Visada įsivaizdavau, kad vidiniai pervežimai yra niekiniai, o pasirodo jie sudarė 1/2 viso srauto. Atrodo labai neblogai.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje
Collapse
X
-
Elektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningais krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą
Parašė Perfect Rodyti pranešimąExcelinis skaičiavimas ir lieka exceliniu skaičiavimu jeigu skaičiuoji kaip Malinauskas.
Čia ne "exceliniai skaičiavimai", o statistika, kuri pasireiškia ne tik sumažėjusiais dividendais valstybei, bet ir atleidžiamias tūkstančiais žmonių
Lyginant 11 mėnesių (sausis - lapkritis):
Bendras krovinių pervežimas mažėjo 38%, Įvežimas į Lietuvą -72% (t.y., 3,6 karto), tranzitas -29%
Iki šių metų sausio apimtys iš esmės nesikeitė. Baltarusiškų trašų tranzitas dėl sankcijų sustojo 2022 m. vasarį, o tranzitas į Kaliningradą ypač mažėjo nuo kovo iki liepos, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą.
Lyginant 2021 ir 2022 m. 11 lapkritį:
Bendras krovinių pervežimas mažėjo -44% (t.y., 1,8 karto), Įvežimas į Lietuvą -85% (t.y., 5,8 karto), tranzitas -43% (t.y., 1,8 karto)
https://osp.stat.gov.lt/Paskutinis taisė Romas; 2023.01.04, 14:18.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąElektrifikavimo projektas daygiauisi buvo pagrįstas stabliais ir pelningaius krovinių srautais iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.
Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?
- 5 patinka
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimą
Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.
Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?
Parašė Tomas Rodyti pranešimąVisada įsivaizdavau, kad vidiniai pervežimai yra niekiniai, o pasirodo jie sudarė 1/2 viso srauto. Atrodo labai neblogai.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Gerais laikais gal ir apsimokėjo investuoti, bet dabar LG patiria didžiulius nuostolius, iš kokių pinigų ji tą elektrifikaciją darys?
Kai nebeliko tranzito, kuris duodavo didžiąją dalį pajamų, tai ir 1/2 atrodo mažokai prie tokių aplinkybių.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąPervežimų potencialą rodo, kiek krovinių yra pervežamo fūromis atatinkamais maršrutais. Kad dabar yra laikinas sumažėjimas iš BY/RU, yra absoliučiai nereikšmingas niuansas ilgalaikėje perspektyvoje.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
O tai kiek nuostolio patyrė LTG Cargo?
Mantas Brtuška, Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.
Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. Eur.
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimą
Net ir be tranzito, tai yra intensyviausiai naudojama Lietuvos geležinkelių linija.
O kad dėl prasidėjusio karo krito pervežimų kiekis - niekos nuostabaus, ir tai nereiškia, kad ateityje pervežimai išliks žemumose.
Klausimas elektrifikavimo skeptikams, jeigu ES duoda (ne skolina) didesnę dalį lėšų linijos elektrifikavimui ir tai leidžia sumažinti pervežimų savikainą ir didina LT pramonės konkurencingumą, ar ne verta investuoti, net jeigu linijos modernizavimas neatpirks (arba atpirks labai ilgu laikotarpiu) visų investuotų lėšų?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė ifl Rodyti pranešimą
O tai ES pinigų taupyti nebereikia?
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Nežinau, kiek patyrė, turbūt priklausomai nuo to, kiek valstybė subsidijų skyrė. Bet pajamų LG neteko daug.
Niekas nesiginčija, kad pajamos ženkliai susitraukė. Bet tai nereiškia, kad nėra potencialo augimui, gal ne tokiam sparčiam kaip buvo iki 2022 m. ir gal ne iki tokio pat lygio, bet geležinkelis buvo ir bus svarbi transporto rūšis. Ir kaip rašiau ankstesniame įraše, investicijų į infrastruktūrą atsiperkamumą nereikia skaičiuoti tik per tiesioginę naudą.
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąKad dabar yra laikinas sumažėjimas iš BY/RU, yra absoliučiai nereikšmingas niuansas ilgalaikėje perspektyvoje.Parašė Lettered Rodyti pranešimąŠiaip tai esminis niuansas, nes LG iš to gyveno ir ne tik finansavo keleivų vežimą, bet dar ir valstybei dividendus mokėjo. O dabar sėdi su milijoninėmis skolomis.Parašė John Rodyti pranešimąO tai kiek nuostolio patyrė LTG Cargo?
Reikia atsižvelgti, kad sausį pajamos iš trąšų pervežimo į uostą dar nebuvo sumažėjusios, o Kaliningrado tranzitas lėtėjo vėliau ir lėčiau,
Reikšmingą LTG Cargo pajamų dalį iki 2022 metų sudarė pajamos iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos krovinių įvežimo į Lietuvą, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu per Lietuvą (2021 m. apie 60 proc. pajamų). (...) . Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą ir įvertinusi taikomas sankcijas tiek Baltarusijai, tiek Rusijai LTG Cargo sustabdė sankcionuotų prekių ir bendrovių produkcijos gabenimą. Krovinių vežimo apyvarta per 2022 m. I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 40 proc., pardavimo pajamos sumažėjo 17 proc.
Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais pajamos 2022 m. I pusmetį sudarė 64 484 tūkst. Eur ir, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo -24 054 tūkst. Eur (-27,2 proc.). Sumenkusias pajamas lėmė geopolitiniai pokyčiai, Rusijos Federacijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainoje bei Baltarusijai ir Rusijai taikomos plataus spektro JAV ir ES sankcijos ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos iš Rusijos ir Baltarusijos krovinių įvežimo į Lietuvą, išvežimo iš jos ir vežimo tranzitu (be tuščių vagonų vežimo) iki 2022 m. sudarė reikšmingą LTG Cargo pajamų dalį (2021 m. 57 proc.).
https://ltgcargo.eu/wp-content/uploa...tos_2022H1.pdf
Kleeivių skaičiaus augimas lyginant su kovidiniais 2020 metais neiko nesako, nes dar nėra pasiektas 2019 metų lygis
Nelabai aišku, iš kur LTG grupės įmonės ims savo virš 50% investicijų dalį - nebent dalį priaskaičiuoto nusidėvėjimas, bet jis paorastai skiriamas esamo ilglaikio turyo atstatymui, o ne plėtrai
- 1 patinka
Comment
-
Šiaip visa diskusija apie ištuštėjusių geležinkelio į Klaipėdą elektrifikavimo ekonomiką ar atsipirkimą šiek tiek teorinė.
LTG Infra patyliukais jau pripažįsta, kad jokio ekonominio atsipirkimo nėra ir nebus - pinigų duos valstybė.
O socialinį efektą (pvz. dėl taršos mažinimo, kai sustoję traukiniai jau dabar nebetršia ) visada gali suvartyti, kad skaičiai būtų tokie, kaip reikia.
LRT.lt 2022.12.17
„LTG Infra“ generalinis direktorius: Lietuva buvo paskutinė šalis, kuri gebėjo išlaikyti geležinkelio infrastruktūrą iš tarifo
"Mūsų šalis paskutinė, kuri gebėjo save išsilaikyti infrastruktūros prasme iš tarifo. Buvo daug krovinių, jų segmentai pelningi. Galėjome surinkti tiek pajamų, kad ir sąnaudas visas padengtume, ir net dalį investicijų savo lėšomis padarytume. Nuo šių metų ankstyvo pavasario viskas drastiškai pasikeitė. Nuo vasario 1 dienos nebevažiuoja „Belkalij“ trąšos, po to dėl įvedamų sankcijų pradėjo mažėti visi segmentai" - teigė įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski
Tačiau, „LTG Infros“ vadovas pažymi, kad į įmonės signalus rimtai sureagavo Vyriausybe ir Seimas bei šiais metais gegužę patikslino įstatymą, kurio dėka buvo skirtas finansavimas tiek sąnaudoms padengti, tiek investicijoms vykdyti.
„Europinės kofinansuojamos elektrifikacijos ir kitos programos, o vietinės – tos, kurias turėtume daryti iš savo lėšų, bet jų tiesiog nėra. Tam irgi buvo skirtas finansavimas. Dėl to gebame išgyventi. Aišku, mes pas valstybę neatėjome tuščiomis, o su įrodyto efektyvumo krepšiu. Buvo sumažinta žmonių, apie 500, nukarpytos kitos sąnaudos, sumažintas investicijų kiekis, skaitmeninimo projektai“, – tvirtino jis. (...)
Pajamos krenta, kalbant apie kitus metus. Anksčiau turėdavome pajamų virš 200 mln. eurų iš tarifo, o kitais metais bus beveik 100 mln. eurų. Iškart matyti, kad kritimas drastiškas. Iš kitos pusės, reikia padėkoti Vyriausybei, kad išgirdo ir skyrė finansavimą sąnaudoms balansuoti. Taip pat – būtiniausiems projektams, t. y. „Rail Balticos“, elektrifikacijai kofinansuoti. Anksčiau elektrifikacijos kofinansavimo struktūra buvo tokia, kad pusę skiria Europa, pusę – mes patys“, – tikino „LTG Infra“ vadovas.
„Dabar mūsų pusę duos valstybė, nes projektas mums finansiškai neatsiperka, tačiau valstybei per minėtą taršos sumažinimą, kitas socioekonomines naudas atsiperka kaip žalumo projektas“, – pridūrė jis.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...tura-is-tarifo
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąRomai, pagal tavo logiką, koks ekonominis atsipirkimas yra, pavyzdžiui, Via Baltica kelio tarp Marijampolės ir PL sienos?Paskutinis taisė Romas; 2023.01.04, 15:59.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Romas Rodyti pranešimąŠiaurės - Pietų kryprimi niekas nesikeitė ir krovinių srautai automobiliais yra didėjantys, be to kažkiek didiėja ir geležinkleių pervežimai per Mockavą į Europą. o Klaipėdos kryptimi buvo krovinių srauto kritimas kelis kartus.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Tai žodžiu Via Balticos atsipirkimo nėra, ane? A1 dar neša nemažus nuostolius. Manai reiktų stabdyti šimtamilijonines investicijas ir į jį?-
Comment
Comment