[LV] Latvijos geležinkeliai

[Vitas2]

Pilnai tau Vytautai_LT pritariu, nes šiais metais rugpjūčio 19 dieną važiavau traukiniu Ryga-Ventspilis. Važiavo traukinys DR1A-267, nors kasoje žadėjo, kad pirmame vagone bus televizorius, tačiau jo nebuvo net pėdsakų. Tik turiu pažymėti, kad bilietas kainavo beveik per pus pigiau nei Lietuvoj, už 176 km atstumą sukokėjau tik 4,35 Ls (apie 22 Lt), tačiau traukinys buvo baisokas, nemodernizuotas, su senais langais. Tačiau važiavo pagal grafiką, į Ventspilį atvyko pagal tvarkaraštį, nepavėlavo nei vienos minutės.

[statyba]

gal ir kiek nepataikiau i tema, bet esme ta, jog gelezinkeliu, bent jau keleiviniu isvystymas Latvijoje nuo musu atsilikimo kaip diena ir naktis... nori vaziuot i Jurmala - prasau kas 20min. traukinys. I Sigulda arba Saulkrasti - bent karta per valanda. O dabar pabandykim atrast analogu Lietuvoje - kazin ar pasiseks daugiau, nei Vilnius - N. Vilnia... Tegul ir suluze bei negrazus, bet keleiviui priimtini, nes gali KADA NOREDAMAS pasiekti reikiama taska.

[Vytautas_LT]

gal ir kiek nepataikiau i tema, bet esme ta, jog gelezinkeliu, bent jau keleiviniu isvystymas Latvijoje nuo musu atsilikimo kaip diena ir naktis... nori vaziuot i Jurmala - prasau kas 20min. traukinys. I Sigulda arba Saulkrasti - bent karta per valanda. O dabar pabandykim atrast analogu Lietuvoje - kazin ar pasiseks daugiau, nei Vilnius - N. Vilnia... Tegul ir suluze bei negrazus, bet keleiviui priimtini, nes gali KADA NOREDAMAS pasiekti reikiama taska.

Čia kas kita, su tuo sutinku. Tačiau varyt dėl šilumvežių, ko tikrai nežinai, jau absurdas.

[Combat]

Kokioj šiknoj? Ar latviai nusipirko bent vieną naują lokomotyvą? Kiek atsimenu yra ir dvikelio projektas iki Klaipėdos. Iš kur tokia depresija ir varymas ant savęs?

Nagi nagi, pasakyk, ką žinai apie „dvikelio projektą“ iki Klaipėdos. Kiek žinau, toks sumąstymas buvo tik tarp Mažeikių ir Ventos geležinkelio stočių. Tik nepainiok to, kad iš caro laikų atėjusios projektavimo normos reikalavo visada palikti vietos antram keliui statant bet kokią vienkelę geležinkelio liniją.

Ar latviai nusipirko bent vieną naują lokomotyvą?
Na, latvius „suvartyti“ dėl to, kad jie neturi nei vieno naujo lokomotyvo būtų prasminga tik tada, jei pamatytumėm tikrus investicijų, eksploatacijos ir atsiperkamumo rodiklius Lietuvoje ir investicijų į senus lokomotyvus, eksploatacijos ir atsiperkamumo rodiklius Latvijoje.

„Siemensai“ Lietuvoje:
- gražu, įdomu, yra kuo pasigirti;
- infrastruktūra nepritaikyta realizuoti jų galią 100 proc. Viena sekcija, įvertinant ribojantį (limituojantį) kelio profilį priklausančiai, patraukia per mažai. Dvi sekcijos patraukia per daug – viršijamas bet kurios rūšies naudingų kelių ilgis. Todėl „lupant“ traukinio sąstatą dviem „ER“ sekcijom, visus rodiklius įvertinus, išeitų beveik tas pats, kaip ir su 3 M62 sekcijom (čia tik mano spėjimas).
- rimtesnė remontinė bazė, kurioje būtų vykdomas rimtesnis lokomotyvų aptarnavimas – Estijoj.

Lokomotyvai Latvijoje: viskas subalansuota. Naudingų kelių ilgis atitinka lokomotyvų galiai, remontinė bazė taip pat pašonėj, ir rezultatas tas pats.

[Eimantas]

Nagi nagi, pasakyk, ką žinai apie „dvikelio projektą“ iki Klaipėdos. Kiek žinau, toks sumąstymas buvo tik tarp Mažeikių ir Ventos geležinkelio stočių. Tik nepainiok to, kad iš caro laikų atėjusios projektavimo normos reikalavo visada palikti vietos antram keliui statant bet kokią vienkelę geležinkelio liniją.

http://www.miestai.net/forumas/showp...9&postcount=23

[artexs]

Nagi nagi, pasakyk, ką žinai apie „dvikelio projektą“ iki Klaipėdos. Kiek žinau, toks sumąstymas buvo tik tarp Mažeikių ir Ventos geležinkelio stočių. Tik nepainiok to, kad iš caro laikų atėjusios projektavimo normos reikalavo visada palikti vietos antram keliui statant bet kokią vienkelę geležinkelio liniją.

Ar latviai nusipirko bent vieną naują lokomotyvą?
Na, latvius „suvartyti“ dėl to, kad jie neturi nei vieno naujo lokomotyvo būtų prasminga tik tada, jei pamatytumėm tikrus investicijų, eksploatacijos ir atsiperkamumo rodiklius Lietuvoje ir investicijų į senus lokomotyvus, eksploatacijos ir atsiperkamumo rodiklius Latvijoje.

„Siemensai“ Lietuvoje:
- gražu, įdomu, yra kuo pasigirti;
- infrastruktūra nepritaikyta realizuoti jų galią 100 proc. Viena sekcija, įvertinant ribojantį (limituojantį) kelio profilį priklausančiai, patraukia per mažai. Dvi sekcijos patraukia per daug – viršijamas bet kurios rūšies naudingų kelių ilgis. Todėl „lupant“ traukinio sąstatą dviem „ER“ sekcijom, visus rodiklius įvertinus, išeitų beveik tas pats, kaip ir su 3 M62 sekcijom (čia tik mano spėjimas).
- rimtesnė remontinė bazė, kurioje būtų vykdomas rimtesnis lokomotyvų aptarnavimas – Estijoj.

Lokomotyvai Latvijoje: viskas subalansuota. Naudingų kelių ilgis atitinka lokomotyvų galiai, remontinė bazė taip pat pašonėj, ir rezultatas tas pats.

Apie 2000 metus LG buvo padaryta studija apie lokomotyvų parko nusidėvėjimą ir išvada buvo, kad nieko nedarant greitai LG nebeturės kuo traukti krovinių. Kažkur linkas buvo šitam forume į tą studiją. Ar pirkti siemensus ar ne sprendė tikrai ne tokie kaip tu su paskaičiavimais iš oro, bet žmonės kurie apie tai nusimano ir ne vieną skaičiavimą padarę. Tai pagal tave latviai džiaugiasi važinėdami senais laužais, o lietuviai gailisi nusipirkę siemensus Nematau prasmės su tavim diskutuot.

[Vytautas_LT]

Todėl „lupant“ traukinio sąstatą dviem „ER“ sekcijom, visus rodiklius įvertinus, išeitų beveik tas pats, kaip ir su 3 M62 sekcijom (čia tik mano spėjimas).

Teoriškai ir apytiksliai lokomotyvai turėtų galėti vežti tokius sąstatus:
viena sekcija ER20 - 4000t,
2M62, 2M62K - 4000t,
2M62M-5000-6000t,
2TE10 - 5500t.

Jei remiantis tik tuo, tai ER20 - neblogas sprendimas, jei patraukia viena sekcija tiek, kiek dvi sekcijos senųjų. Taip pat, jei tik šiais duomenim remtis, tai latvių situacija na kažin kuo skiriasi - 2M62 skirti mažesniems sąstatams, 2TE10 - didesniems. O pas mus ER20 - mažesniems, o 2M62M - didesniems. Gaunasi, kad ER20 dvejinimas kaip ir netenka prasmės.

[VICIOKAS]

Teoriškai ir apytiksliai lokomotyvai turėtų galėti vežti tokius sąstatus:
viena sekcija ER20 - 4000t,
2M62, 2M62K - 4000t,
2M62M-5000-6000t,
2TE10 - 5500t.

Jei remiantis tik tuo, tai ER20 - neblogas sprendimas, jei patraukia viena sekcija tiek, kiek dvi sekcijos senųjų. Taip pat, jei tik šiais duomenim remtis, tai latvių situacija na kažin kuo skiriasi - 2M62 skirti mažesniems sąstatams, 2TE10 - didesniems. O pas mus ER20 - mažesniems, o 2M62M - didesniems. Gaunasi, kad ER20 dvejinimas kaip ir netenka prasmės.

Norejau pasakyti kad teorija ir praktika visai skirtingi dalykai... beto tu pagalvok kad ER20 yra per lengvas tokiem skaiciam kuriuos tu parasiai patempa tokius svorius tik lygiam kelio profili,o i kalnus buksuoja tik su smelio pagalba lipa kaip alpinistas, todel juos ir dvejina,juk 2m62,2m62k,2m62m. yra dvieju sekciju ir turi 12 vedamu asiu,tik svorio silumvezio neprisimenu. Tuo tarpu er20 yra vienos sekcijos svoris truputi didesnis uz viena 2m62 sekcija ir turi tik 6 vedamas asis.

[dariuks]

rusiskame forume speliojo, ar lietuviu modernizuoti CME'kai (galingesni variantai) sugebes pilnai isnaudoti savo jega? kai variklio galia virsija ratu sukibima su begiais - naudos mazai. Klaipedoj yra buve, kad is uosto paemes 950t sastata, i stoti jo nebeistrauke - dregname ore net smelis nebepadejo. ratai prasisuko ir viskas - silumvezis dreba, strakcioja vietoj, i stoties puse nejuda. atsodino sastata atgal, i Anglines kelyna, dave stumtuva i uodega (is galo prisijunge pastumejas), tada ikope i kalna.

[Vytautas_LT]

Norejau pasakyti kad teorija ir praktika visai skirtingi dalykai... beto tu pagalvok kad ER20 yra per lengvas tokiem skaiciam kuriuos tu parasiai patempa tokius svorius tik lygiam kelio profili,o i kalnus buksuoja tik su smelio pagalba lipa kaip alpinistas, todel juos ir dvejina,juk 2m62,2m62k,2m62m. yra dvieju sekciju ir turi 12 vedamu asiu,tik svorio silumvezio neprisimenu. Tuo tarpu er20 yra vienos sekcijos svoris truputi didesnis uz viena 2m62 sekcija ir turi tik 6 vedamas asis.

Būtent tai ir turėjau omenyje, todėl ir pabrėžiau, kad tai tik teoriškai. O praktiškai, žinoma. Dar nereikia pamiršt ir prasisukančių ratlankių...

[Combat]

Apie 2000 metus LG buvo padaryta studija apie lokomotyvų parko nusidėvėjimą ir išvada buvo, kad nieko nedarant greitai LG nebeturės kuo traukti krovinių. Kažkur linkas buvo šitam forume į tą studiją. Ar pirkti siemensus ar ne sprendė tikrai ne tokie kaip tu su paskaičiavimais iš oro, bet žmonės kurie apie tai nusimano ir ne vieną skaičiavimą padarę. Tai pagal tave latviai džiaugiasi važinėdami senais laužais, o lietuviai gailisi nusipirkę siemensus Nematau prasmės su tavim diskutuot.

Na, kad tokia studija yra, žinau ir be tavęs, ir be to forumo. Ten nekalbama apie tai, kokios markės lokomotyvai turi dirbti „Lietuvos geležinkeliuose“.

Jei turi tuos paskaičiavimus „ar pirkti siemensus“, tai klok čia. O mes įvertinsim, ar tai nebuvo „monkey biznis“.

O su manimi gali ir nediskutuoti. Tavo mintys man nei kiek neįdomios ir nepasakai nieko tokio, ko aš nežinočiau.

[Eimantas]

Norejau pasakyti kad teorija ir praktika visai skirtingi dalykai... beto tu pagalvok kad ER20 yra per lengvas tokiem skaiciam kuriuos tu parasiai patempa tokius svorius tik lygiam kelio profili,o i kalnus buksuoja tik su smelio pagalba lipa kaip alpinistas, todel juos ir dvejina,juk 2m62,2m62k,2m62m. yra dvieju sekciju ir turi 12 vedamu asiu,tik svorio silumvezio neprisimenu. Tuo tarpu er20 yra vienos sekcijos svoris truputi didesnis uz viena 2m62 sekcija ir turi tik 6 vedamas asis.

Buksuoja ar nebuksuoja, bet vienetinis tempia tiek pat kiek 2M62(K).

[statyba]

Valka - Taartu

Reikalingas estų kalbos žinovas. Edelaraudtee.ee paskelbta naujiena apie Taartu - Valga/Valka ruožą. Gal yra galinčių išversti?

http://www.edel.ee/253/0/readmore/241/

[LateZ]

Surašytas sutartis apie keleivinius traukinius ruože Tartu-Valga nuo 2010 m. pradžios. Eismas buvo laikinai nutrauktas dėl kelio kapitalinio remonto. Ruože važiuos du traukiniai dieną, rytinis ir vakarinis. Pagal sutartį Edelaraudtee paskelbs tvarkaraščius lapkričio pabaigoje.

[Wycka]

Reikalingas estų kalbos žinovas. Edelaraudtee.ee paskelbta naujiena apie Taartu - Valga/Valka ruožą. Gal yra galinčių išversti?

http://www.edel.ee/253/0/readmore/241/

Surašytas sutartis apie keleivinius traukinius ruože Tartu-Valga nuo 2010 m. pradžios. Eismas buvo laikinai nutrauktas dėl kelio kapitalinio remonto. Ruože važiuos du traukiniai dieną, rytinis ir vakarinis. Pagal sutartį Edelaraudtee paskelbs tvarkaraščius lapkričio pabaigoje.

Ši istorija turi tęsinį:

Tartu and Riga may get train connection in 2010

Riga trains in 2010 is complicated, but possible, Postimees/LETA writes.

Economy ministry railways service head Indrek Laineveer said that the ministry is working in the name of it being possible to travel once a day from Riga to Tartu and Tallinn and vice versa, with a switch of trains in Valga from the beginning of 2010 or next summer latest. Negotiations are being held with Latvians to make it happen.
"It is evident that initially it will not be possible to travel from Tartu to Riga and back on the same day," said Laineveer.
Starting October 19, bus company Arilix will launch bus route Valga-Tartu that departs at 17.30 every day and waits for the Riga train that arrives at 17.11.
The state is coordinating with Edelaraudtee passenger trains schedule according to which a train from Valga to Tartu would depart at around 16.30 or a maximum of 15 minutes alter. Laineveer said that it is very complicated to postpone the departure of the Edelaraudtee train by 45 minutes but he expressed hope that Latvia's company Pasazieru Vilciens agrees to shift the departure of its train from Riga to an earlier time. The train that arrives in Valga at 17.11 departs from Riga at 13.54.
Fitting together morning trains would need similar adjustments from the train companies but even bigger compromises by Latvians. The train from Tartu to Valga is planned to depart at around 10 a.m., the train from Valga to Riga departs at 10.27 at present.
"We are trying to adjust the train times. This would be the first step in developing Rail Baltica which is the common aim of us and the Latvians," said Laineveer.

Dalis vertimo:
Rygą ir Tartu gali sujungti traukiniai 2010m.

Tvarkaraščių suderinimas keleiviniams traukiniams Tartu-Valga su Valga-Ryga traukiniais yra sudėtingas, bet įmanomas.

Ekonomikos ministerijos geležinkelių paslaugų vadovas sako, kad dedamos pastangos sudaryti galimybę keliauti iš Rygos į Tartu/Taliną ir atgal su persėdimu Valgoje nuo 2010m. pradžios arba vėliausiai vasaros. Tačiau nepavyks iš Tartu atvykus į Rygą tą pačią dieną grįšti atgal.
(...)
"Mes bandome pritaikyti traukinių laikus. Tai būtų pirmasis žingsnis kuriant "Rail Baltica", kuri yra bendras tikslas mums ir latviams," sakė Laineveer.

[statyba]

Dėkui išvertusiems ! LG politika keleivinio transporto atžvilgiu matyt ir toliau apsiribos tik "savo kiemu" ir dar ilgai nematysime maršrutų Latvijos kryptimi. Kad ir kaip absurdiškai tai atrodytų...

[Mørtã]

Jei LG negali vaziuoti i Ryga, butu galima paleisti traukini iki Meitenes, arba Joniskio. O is Rygos LDz ten pat, kaip yra padaryta Valgoje ir Sestokuose.

[Salvijus]

Latvijoje nuo kitų metų LDZ vidutiniškai 4 porc. sumažins infrastruktūros mokesčius.
Prekiniams traukiniams - 0,47 proc., keleiviniams elektriniams - 2,82 proc., keleiviniams dyzeliniams - 5,76 proc., keleiviniams traukiniams su lokomotyvais - 7,18 proc.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4248

[Wycka]

Latvijoje nuo kitų metų LDZ vidutiniškai 4 porc. sumažins infrastruktūros mokesčius.
Prekiniams traukiniams - 0,47 proc., keleiviniams elektriniams - 2,82 proc., keleiviniai dyzeliniai - 5,76 proc., keleiviniai traukiniai su lokomotyvais - 7,18 proc.

Šaltinis: http://www.ldz.lv/?object_id=4248

Žinia gera. Būkit geri, paaiškinkite man (nemokšai), kodėl nevienodai mažinami infrastruktūros mokesčiai. Na suprantu, kad elektriniams reikia mokėti brangiau, nes dėvisi ne tik bėgiai, bet ir kontaktinis tinklas. O koks skirtumas tarp keleivinių dyzeliniių ir keleivinių traukinių su lokomotyvais???

[BastA-7]

Žinia gera. Būkit geri, paaiškinkite man (nemokšai), kodėl nevienodai mažinami infrastruktūros mokesčiai. Na suprantu, kad elektriniams reikia mokėti brangiau, nes dėvisi ne tik bėgiai, bet ir kontaktinis tinklas. O koks skirtumas tarp keleivinių dyzeliniių ir keleivinių traukinių su lokomotyvais???

Na aš kaip suprantu skirtumas toks, kad su atkskiru lokomotyvu reikia dar manevruoti, o paprastam dyzeliuke tik mašinistui į kita traukinio galą pereiti.