Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
    Juos parduos, supjaustys ar nuvarys kur nors kitur (pvz., į elektrodepą).
    Kaip Lentvario trikampyje.



    Comment


      Elektrifikuojant geležinkelį nuo N. Vilnios iki sienos su Baltarusija, bus rekonstruota N. Vilnios traukos pastotė. Dėl to tikriausiai vasarą bus dienų, kai nebus elektros N. Vilnios pastotės aptarnaujamame ruože (jei neklystu, iki Lentvario). Vadinasi, elektriniai traukiniai galbūt bus tampomi šilumvežiais. Trakų maršrute galbūt iš viso bus paleisti dyzeliniai traukiniai. Vilniaus - N. Vilnios ruože iš viso gali būti laikinai atšaukti kai kurie elektriniai traukiniai, nes ir taip orą vežioja.

      Comment


        Paaiškėjo, kad 13 ir 14 Vilniaus stoties keliai bus naudojami elektrovežių ir elektrinių traukinių aptarnavimui ir atstovai. Tai rašoma techninėje specifikacijoje elektrifikavimo darbų projektui parengti.

        Comment


          Po truputi aiškėja planai apie tolimesnę elektrifikavimo eigą. Numatoma skelbti konkursą Rail Baltica I (nuo Lenkijos iki Kauno) elektrifikavimo galimybių studijai. Šaltinis (20 punktas): http://fw.litrail.lt/pirkimai/files/file_av5vfb6j4a.pdf

          Comment


            Po 20 metų galbūt. Lenkai net neketina elektrifikuoti iki Suvalkų RailBalticos rėmuose. Žodžiu, pinigų mėtymas.

            Comment


              matyt didesnė nauda buvus elektrifikuoti Mažeikių-Šiaulių ruožą

              Comment


                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                Po 20 metų galbūt. Lenkai net neketina elektrifikuoti iki Suvalkų RailBalticos rėmuose. Žodžiu, pinigų mėtymas.
                O ir kaip elektrifikuot? DC 3kV?

                Comment


                  Parašė kotofeich1 Rodyti pranešimą
                  O ir kaip elektrifikuot? DC 3kV?
                  Lietuvoje geležinkelis elektrifikuotas 25kV 50 HZ. Jeigu lenkai norės elektrifikuoti savo atkarpą, tegul elektrifikuoja sau įprastu standartu, bet naudoja dvigubo maitinimo riedmenis.

                  Comment


                    Lenkai tikrai nekeis savo standarto - 3 kV nuolatinės srovės. Bet ir elektrifikuoti RailBalticos kol kas neketina. Todėl tai, ką daro LG - pinigų švaistymas. Ta galimybių studija bus padėta į stalčių.

                    Comment


                      Lėtai ta elektrifikacija juda. Tokiais tempais iki rudens nebaigs ir pamatų atramoms. Kiek mačiau, kol kas tik nuo Kenos stoties galo Vilniaus link koks kilometras ar pora padaryta ir ties Viktariškėmis (berods) ne daugiau kilometro. Tik iš vienos geležinkelio pusės. Liejami pamatai (apvalūs) su varžtais metalinėms atramoms tvirtinti. Taip pat kišamos po žeme elektros linijos, kertančios geležinkelį.

                      Comment


                        Rengiamas kelias elektriniams traukiniams iš Vilniaus į Minską

                        http://www.ivilnius.lt/suzinok/trans...69643d32383435

                        Comment


                          Čia buvo kalba apie atramų tipą, neva metalinės geriau. Bet aš manau, kad betoninės geriau, nes jas galime pasigaminti iš savo naudingųjų iškasenų. O metalas importuojamas ir gamyba matyt vyksta ne Lietuvoje.

                          Comment


                            Betoninėms irgi armatūros ne vietinės reikia, o apdirbti metalines (pagaminti) yra sąlygos ir vietoje. Be to turėtų būti svarbu ir vizualinė ir eksploatacinė pusė.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              Kiek pastebėjau dabar daug kur Vidurio Europoje stato metalines atramas. O dėl gamybos nereikėjo uždaryti metalurgijos gamyklų Pabaltijyje.

                              Comment


                                Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                                Betoninėms irgi armatūros ne vietinės reikia, o apdirbti metalines (pagaminti) yra sąlygos ir vietoje. Be to turėtų būti svarbu ir vizualinė ir eksploatacinė pusė.
                                Vizualinis dalykas yra subjektyvus. Eksploatacinis - gelžbetoninės jau daugiau nei 40 metų tarnauja. Ir dar tarnaus. Anksčiau ar vėliau, bet cinko danga ne amžina, ir todėl teks pradėti periodiškai dažyti. O tai darbui ir laikui imlus procesas.

                                Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
                                Kiek pastebėjau dabar daug kur Vidurio Europoje stato metalines atramas. O dėl gamybos nereikėjo uždaryti metalurgijos gamyklų Pabaltijyje.
                                Lenkijoje stato ir gelžbetonines. Nors savo metalurgiją jie turi, rūdą taip pat. Kas dėl Pabaltijo, tai savos rūdos nėra.

                                Comment


                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Vizualinis dalykas yra subjektyvus. Eksploatacinis - gelžbetoninės jau daugiau nei 40 metų tarnauja. Ir dar tarnaus. Anksčiau ar vėliau, bet cinko danga ne amžina, ir todėl teks pradėti periodiškai dažyti. O tai darbui ir laikui imlus procesas.
                                  Rusijoje yra nemažai linijų, elektrifikuotų 1950-60, kur buvo montuojamos metalinės (ne cinkuotos)atramos. Tik dabar po trupiti jas pradėda keisti.

                                  Comment


                                    Tai parodo kiek realiai gali tarnauti metalinės. Gelžbetoninės ne ką trumpiau tarnaus. Metalinės galėtų tarnauti ir ilgiau, jei būtų dažomos. O tai tikriausiai niekas jų nedažė, kraštutiniu atveju apatines dalis, kiek nuo žemės pasiekiama arba ir dar žemiau dažydavo. Dar vienas momentas - prieš 40-50-60 metų aplinka buvo mažiau agresyvi. Teko turėti reikalų su galvaninių dangų patikimumu, teko skaityti literatūroje, kad pastaraisiais dešimtmečiais cinko dangos nebelaiko jau tiek ilgai, kiek laikydavo anksčiau. O ką jau kalbėti apie napadengtą niekuo plieną.

                                    Comment


                                      LG paskelbė konkursą geležinkelio linijos Radviliškis - Šiauliai elektrifikacijos projekto techninei priežiūrai. Kada buvo pats projektavimo paslaugų pirkimo konkursas paskelbtas, nepastebėjau... Logiška, nes elektrifikacija tik iki Radviliškio būtų naudinga tik krovininiam eismui. Dabar gi keleiviniai galės važiuoti iki Šiaulių, krovininiams, aišku, tai neaktualu, nes vis tiek sąstatai performuojami Radviliškyje, ten ir lokomotyvus keis tiems, kurių nereikia performuoti.

                                      Comment


                                        Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                        LG paskelbė konkursą geležinkelio linijos Radviliškis - Šiauliai elektrifikacijos projekto techninei priežiūrai. Kada buvo pats projektavimo paslaugų pirkimo konkursas paskelbtas, nepastebėjau... Logiška, nes elektrifikacija tik iki Radviliškio būtų naudinga tik krovininiam eismui. Dabar gi keleiviniai galės važiuoti iki Šiaulių, krovininiams, aišku, tai neaktualu, nes vis tiek sąstatai performuojami Radviliškyje, ten ir lokomotyvus keis tiems, kurių nereikia performuoti.
                                        Tai kad paskelbtas konkursas ir projektavimui ir techninei priežiūrai:

                                        Projekto „Šiauliai-Radviliškis atkarpos modernizacija ir elektrifikacija, I etapas“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų techninės specifikacijos projektas.

                                        http://www.eviesiejipirkimai.lt/inde...nder_id=249506
                                        Paskutinis taisė Xedos; 2015.08.16, 12:00.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X