[LV] Latvijos geležinkeliai

[Vytautas_LT]

tas kuris užtikrina trauką

Na gerai, tarkim važiuoja traukinys iš Kaliningrado į Maskvą. Lokomotyvas keičiamas kelis kartus, tačiau keleivių vežėjas vis tiek yra RŽD. Vežėjas perka traukinio vedimo ir infrastruktūros paslaugas.
Tas, kuris užtikrina trauką vadinamas kitaip, bet tik ne vežėju.

[aesde]

Na gerai, tarkim važiuoja traukinys iš Kaliningrado į Maskvą. Lokomotyvas keičiamas kelis kartus, tačiau keleivių vežėjas vis tiek yra RŽD. Vežėjas perka traukinio vedimo ir infrastruktūros paslaugas.
Tas, kuris užtikrina trauką vadinamas kitaip, bet tik ne vežėju.

va čia yra skirtumas tarp ES teisės (traukos užtikrinimu) ir post sovietinės erdvės teisės. grubiai tariant tai RŽD formavimo traukinys, vagonuose aptarnaujamas RŽD palydovų brigadų, tačiau Lietuvos teritorijoje besinaudijantis LG pajėgumais. tačiau į detales nesigilinsiu. tingiu.

[Mørtã]

Tai kuris gi iš tikrųjų vežėjas? Tas, kieno vagonai, ar kieno šilumvežis?

Su kurio sudaroma pervezimo sutartis (perkamas bilietas) ir kuris paskui bus atsakingas uz savo keleivius (ju draudimas).

[Al1]

Taciau nei latviai nei estai nenori leisti lokomotyvu traukimo traukinio tarp Rygos ir Talino. Nes dyzelinis pigiau. Be to Estijoje yra problema - isdraske ir gabalais suprivatizavo gelezinkelius. Tai dabar vagonais su lokomotyvu keleivius veza tik vienu marsrutu Talinas - Maskva - Talinas vieno traukinio kompanija "GoRail". Du lokomotyvai TEP70 ir per pora desimciu vagonu.
Todel problema - dyzelinis traukinys. Traukos riedmenys kartu ir su salonu keleiviams.

Kas del tarptautinio susisiekimo autobusais ir keleiviu vezimo tarp kitos salies miestu. Taip, reikia vezejui tapti PVM moketoju toje salyje ir gali sau vezti keleivius. Ka, beje yra padariusi net tokia kompanija kaip Skuodo AP... Ka jau bekalbeti apie TOKS ar Kautra...

[Kosovo]

Taigi foto iš Gulbenės, neseniai buvusio vienu didžiausiu geležinkelio mazgų Latvijoje, dabar likę tik aklakelis ir "siaurukas":

1. Stoties prieigos


2. Siaurojo geležinkelio keleiviniai vagonai, stovintys nenaudojamoje atšakoje


3. Čia perkraudavo krovinius į/iš siaurojo geležinkelio į platų


4. Įdomu, ar kartais šitie bėgiai ne nuo Gulbenės - Pytalovo ruožo?


5. Stoties kelynas žvelgiant link Pytalovo... Įdomu, kam tie semaforai vien raudona šviesa įjungti? Juk ten nenuvažiuosi dėl vienos paprastos priežasties: Už 800 m. nebėra bėgių...


6. Siaurojo geležinkelio depas. Įdomu, kada prapuolė 3-ieji bėgiai?


7. Siauruko kelias iš/į depą, vingiuojantis tarp gyvenamųjų namų...
Taip prisitaikiusi gyvenamoji aplinka prie geležinkelio man atrodo fantastiškai...


8/9. L-4578



Tęsinys vėliau...

[Kosovo]

Toliau...
10. Stotis


11. Šitas siaurojo geležinkelio vežimėlis kažkodėl mane labai sudomino


12. Pytalovo kryptimi... Sniego valymo mašina ir siaurojo bei plačiojo geležinkelio susikirtimas


13. Į kairę - Alūksnė, tiesiai - Pytalovo


14. Tokie panašūs pabėgių kalnai matyt tęsiasi ne vieną kilometrą


15. Stop, kelio pabaiga


16. Įdomiai atrodo tas semaforas, nes iš tos vietos, kur fotografavau, bėgių jau nebėra


17. Bėgiai nupjauti autogenu, matyt tingėjo ardyt per sujungimus


18. 100 kilometrų iki Pytalovo ar už 100 metrų nebėra bėgių?


19. Kodėl taip nepapuošia Lietuvoje depo?


20/21. Ir pabaigai... Belaukdamas autobuso, sulaukiau Tu7a-3018 iš Alūksnės

[Eimantas]

Ten šviesoforas, o ne semaforas.

[Kosovo]

Prieš karą daugiausia siaurųjų geležinkelių Latvijoje buvo
Vakarų Latvijoje, Kurše (Kurzeme)
Pietryčių Latvijoje, Sėlijoje (Augšzeme)
ir Estijos pasienyje, Vidžemėje (Vidzeme)

1939 m.


Dabar belikęs tik ruožas Gulbene - Alūksne (neskaitant durpynų geležinkelių)
2000 m.
Atvaizdas

Žemėlapiai iš Latvijos geležinkelių muziejaus
http://www.ekspedicija.tk/ >> Dzelzceļa Stāsti >> Kartes

Tuomet vienas klausimas: Linija Mažeikai - Šiauliai - Daugpiulis buvo europinė? Žinau, kad iki Rokiškio nuo Daugpilio tikrai buvo europinė

Ir klausimas: Kada sovietai juos perkalė?

[Romas]

Lietuvoje visi geležinkeliai buvo europinės vėžės - čia 3 metus šeimininkavo vokiečių okupantai. Gal išimtis buvo sovietinė invazija 1919 m. pradžioje, kai bolševikai spėjo perkalti Vilniaus - Lydos ir Daugpilio - Panevėžio geležinkelius (šaltinis - M.Römerio dienoraščiai). Gal buvo ir kiti laikini rusiškos vėžės ruožai.

Latvijoje vokiečiai buvo okupavę Kuršą kairėje Dauguvos pusėje - ten buvo europinė vėžė, o likusioje dalyje Latvijos - rusiška vėžė. Bet patogumo sumetimais tarpukario Latvijoje buvo daugiau rusiškos vėžės ruožų.
Pagal tą žemėlapį europiniai liko tik šie ruožai ir atkarpėlės:
> Šapeliai - Eglaine - Daugpilis
> Daugpilis - Tumantas (dviejų rūšių vėžės)
> Ryga - Jelgava - Meitene - Šiauliai
> Jelgava - Renģe - Mažeikiai (iki Jelgavos, o gal iki Glūdos, buvo ir rusiška vėžė) - iki Liepojos buvo nutiestas rusiškos vėžės geležinkelis.
> Liepoja - Priekule - Mažeikiai
> Priekule - Skuodas

Dviejų vėžių buvimas turbūt latviams kėlė daug nepatogumų.
Tarpukaryje buvo kitokie krovinių ir keleivių srautai:
Buvo gana judri linija keleivinė linija Varšuva - Vilnius - Daugpilis - Ryga (turbūt keisdavo vagonus ar ratus Daugpilyje / Grīvoje ar Turmante)
Dalis Rusijos - Vokietijos tranzito ėjo ne per abiem šioms valstybėms priešišką Lenkiją, o per Daugpilį - Radviliškį - Pagėgius (skirtingos vėžės buvo Daugpilyje arba Kalkūnėje/ Grīvoje)
Jei neklystu, buvo pora traukinių Berlynas- Karaliaučius - Kaunas - Ryga- Maskva (turbūt buvo persėdama Rygoje)

Kada sovietai juos perkalė?

Sovietai perkalė į rusišką vėžę tada, kai atėjo sovietai (1940 m.)

[Al1]

Priesingai, latviams dvieju veziu turejimas buvo butinas ir naudingas. Juk reikia pazvelgti i zemelapi.
1940 m.



Didelis



Ir is karto aisku, kodel. Kroviniu srautai Rytai - Vakarai - butinos abi vezes. Perkrovimas Latvijoje. Kryptis Siaure - Pietus - reikalinga europine veze. Tiesa, Siaure - tai Ryga.

[Salvijus]

Pamirštat pagrindinį aspektą dėl 2 vėžių buvimo tarpukariu - Latvijos geografinė padėtis.
Ji turėjo bendrą sieną su TSRS, todėl ir vyko labai intensyvi prekyba, tranzitas. Tokia vėžė tiesiog buvo būtina. Kai kur Pirmojo Pasaulinio karo metais perdaryta standartinė vėžė buvo perdaryta į rusišką (pvz. Ryga-Valga). Tuo tarpu Lietuva bendros sienos su TSRS iki pat 1939 m. neturėjo - tai ir rusiška vėžė nebuvo reikalinga.

[Salvijus]

2009 m. per Latvijos uostus ir geležinkelius į Afganistaną išgabenta 5000 konteinerių su nemilitarinės paskirties prekėmis iš JAV. Vienas konteineris apytikriai duoda 500 EUR pajamų, o traukinys - 30 000 EUR. Paskaičiavus važiavo apie 83 traukinius.
Pirmasis bandomasis traukinys išvyko 2009 m. pirmojoje pusėje.

Šaltinis: http://www.delfi.lv/news/national/po....d?id=29025681

[Salvijus]

LDZ Cargo 2009 m. išlaikė panašų pervežimų iš NVS šalių lygį (47,1 milj. t) kaip ir 2008 m.
Pervežta 34,8 proc. daugiau konteinerių - 71142 TEU vnt.
Naftos ir naftos produktų išaugo 6,5 proc. (20,75 milj. t), akmens anglies - padidėjo 2,1 proc., (8,95 milj. t). 7,9 proc. chemijos pramonės produkcijos (30,4 milj. t).

Sumažėjo eksporto ir vidaus pervežimų kiekiai – 16,2 ir atitinkamai 23 proc. lyginant su 2008 m.
Viso LDZ Cargo 2009 m. pervežė 53,67 milj. t krovinių, o tai yra 4,2 proc. mažiau nei 2008 m., kai įmonė pasiekė pervežimų rekordą.

2010 m. planuojami pervežti 10 proc. mažiau nei 2009 m.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4305

[Vitas]

Naujienos dėl maršruto Talinas-Valga-Ryga.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. keičiamas Nr. 851/661 Valga-Ryga maršruto tvarkaraštis, kuris bus priderintas prie atvykusio Nr. 0210 Talinas-Valga (11.31) - iš Valgos į Rygą išvyks (11:42; į Rygą atvyks 15:03; anksčiau išvykdavo 10:27).
Taigi, tarp Talino ir Rygos traukinių eimas BUS ATKURTAS.

Kada iš Valgos išvyksta traukinys į Taliną, kada jis būna Taline?

[Salvijus]

Kada iš Valgos išvyksta traukinys į Taliną, kada jis būna Taline?

Valga-Tallinn
05:52 - 10:47
16:22 - 21:15

http://www.edel.ee/piletikassa/

[Vitas]

Valga-Tallinn
05:52 - 10:47
16:22 - 21:15

http://www.edel.ee/piletikassa/

Tallinn-Valga
6:40 - 11:31

ir dar vienas turėtų būti, jei Valga-Tallinn važiuoja du kartus...

[Salvijus]

Tallinn-Valga
6:40 - 11:31

ir dar vienas turėtų būti, jei Valga-Tallinn važiuoja du kartus...

Kitas Tartu-Valga (18:06 - 19:39) grįžta kaip Valga-Tallinn. Traukinys Nr. 212 Tallinn-Tartu atvažiuoja į Tartu (14:42 - 17:56).
Taigi, visi suderinti patogiai be didelių persėdimų pertraukų (Tartu - 10 min.) iš Talino į Valgą.

http://www.edel.ee/piletikassa/

Kažkas panašaus kaip ir mūsų Vilnius-Šeštokai-Varšuva. Važiuojant tokiu būdu, iš Varšuvos iki Talino tikriausiai, tektų važiuot visą parą.

[Salvijus]

LDZ patvirtino veiklos strategiją iki 2020 m.
Esmė plėtoti tranzitą Rytų-Vakarų kryptimis.
Keletas uždavinių:
1. baigti antrųjų kelių statybą Skrīveri – Krustpils ir Indra - V. s., pailginti stočių kelius ruože Jelgava-Liepoja, išplėsti Liepojos ir Indros stotis;
5. modernizuoti ir/ arba išplėsti elketrifikuotų geležinkelių infrastruktūrą, arba visame tinkle pereiti prie dyzelinių traukinių;
6. rekonstruoti - paaukštinti peronus, pereiti prie keleivių informacinės ssitemos;
8. išplėtoti Rygos miesto geležinkelius ir integruoti į visos aglomeracijos geležinkelių tinklą.

http://www.ldz.lv/uploaded_files/Str...0_extranet.doc

[Al1]

Taip kad RailBaltica, siaures - pietu pervezima ir gabenimas is/i V. Europa taip pat jiems nerupi. Taip kad RailBaltica turbut liks tik musu vienos Lietuvos "strateginiu" projektu...

[Linas]

Taip kad RailBaltica, siaures - pietu pervezima ir gabenimas is/i V. Europa taip pat jiems nerupi. Taip kad RailBaltica turbut liks tik musu vienos Lietuvos "strateginiu" projektu...

Tai gal turi omeny politinius Vakarus, ne tik geografinius. Latvijoj geografiniuose Vakaruose - tik jūra.