimės, kad šio maršruto neuždarys.

O jei uždarys, mikroautobusai tarp Palangos ir Liepojos važiuoja kokius 6 kartus per dieną ir norintys nukeliauti, o ne pasivėžinti toliau sėkmingai galės tą daryti.

[Wycka]

Geležinkelininkų karas tebesitęsia

Latvių „Stumbras“ stumdo „Vikingą“

Nusižiūrėję į sėkmingai plėtojamą konteinerinį traukinį „Vikingas“, kursuojantį maršrutu Klaipėda-Odesa-Iljičiovskas, latviai perša lietuvių partneriams naujas galimybes ir siekia perimti Skandinavijos krovinių srautą.
Per Latvijos ir Ukrainos tarpvalstybinės komisijos posėdį, neseniai vykusį Rygoje, buvo aptartas krovinių gabenimo tarp šalių ir tranzito apyvartos didinimo klausimas. Šiomis dienomis įsigalioja nauja dvišalių ekonominių santykių programa, atspindinti Latvijos geležinkelių bendrovės siekį plėtoti Šiaurės-Pietų transporto koridorių ir kuo daugiau dėmesio skirti krovinių gabenimui traukiniu „Zubr“ (“Stumbras“). Jis tarp Juodosios ir Baltijos jūrų kursuoja nuo praėjusių metų liepos mėnesio 1 ar 2 kartus per savaitę, bet iki šiol nėra pakankamai apkrautas.
Užaugino konkurentą
Trijų valstybių - Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - geležinkelių bendrovių ir Klaipėdos bei Odesos uostų sumanytas traukinio „Vikingas“ projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Europos Komisija pernai Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume (ASEM) paskelbė „Vikingą“ geriausiu, organizaciniu požiūriu, krovinių gabenimo projektu.
Netrukus, 2009 metų liepą, tarptautinėje vežimų rinkoje pasirodė latvių „Zubr“, siūlantis, kaip skelbiama, ekonomišką tarifą Baltarusijos ir Ukrainos krovinių siuntėjams. Latviai į partnerius įtraukė ir Estijos geležinkelius. Maršrutas pratęstas iki Talino, nors daugiausia krovinių gabenama tarp Minsko ir Rygos.
Mišrių vežimų traukinys nuo Juodosios jūros iki Minsko rieda ta pačia trasa kaip ir „Vikingas“, paskui, lenkdamas Lietuvą, suka į Rygos uostą, o atskirti vagonai nukreipiami į Ventspilio ar Talino uostus.
Anksčiau teigta, jog „Zubr“ nekonkuruos su „Vikingu“, tik bus šio projekto tęsinys. Tačiau latvių požiūris pasikeitė pastebėjus, kad konteinerių srautas iš Ukrainos senka.
Šių metų liepos pabaigoje Rygos uoste lankantis Ukrainos transporto atstovų delegacijai buvo aptartas planas organizuoti reguliarią konteinerių laivybos liniją Ryga-Stokholmas, siekiant pritraukti Turkijos tranzitinių krovinių. Sudaryta darbo grupė spręs, kaip stiprinti maršruto ekonominį patrauklumą.
Vilioja Turkiją
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas nesistebi latvių veiksmais. „Vikingui“ sekasi gerai, krovinių apyvarta nemažėja net ekonominės krizės sąlygomis. Rygos uoste konteinerių apyvarta taip pat sparčiai didėja, jis sėkmingai vejasi Klaipėdą. „Zubr“ atrodė rimtas konkurentas nuo pat pradžių. Klaipėda ir Rygos uostas turi vieną užnugarį - varžomės dėl tų pačių Šiaurės Lietuvos, Baltarusijos, dalies Latvijos krovinių, nors latviškų prekių Klaipėdos uoste sulaukiama mažiau nei Latvijos uostuose - lietuviškų. Ukraina „Vikingu“ beveik neveža krovinių. Baltarusija domisi „Zubr“, nes gretima valstybė visada naudojosi kelių uostų korta: jai suteikiamos tuo geresnės sąlygos, kuo stipresnė uostų konkurencija“, - aiškino A.Drungilas.
Varžovų noras nukrauti „Vikingą“ Latvijoje pateisinamas lietuvių atsisakymu pratęsti maršrutą iki Talino. O tai, A.Drungilo žodžiais, netiesa: „Lietuva per derybas niekada neatsisakė pratęsti „Vikingo“ naujomis jungtimis. Bet „Vikingas“ - tai rinkos ženklas, rodantis, kad krovinių maršrutas yra Klaipėda-Odesa. Nereikia išradinėti dviračio. Jeigu konteineriai lenkia Lietuvą - tai nebe „Vikingas“.
Paklaustas, ką mano apie Lietuvos valdžios siūlymus Turkijos atstovams gabenti krovinius į Skandinaviją „Vikingu“ ir analogišką Latvijos siekį pritraukti Turkijos krovinių į Rygą, A.Drungilas gana skeptiškai įvertino galimybę sulaukti reguliaraus prekių srauto.
„Turkijai naudingiau gabenti krovinius į galutinį tašką jūros keliu, negu rinktis mišrų būdą - laivus ir geležinkelį. Nebent krovinys vežamas, pavyzdžiui, iki Kijevo arba siuntėjui labai svarbus konteinerių pristatymo laikas. Gabenant krovinius į Skandinaviją neapsimoka naudotis „Vikingu“ ar „Zubr“, - sakė A.Drungilas.
„Vikingo“ konteinerių apyvarta kasmet didėjo nuo 15 tūkst. TEU 2003 metais iki 40 tūkst. TEU 2007-aisiais. 2008 metais apyvarta buvo šiek tiek smukusi, bet 2009-aisiais „Vikingu“ vėl gabenta 39,5 tūkst. TEU.

[Salvijus]

Joks čia karas. Normali konkurencinė kova rinkos sąlygomis - laimi tas kas pasiūlo pigiausią kainą.

[Wycka]

Joks čia karas. Normali konkurencinė kova rinkos sąlygomis - laimi tas kas pasiūlo pigiausią kainą.

Žinoma. Tačiau nė su viena kita valstybe Lietuva taip nekonkuruoja pervežimų geležinkeliais srityje.

[Salvijus]

Žinoma. Tačiau nė su viena kita valstybe Lietuva taip nekonkuruoja pervežimų geležinkeliais srityje.

Su estais juk nekonkuruos, su Lenkija taipogi - juk vėžė skiriasi. Latvių pranašumas tame, kad turi tiesioginę sieną su Rusija rytuose, o mūsų - siena su Lenkija (nors pervežimai pernelyg menki) bei RF Kaliningrado sritimi.

[Salvijus]

Projektas dėl elektrifikuotos geležinkelio atšakos į Rygos oro uostą.
http://www.ldz.lv/texts_files/0_2010...c_Lid_Riga.pdf

[statyba]

Projektas dėl elektrifikuotos geležinkelio atšakos į Rygos oro uostą.
http://www.ldz.lv/texts_files/0_2010...c_Lid_Riga.pdf

puiku - 4 traukiniai per valanda planuojami: pas mus kai kuriomis linijomis tiek per menesi tepravaziuoja)

[Al1]

Latvijoje, jei bus sumažintos dotacijos, PV grasina nutraukti dyzelinių traukinių kursavimą.

Straipsnis rusų kalba. 2010 10 27.
http://rus.delfi.lv/news/daily/latvi....d?id=34861911

[Salvijus]

O čia dar kita priežastis - nuo kitų metų pakėlus infrastruktūros mokesčius 24,4% dyzeliniams, o 19,8% elektriniams teks uždaryti dyzelinius traukinius.
Toliau rašoma, kad pusę keleivių pervežimo išlaidų sudaro infrastruktūros mokesčiai.

http://www.delfi.lv/news/national/po....d?id=34936659

Įdomu kokią išlaidų dalį sudaro infrastruktūros mokesčiai Lietuvoje. Ir kokią autoparkų? Tikriausiai, 0,0[...]. Sąlygos vežėjams sudarytos nevienodos.

[Al1]

Kelių transportas nesumoka realios infrastruktūros kainos nei pas mus, nei Latvijoje, nei kitur pasaulyje, todėl ir taip plečiasi. Valstybė į autokelius investuoja milžiniškas lėšas, kurios tiesiogiai neatsiperka. Jei proporcingai valstybė investuotų ir į geležinkelius, tai geležinkelių infrastruktūros mokesčiai turėtų būti gerokai mažesni. Dabar gi geležinkelių infrastruktūra yra išlaikoma praktiškai iš jos vartotojų mokesčių ir tik projektinių kapitalinių įdejimų iš valstybės pusės. O jie įvairiose valstybėse labai skiriasi - vienur valstybė dar investuoja pakankamai daug, o kitur, kaip kad pas mus, tik simboliškai.

[Salvijus]

Tačiau bilietas iš Bergamo oro uostą į Milaną skiriasi 3 kartus - traukinių 5,8 EUR, o autobusu - 16 EUR.

[Al1]

Galbūt ten vežėjus ir užlaužia susimokėti realią infrastruktūros kainą. Bet bent jau lengvieji automobiliai jos nesumoka. Be to skirtingose šalyse yra skirtingos kainos. Kai kur autobusai yra pigesni už traukinius, pavyzdžiui, Ispanijoje.

[c2h5oh]

Kelių transportas nesumoka realios infrastruktūros kainos nei pas mus, nei Latvijoje, nei kitur pasaulyje, todėl ir taip plečiasi. Valstybė į autokelius investuoja milžiniškas lėšas, kurios tiesiogiai neatsiperka. Jei proporcingai valstybė investuotų ir į geležinkelius, tai geležinkelių infrastruktūros mokesčiai turėtų būti gerokai mažesni. Dabar gi geležinkelių infrastruktūra yra išlaikoma praktiškai iš jos vartotojų mokesčių ir tik projektinių kapitalinių įdejimų iš valstybės pusės. O jie įvairiose valstybėse labai skiriasi - vienur valstybė dar investuoja pakankamai daug, o kitur, kaip kad pas mus, tik simboliškai.

Bet geležinkelių pertvarkymui pagal kelių transporto modelį (atskirti "bėgius" nuo "vežėjų") pats juk aistringai nepritari.

[Al1]

Nes nėra jokių garantijų. Jei ir tuomet valstybė į infrastruktūrą investuos tik simboliškai, o visos infrastruktūros išlaikymas bus tik iš infrastruktūros mokesčio, tai pasekmės bus tos pačios kaip ir dabar ar dar blogesnės. Atrodo, kad Latvija gali nueiti tuo keliu. Ypač jei krizė užsitęs, o TVF ims kelti tokias sąlygas kaip kad pensijų apmokestinimas... Ką tuomet pasirinks valdžia - dalies geležinkelių linijų ir maršrutų uždarymą ar pensijų apmokestinimą? Manau, nekyla abejonių, ką pasirinks valdžia.

[c2h5oh]

Nes nėra jokių garantijų. Jei ir tuomet valstybė į infrastruktūrą investuos tik simboliškai, o visos infrastruktūros išlaikymas bus tik iš infrastruktūros mokesčio, tai pasekmės bus tos pačios kaip ir dabar ar dar blogesnės. Atrodo, kad Latvija gali nueiti tuo keliu. Ypač jei krizė užsitęs, o TVF ims kelti tokias sąlygas kaip kad pensijų apmokestinimas... Ką tuomet pasirinks valdžia - dalies geležinkelių linijų ir maršrutų uždarymą ar pensijų apmokestinimą? Manau, nekyla abejonių, ką pasirinks valdžia.

Atsakiau tam tinkamesnėje temoje - http://www.miestai.net/forumas/showt...t=6983&page=10

[Salvijus]

"Pasažieru vilciens" paskelbė konkursą dėl 30 motorinių vagonų - "galvų" pardavimo.
http://www.ldz.lv/?object_id=4530

Gal kam reikia?

[Salvijus]

Pabaigtas Liepojos uosto kelių rekostrukcijos projektas.
Jį sudarė 1 etapai:
1) naujų privažiuojamų geležinkelio kelių statyba (4,55 km; 5,63 mln. EUR);
2) O. Kalpako tilto rekonstrukcija (3,57 mln. EUR);
3) naujo autokelio statyba (2,7 km; 2,22 mln.).
Pastačius naujus geležinkelius Liepojos geležinkelio stoties apyvarta iš augo nuo 5 mln. tonų iki 6,4 mln.
http://www.sam.gov.lv/?cat=8&art_id=2043

[VLRD-1]

Nuskenavau albumėlį skirtą Latvijos geležinkelių 150-mečiui...