[LV] Latvijos geležinkeliai

[Salvijus]

Taip kad RailBaltica, siaures - pietu pervezima ir gabenimas is/i V. Europa taip pat jiems nerupi. Taip kad RailBaltica turbut liks tik musu vienos Lietuvos "strateginiu" projektu...

Tai dar nesupratai, kad RailBaltica tik iliuzija. Pažiūrėkit ir į paskutines geležinkelių investicijas Lietuvoje - plėtojama Rytų-Vakarų kryptis (Vaidotai, Kena, Klaipėda), bet ne Pietų-Šiaurės - niekas netrukdė kurti logistikos centrų šeštokuose, Mockavoje. Tikriausiai, neapsimoka ir nėra starteginis objektas.

Tai gal turi omeny politinius Vakarus, ne tik geografinius. Latvijoj geografiniuose Vakaruose - tik jūra.

Šiuo aveju "Vakarai" talpina ir geografines, ir politines sąvokas. Tai gerai iliustrauja ir dar vienas uždavinių Nr. 1 - plėtoti geležinkelio liniją link Liepojos - į paskutiniuoju metu išplėstą ir iki 12 m gylio išgilintą uostą panaudojus ES lėšas. Įsileistas rusų, baltarusių (planuoja pasistatyti trąšų perkrovimo terminalą), kazachstaniečių kapitalas (skirtingai nei Klaipėdoje - Rytų kapitalo neįsileidžiam). Kiek šis projektas pasiteisin netrukus pamatysim.
Kam jiems ta jungtis per Pietus?

[Al1]

Tai dar nesupratai, kad RailBaltica tik iliuzija. Pažiūrėkit ir į paskutines geležinkelių investicijas Lietuvoje - plėtojama Rytų-Vakarų kryptis (Vaidotai, Kena, Klaipėda), bet ne Pietų-Šiaurės - niekas netrukdė kurti logistikos centrų šeštokuose, Mockavoje. Tikriausiai, neapsimoka ir nėra starteginis objektas.

Tai kam visas tas triuksmas del RailBalticos? Nebus jokios RailBalticos. Nereikia jos. Geriausiu atveju bus atvezta 1435 mm veze iki Kauno. Bet tai ne RailBaltica...

[Salvijus]

Tai kam visas tas triuksmas del RailBalticos? Nebus jokios RailBalticos. Nereikia jos. Geriausiu atveju bus atvezta 1435 mm veze iki Kauno. Bet tai ne RailBaltica...

Būtent.
Tiesa, yra punktas Nr. 9 - "atlikus galimybių studiją plėtoti geležinkelio infrastrutūrą RailBaltica projekto rėmuose".
Sutikit ši frazė apie nieką, įrašyta tam, kad ji būtų. Kaip Lietuvoje šis punktas išplėtotas ir vis dar plėtojamas mes žinom. Ir kokia gali būti šio projekto plėtoti kai net keleivinio neturim skirtingai nei su Lenkija.
Rytai-Vakarai pažymėti Nr. 1.

[praetor]

Būtent.
Tiesa, yra punktas Nr. 9 - "atlikus galimybių studiją plėtoti geležinkelio infrastrutūrą RailBaltica projekto rėmuose".
Sutikit ši frazė apie nieką, įrašyta tam, kad ji būtų. Kaip Lietuvoje šis punktas išplėtotas ir vis dar plėtojamas mes žinom. Ir kokia gali būti šio projekto plėtoti kai net keleivinio neturim skirtingai nei su Lenkija.
Rytai-Vakarai pažymėti Nr. 1.

Nereikia jiems, tai nereikia. Laikas parodys
Jei iki Kauno sutvarkys lietuviai, plius lenkai nepasišiukšlins iki Balstogės padaryt, bus geras susisiekimas tiek keleiviam, tiek kroviniam.

[zanaz]

Nereikia jiems, tai nereikia. Laikas parodys
Jei iki Kauno sutvarkys lietuviai, plius lenkai nepasišiukšlins iki Balstogės padaryt, bus geras susisiekimas tiek keleiviam, tiek kroviniam.

vat būtent, jei iki Balstogės (nuo Kauno) bus tiesesnė - greitesnė trasa, ar tik ne >pora valandų sutrumpės kelionė į Varšuvą. Bo dabar ten kaip "linksmieji kalneliai"

[Vitas2]

Tai kam visas tas triuksmas del RailBalticos? Nebus jokios RailBalticos. Nereikia jos. Geriausiu atveju bus atvezta 1435 mm veze iki Kauno. Bet tai ne RailBaltica...

Niekaip nesuprantu, kodėl nereikia RailBaltikos ? Aišku viena, labiausiai ko nereikia, tai krovininių furų keliuose.

[Vitas2]

Tokie pasisakymai man išvis dabar juoką kelia, prisimenu 1997 metais man vienas bendradarbis įrodinėjo, kad magistralė ViaBaltica, kokia yra dabar išvis nereikalinga, kad joje nebus reikiamo eismo intensyvumo. Manau, kad tas pat yra ir su RailBaltika. Viskas ten bus ir kroviniai, ir keleiviai..

[Salvijus]

Šiandien į susitikimą su LDZ Rygoje atvyko Baltarusijos geležinkelių delegacija.
Kalbėta apie nuo gegužės 1 d. tranzitinių krovinių plėtojimą naujai pastatytu (antruoju keliu) ir rekonstruotu geležinkeliu Indra-Bigosovo.
Taip pat kalbėta apie kiek įmanoma skubesnį keleivinių traukinių tarp sostinių Rygos ir Minsko atnaujinimą, kuris buvo nutrauktas 2007 m. (buv. Ryga-Gomelis per Daugpilį), nes pastebimai padidėjo keleivių judėjimas auto transportu.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4315

Tikriausiai kai atkurs tą maršrutą Lietuvą jis aplenks.

[Salvijus]

Grįžtu prie diskusijos apie Latvijos traukinių atnaujinimą "teptuku".

"Pasažieru vilciens" pateikė paraišką 100 mln. LVL priemiestinių traukinių parko atnaujinimui. Ketinama visiškai pakeisti elektrinius traukinius - nupirkti 34 elektrinius trivagonius ir 7 dyzelinius trivagonius traukinius.

EK sprendimą priims per 3 mėn. nuo paraiškos pateikimo.
http://www.sam.gov.lv/?cat=8&art_id=1720

Įdomu kokio gamintojo bus traukiniai?

[Mørtã]

..Įdomu kokio gamintojo bus traukiniai?

gal RVR?

[Salvijus]

gal RVR?

Pradžioj buvo kalba apie gamybos atnaujinimą, tačiau šiame pranešime kalbama tik apie pirkimą. Žinoma, PV gali pirkti ir iš RVR - tai juk skirtingos įmonės.
RVR ar ne, bet vistiek konkursą skelbti turės.

[Al1]

O vat konkurse kaip papildoma salyga ir gali nurodyti, kad butu pagaminta vietoje...

[dumdum]

Žinoma, PV gali pirkti ir iš RVR - tai juk skirtingos įmonės.

Jei tiketi "Railway market" keliu savaiciu senumo ziniomis, RVR perimta i administracija.

[Salvijus]

Kadangi iš pasienio miestų patekti į Latviją darosi vis sudėtingiau, tai į Rygą važiavau 2 dienom, nes esamu autobusų tvarkaraščiu reikalų per 3 val. sutvarkyti neįmanoma.
Buvo gana daug laisvo laiko, todėl nuėjau į Rygos GS apie 18:45. Traukinių į Gulbenę, Liepoją nespėjau pamatyt, tačiau pamačiau mėgstamąjį Ryga-Rengė (išvyksta 19:05). 1 vagonas buvo pilnas, antras tuštokas, o trečiasis (galva) užpildytas apie pusę.
Prieš Rengę išvyko trivagonis į Siguldą - buvo tuštokas - vos keletas keleivių per visus vagonus.
Netrukus padavė traukinį Ryga-S. Peterburgas. Keleivių pusėtinai, 5 vagonai + restoranas. Nemažai keleivių sulipo į plackartinį.
O elektriniai kaip pastebėjau pilni. Apie 17:30 link Tuorniakalnio nuvažiavo su stovinčiais keleiviais.
Šneka, kad šiais metais gerokai apkarpys maršrutus. Vienas jų nuo vasario 1 d. Ryga-Valmiera trumpinamas iki Cėsių.
Gera žinia, kad latviai išleido dar 1 naują knygą - latvių ir rusų kalbomis.
Yra straipsnis apie tarptautinių traukinių susisiekimą Latvijoje. Iki 1938 m. kursavo ne tik 2 Ryga-Berlynas, bet ir Ryga-Maskva, Leningradas (dėl mažo keleivių skaičiaus uždarytas 1934 m.), buvo tiesioginiai traukiniai arba vagonai Talinas-Ryga-Zemgale-(persėdimas į Varšuvą), Maskva-Daugpilis-(persėdimas į traukinį Daugpilis-Berlynas), Daugpilis-Pagėgiai, Daugpilis-Kaunas, Daugpilis-Radviliškis, Liepoja-Berlynas.
Nuo 1945 m. iš Rygos buvo galima patekti į Vilnių, Leningradą, Maskvą, o iš Daugpilio į Orlą, Vilnių ir Mažeikius. Nuo 1950 m. pradėjo kursuoti dyzeliniai DP maršrutu Talinas-Ryga-Vilnius, kuriuo iki Kauno kelionė trukdavo 6 val., kai prieš karą Berlyno traukiniu Kauną buvo galima pasiekti per 4:14 val.


Yra ruošiama dar viena - apie siauruosius 600 mm (latvių kalba) ir dar viena apie siaurųjų geležinkelių lokomotyvus buv. TSRS (rusų kalba).

[Salvijus]

Šiemet baigus Koidulos (Estija) stoties ir geležinkelio mazgo statybą latviai svarsto alternatyvą koreguoti traukinio Ryga-S. Peterburgas kryptį - per Siguldą, Valgą, Voru, Koidula-Pečiory (EE/RU), Pskovas - lygiai toks pat maršrutas kaip kursavo iki 1992 m.

[Mørtã]

...latviai svarsto alternatyvą koreguoti traukinio Ryga-S. Peterburgas kryptį - per Siguldą, Valgą..

O dabar koks maršrutas? Per Abrene (Pytalovo, rus. Пыталово)?

[Salvijus]

O dabar koks maršrutas? Per Abrene (Pytalovo, rus. Пыталово)?

Taip, ir dar per Krustpils, Rėzeknė, nes per Gulbenę bėgiai jau nurinkti.
Per Valgą ir buvo tiesiamas geležinkelis susisiekimui su S. Peterburgu. Jei neklystu iki 1991 m. kursavo kokios 3-4 poros Ryga-S. Peterburgas.
Per Abrenę/ Pytalovo geležinkelis tiestas kaip Maskva-Ventspilis.
Pasižiūrėjus žemėlapyje ištiesų matyti nemažas lankstas susidaro per Pytalovo į S. Peterburgą.
Tačiau, aš bent taip manau, korekcijas apspręs ekonominiai išskaičiavimai, bet ne atstumas ir ne kelionės trukmė (vis tiek šis traukinys naktinis).

[Linas]

Taip, bet atstumas ir važiavimo laikas tiesiogiai susijęs su ekonominiais rodikliais.

[Mørtã]

...Pasižiūrėjus žemėlapyje ištiesų matyti nemažas lankstas susidaro per Pytalovo į S. Peterburgą....

Vel traukiu savo zemelapi:

[Salvijus]

Taip, bet atstumas ir važiavimo laikas tiesiogiai susijęs su ekonominiais rodikliais.

Ne visada. Klausimas kiek kainuos infrastruktūros mokestis Estijoje. Tačiau yra ir kitos naudos, nebedubliuotų Vilnius-S. Peterburgas nuo Rėzeknės ir LDZ papildomai keleivių susirinktų nuo Tartu ir PR Estijos kampo.