Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[Tomas]

Visada įsivaizdavau, kad vidiniai pervežimai yra niekiniai, o pasirodo jie sudarė 1/2 viso srauto. Atrodo labai neblogai.

[Romas]

Elektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningais krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą

Excelinis skaičiavimas ir lieka exceliniu skaičiavimu jeigu skaičiuoji kaip Malinauskas.

Pridedu porą grafikų kaip keitėsi krovinių pervežimas geležinkeliais (tonomis).
Čia ne "exceliniai skaičiavimai", o statistika, kuri pasireiškia ne tik sumažėjusiais dividendais valstybei, bet ir atleidžiamias tūkstančiais žmonių

Lyginant 11 mėnesių (sausis - lapkritis):
Bendras krovinių pervežimas mažėjo 38%, Įvežimas į Lietuvą -72% (t.y., 3,6 karto), tranzitas -29%


Iki šių metų sausio apimtys iš esmės nesikeitė. Baltarusiškų trašų tranzitas dėl sankcijų sustojo 2022 m. vasarį, o tranzitas į Kaliningradą ypač mažėjo nuo kovo iki liepos, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą.
Lyginant 2021 ir 2022 m. 11 lapkritį:
Bendras krovinių pervežimas mažėjo -44% (t.y., 1,8 karto), Įvežimas į Lietuvą -85% (t.y., 5,8 karto), tranzitas -43% (t.y., 1,8 karto)

https://osp.stat.gov.lt/

[Perfect]

Elektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningaius krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą

Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.

Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?

[John]

Pervežimų potencialą rodo, kiek krovinių yra pervežamo fūromis atatinkamais maršrutais. Kad dabar yra laikinas sumažėjimas iš BY/RU, yra absoliučiai nereikšmingas niuansas ilgalaikėje perspektyvoje.

[Lettered]

Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.

Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?

Gerais laikais gal ir apsimokėjo investuoti, bet dabar LG patiria didžiulius nuostolius, iš kokių pinigų ji tą elektrifikaciją darys?

Visada įsivaizdavau, kad vidiniai pervežimai yra niekiniai, o pasirodo jie sudarė 1/2 viso srauto. Atrodo labai neblogai.

Kai nebeliko tranzito, kuris duodavo didžiąją dalį pajamų, tai ir 1/2 atrodo mažokai prie tokių aplinkybių.

[John]

Gerais laikais gal ir apsimokėjo investuoti, bet dabar LG patiria didžiulius nuostolius, iš kokių pinigų ji tą elektrifikaciją darys?



Kai nebeliko tranzito, kuris duodavo didžiąją dalį pajamų, tai ir 1/2 atrodo mažokai prie tokių aplinkybių.

Iš ES, nu.

[Lettered]

Iš ES, nu.

ES nefinansuoja 100%.

[John]

ES nefinansuoja 100%.

O tai kiek nuostolio patyrė LTG Cargo?

[Lettered]

Pervežimų potencialą rodo, kiek krovinių yra pervežamo fūromis atatinkamais maršrutais. Kad dabar yra laikinas sumažėjimas iš BY/RU, yra absoliučiai nereikšmingas niuansas ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiaip tai esminis niuansas, nes LG iš to gyveno ir ne tik finansavo keleivų vežimą, bet dar ir valstybei dividendus mokėjo. O dabar sėdi su milijoninėmis skolomis.

[Lettered]

O tai kiek nuostolio patyrė LTG Cargo?

Nežinau, kiek patyrė, turbūt priklausomai nuo to, kiek valstybė subsidijų skyrė. Bet pajamų LG neteko daug.

Mantas Brtuška, Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. Eur.

[ifl]

Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.

Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?

O tai ES pinigų taupyti nebereikia?

[Perfect]

O tai ES pinigų taupyti nebereikia?

ES skiria pinigus ne tam, kad juos padėtum kaip indėlį į banką už palūkanas, o tam, kad vystytųsi ne tik centrai bet ir regionai, kad nesusidarytų ženklūs ekonominiai skirtumai, tokie kaip Rusijoje, kur 80 proc. kapitalo sukaupta Maskvoje, o kitos šalies dalys vegetuoja. Todėl ES skiria santykinai didelį finansavimą investicijoms į infrastruktūrą regionuose.

[Perfect]

Nežinau, kiek patyrė, turbūt priklausomai nuo to, kiek valstybė subsidijų skyrė. Bet pajamų LG neteko daug.

Jeigu pažiūrėtume plačiau, kiek pasaulyje infrastruktūros projektų yra įgyvendinama be valstybės subsidijų ir kiek su valstybės pagalba? Man atrodo, kad atsakymas yra labai paprastas, t. y. be valstybės subsidijų įgyvendinamas tik nedidelis kiekis tokių projektų.

Niekas nesiginčija, kad pajamos ženkliai susitraukė. Bet tai nereiškia, kad nėra potencialo augimui, gal ne tokiam sparčiam kaip buvo iki 2022 m. ir gal ne iki tokio pat lygio, bet geležinkelis buvo ir bus svarbi transporto rūšis. Ir kaip rašiau ankstesniame įraše, investicijų į infrastruktūrą atsiperkamumą nereikia skaičiuoti tik per tiesioginę naudą.

[Romas]

Kad dabar yra laikinas sumažėjimas iš BY/RU, yra absoliučiai nereikšmingas niuansas ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiaip tai esminis niuansas, nes LG iš to gyveno ir ne tik finansavo keleivų vežimą, bet dar ir valstybei dividendus mokėjo. O dabar sėdi su milijoninėmis skolomis.

O tai kiek nuostolio patyrė LTG Cargo?

Ištrauka iš LTG Cargo 2022 m. I pusmečio atsakaitos - ta Baltarusija su savo 57-60% vis dėlto nėra "absoliučiai nereikšmingas niuansas"
Reikia atsižvelgti, kad sausį pajamos iš trąšų pervežimo į uostą dar nebuvo sumažėjusios, o Kaliningrado tranzitas lėtėjo vėliau ir lėčiau,

Reikšmingą LTG Cargo pajamų dalį iki 2022 metų sudarė pajamos iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos krovinių įvežimo į Lietuvą, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu per Lietuvą (2021 m. apie 60 proc. pajamų). (...) . Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą ir įvertinusi taikomas sankcijas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai LTG Cargo sustabdė sankcionuotų prekių ir bendrovių produkcijos gabenimą. Krovinių vežimo apyvarta per 2022 m. I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 40 proc., pardavimo pajamos sumažėjo 17 proc.

Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais pajamos 2022 m. I pusmetį sudarė 64 484 tūkst. Eur ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo -24 054 tūkst. Eur (-27,2 proc.). Sumenkusias pajamas lėmė geopolitiniai pokyčiai, Rusijos Federacijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainoje bei Baltarusijai ir Rusijai taikomos plataus spektro JAV ir ES sankcijos ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos iš Rusijos ir Baltarusijos krovinių įvežimo į Lietuvą, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu (be tuščių vagonų vežimo) iki 2022 m. sudarė reikšmingą LTG Cargo pajamų dalį (2021 m. 57 proc.).


https://ltgcargo.eu/wp-content/uploa...tos_2022H1.pdf

Bendrai imant visa LTG grupė 2022 m. I pusmetį dirbo nuostolingai
Kleeivių skaičiaus augimas lyginant su kovidiniais 2020 metais neiko nesako, nes dar nėra pasiektas 2019 metų lygis
Nelabai aišku, iš kur LTG grupės įmonės ims savo virš 50% investicijų dalį - nebent dalį priaskaičiuoto nusidėvėjimas, bet jis paorastai skiriamas esamo ilglaikio turyo atstatymui, o ne plėtrai

https://www.vz.lt/transportas-logist...eke-66-mln-eur

[Romas]

Šiaip visa diskusija apie ištuštėjusių geležinkelio į Klaipėdą elektrifikavimo ekonomiką ar atsipirkimą šiek tiek teorinė.
LTG Infra patyliukais jau pripažįsta, kad jokio ekonominio atsipirkimo nėra ir nebus - pinigų duos valstybė.
O socialinį efektą (pvz. dėl taršos mažinimo, kai sustoję traukiniai jau dabar nebetršia ) visada gali suvartyti, kad skaičiai būtų tokie, kaip reikia.

LRT.lt 2022.12.17
„LTG Infra“ generalinis direktorius: Lietuva buvo paskutinė šalis, kuri gebėjo išlaikyti geležinkelio infrastruktūrą iš tarifo

"Mūsų šalis paskutinė, kuri gebėjo save išsilaikyti infrastruktūros prasme iš tarifo. Buvo daug krovinių, jų segmentai pelningi. Galėjome surinkti tiek pajamų, kad ir sąnaudas visas padengtume, ir net dalį investicijų savo lėšomis padarytume. Nuo šių metų ankstyvo pavasario viskas drastiškai pasikeitė. Nuo vasario 1 dienos nebevažiuoja „Belkalij“ trąšos, po to dėl įvedamų sankcijų pradėjo mažėti visi segmentai" - teigė įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski

Tačiau, „LTG Infros“ vadovas pažymi, kad į įmonės signalus rimtai sureagavo Vyriausybe ir Seimas bei šiais metais gegužę patikslino įstatymą, kurio dėka buvo skirtas finansavimas tiek sąnaudoms padengti, tiek investicijoms vykdyti.
„Europinės kofinansuojamos elektrifikacijos ir kitos programos, o vietinės – tos, kurias turėtume daryti iš savo lėšų, bet jų tiesiog nėra. Tam irgi buvo skirtas finansavimas. Dėl to gebame išgyventi. Aišku, mes pas valstybę neatėjome tuščiomis, o su įrodyto efektyvumo krepšiu. Buvo sumažinta žmonių, apie 500, nukarpytos kitos sąnaudos, sumažintas investicijų kiekis, skaitmeninimo projektai“, – tvirtino jis. (...)

Pajamos krenta, kalbant apie kitus metus. Anksčiau turėdavome pajamų virš 200 mln. eurų iš tarifo, o kitais metais bus beveik 100 mln. eurų. Iškart matyti, kad kritimas drastiškas. Iš kitos pusės, reikia padėkoti Vyriausybei, kad išgirdo ir skyrė finansavimą sąnaudoms balansuoti. Taip pat – būtiniausiems projektams, t. y. „Rail Balticos“, elektrifikacijai kofinansuoti. Anksčiau elektrifikacijos kofinansavimo struktūra buvo tokia, kad pusę skiria Europa, pusę – mes patys“, – tikino „LTG Infra“ vadovas.
„Dabar mūsų pusę duos valstybė, nes projektas mums finansiškai neatsiperka, tačiau valstybei per minėtą taršos sumažinimą, kitas socioekonomines naudas atsiperka kaip žalumo projektas“, – pridūrė jis.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...tura-is-tarifo

[John]

Romai, pagal tavo logiką, koks ekonominis atsipirkimas yra, pavyzdžiui, Via Baltica kelio tarp Marijampolės ir PL sienos?

[Romas]

Romai, pagal tavo logiką, koks ekonominis atsipirkimas yra, pavyzdžiui, Via Baltica kelio tarp Marijampolės ir PL sienos?

Šiaurės - Pietų kryptimi niekas nesikeitė ir krovinių srautai automobiliais yra didėjantys, be to kažkiek didėja ir pervežimai geležinkeliais per Mockavą į Europą; o Klaipėdos kryptimi buvo krovinių srauto kritimas kelis kartus.

[John]

Šiaurės - Pietų kryprimi niekas nesikeitė ir krovinių srautai automobiliais yra didėjantys, be to kažkiek didiėja ir geležinkleių pervežimai per Mockavą į Europą. o Klaipėdos kryptimi buvo krovinių srauto kritimas kelis kartus.

Tai žodžiu Via Balticos atsipirkimo nėra, ane? A1 dar neša nemažus nuostolius. Manai reiktų stabdyti šimtamilijonines investicijas ir į jį?

[gerietis]

Tai žodžiu Via Balticos atsipirkimo nėra, ane? A1 dar neša nemažus nuostolius. Manai reiktų stabdyti šimtamilijonines investicijas ir į jį?

taigi jau nutarėm kad reikia A1 užarti ir važinėti traukiniais.

[John]

Ką jau kalbėti apie A14 betonkės "investicijas", kur nuostoliai pro kraštus veržiasi.