Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

    2x25kv sistema, greičiausiai neigiamas fideris bus. Truputi magija visa sistema, realiai yra 50kV, bet bėgiai sėdi viduryje, kontaktinis tinklas ir fideris fazėje, neigiamas fideris priešingoje fazėje. Autotransformeriai kas kelioliką kilometrų apjungia bėgius, teigiamą ir neigiamą fiderius taip, kad elektra daugumą kelio yra perduodama 50kV įtampa, bet traukinys temato 25kV.
    AC sistemoje pereinant iš fazės į fazę berods naudojami neutralės intarpai? Kitaip elektros varikliai liktų nustebę
    Kas mane subalamutijo, šoninis fideris kabo ant kokių 8 izoliatorių grandinės, bet jo apatinis kaimynas prisuktas tiesiai prie atramos.

    Comment


      Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

      AC sistemoje pereinant iš fazės į fazę berods naudojami neutralės intarpai? Kitaip elektros varikliai liktų nustebę
      Kas mane subalamutijo, šoninis fideris kabo ant kokių 8 izoliatorių grandinės, bet jo apatinis kaimynas prisuktas tiesiai prie atramos.
      Triukas tas kad nepereinėja iš fazės į fazę. Autotransformatoriai nuima srovę nuo bęgių/neutralės, ir permetą į neigiamą ir teigiamą fazes. Sakau, magija.Click image for larger version

Name:	2x25-kV-autotransformer-feeding.png
Views:	638
Size:	22,2 kB
ID:	2146734

      Comment


        Parašė ignaloidas Rodyti pranešimą

        Triukas tas kad nepereinėja iš fazės į fazę. Autotransformatoriai nuima srovę nuo bęgių/neutralės, ir permetą į neigiamą ir teigiamą fazes. Sakau, magija.Click image for larger version

Name:	2x25-kV-autotransformer-feeding.png
Views:	638
Size:	22,2 kB
ID:	2146734
        Man didesnė magija kaip balansuojama 3F apkrova.

        Comment


          Parašė ejs-ejs Rodyti pranešimą

          Man didesnė magija kaip balansuojama 3F apkrova.
          Regis buvo minėta kad SFC konverteriai bus naudojami, kurie tiesiog pakeičia srovę į nuolatinę ir atgal. Keitimo momentu ir balansuojama.

          Comment


            Pasitelkia elektrą: kroviniai maršrutu Vilnius-Klaipėda keliaus efektyviau ir be poveikio aplinkai www.vz.lt/
            363 km ilgio geležinkelio Vilnius – Klaipėda elektrifikacija šiuo metu jau yra įpusėjusi. Šiuo geležinkeliu kasmet pervežama apie 16 proc. viso keleivių ir beveik 50 proc. vietinio krovinių srauto, tad elektrifikavimo projekto pabaiga taps svarbiu pokyčiu bendrovei „LTG Cargo“ ir jos klientams. Jam jau ruošiamasi – vykdomas elektrovežių pirkimo viešasis konkursas. Jis skaičiuoja, kad gabendama krovinius maršrutu Vilnius – Klaipėda bendrovė kasmet suvartoja apie 10 mln. litrų dyzelinio kuro, kurio kainos nuosekliai auga ir augs toliau dėl didėjančio akcizo.
            O elektrovežius į priekį varo tiesiai iš kontaktinio tinklo gaunama elektra. Siekiant ją naudoti dar efektyviau, planuojama traukinio stabdymo metu susikaupusią energiją regeneruoti atgal į LTG kontaktinį tinklą tolesniam panaudojimui. Galėsime vienu metu pervežti daugiau krovinių, nes elektra varomi lokomotyvai yra galingesni, taip pat dėl paprastesnio techninio aptarnavimo greičiau juos paruošime darbui“
            Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
            Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

            Comment


              Dar vienas niuansas: dalis akcizo už dyzelį keliauja konkurentui - autotransportui remti (kelių tiesimui ir priežiūrai).

              Comment


                LTG elektrifikavimo programa: atvyksta elektriniai traukiniai, išmanūs sprendimai žaliajai elektros energijai

                Pirmieji iš Šveicarijos gamintojo „Stadler“ užsakytų 15 elektrinių keleivinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, į Lietuvą atvyks kitų metų viduryje. Apie pusę metų jie bus eksploatuojami bandomuoju režimu, o keleivius maršrutu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda pradės vežioti 2026 m. antrą pusmetį. Šie traukiniai greitesni, patogesni, juose įrengta 200 vietų – 30% daugiau nei kursuojančiuose šiuo metu. Beje, iš minėtų 15 traukinių 6 bus su įkraunamomis baterijomis, kurie kursuos nepilnai elektrifikuotomis linijomis, pavyzdžiui, Vilnius–Varėna–Marcinkonys. Važiuodami elektrifikuota linija jie naudos kontaktinio tinklo tiekiamą elektros energiją, o kur jo nėra – sukauptą baterijose. Galutinėse stotelėse jiems bus įrengti baterijų krovikliai, kurių sparti energijos krova truksianti tiek, kiek vyksta keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas, leis užtikrinti sklandžią kelionę iki kontaktinio tinklo.

                Šiuo metu vykdomas ir elektrinių lokomotyvų, kurie elektrifikuojama linija pradėtų kursuoti 2027 m. pradžioje, įsigijimas.

                Priežiūra bus perkelta į modernius depus

                Pirmaisiais metais traukinių einamąją priežiūrą numatyta atlikti dabar turimuose depuose su specialiai šiam tikslui įsigyta įranga. Planuojama, kad modernus elektrinių keleivinių traukinių depas Naujojoje Vilnioje ir krovininių lokomotyvų depas Vaidotuose pradės veikti 2028 m. pradžioje. Iki tol garantinį aptarnavimą traukiniams suteiks jų gamintojas.

                Planuojama, kad investicijos į ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo projektą sudarys 457 mln. Eur, iš kurių maždaug pusė – 200 mln. Eur – bus skirta iš ES Sanglaudos fondo. 2025 m. jį baigus ši geležinkelio linija suteiks impulsą didinti viso transporto sektoriaus konkurencingumą bei mažinti poveikį aplinkai. Apskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą per metus į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150.000 t CO2.

                Elektrifikavus ruožą Vilnius–Klaipėda bus pastatytas 363 km kontaktinis tinklas, o Lietuvos geležinkelių elektrifikacijos lygis nuo dabar esančių 8% pakils iki beveik 28%. Šiuo metu elektrifikacijos projekte atlikta daugiau nei 70% darbų, visus darbus planuojama baigti 2025 m pabaigoje.

                Iš viso pagal LTG elektrifikavimo programą iki 2030 m. pabaigos įgyvendama 14 projektų, kurių bendras biudžetas – apie 900 mln. Eur.

                Comment


                  Tai kaip suprasti, kad bus eksploatuojami bandomuoju režimu pusę metų? Veš keleivius ar tik tuščius gainios? Ar ne per didelis malonumas gainioti tuščius pusę metų? Suprantu, jei ten iki kokių poros mėnesių... Nebent iš karto laukiama, kad traukiniai turės labai daug problemų, kurių išaiškinimas ir šalinimas užtruks iki pusės metų...
                  Įdomu, kokia gi ta elektrifikacijos programa iki 2030 metų, jei keleiviniai traukiniai pradės važinėti 2026 antroje pusėje, krovininiai elektrovežiai 2027 m., nauji gepai bus įrengti 2028 m. Ką dar planuoja iki 2030?
                  Paskutinis taisė Al1; 2024.09.24, 08:25.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                    Tai kaip suprasti, kad bus eksploatuojami bandomuoju režimu pusę metų? Veš keleivius ar tik tuščius gainios? Ar ne per didelis malonumas gainioti tuščius pusę metų? Suprantu, jei ten iki kokių poros mėnesių... Nebent iš karto laukiama, kad traukiniai turės labai daug problemų, kurių išaiškinimas ir šalinimas užtruks iki pusės metų...
                    Tai kad visur kurį laiką važinėja nauji traukiniai bandomuosius važiavimus norint įsitikinti jog naujas traukinio modelis tvarkingai veikia su esama infrastruktūra. Pusmetis dar palyginus trumpas laikas, ICE L apie metus testuojasi, Latviai savo elektrinius irgi apie metus testavosi. Nematau jokių čia problemų, geriau tuščius pavežiot kad įsitikint kad nebus problemų nei kad atsirastų problemų su keleiviais viduje.

                    Comment


                      Su Škodomis EJ575 ir Pesomis tokio ilgo bandomojo laikotarpio nebuvo.

                      Comment


                        Elron savo naujas Škodas irgi metus testuos: https://www.facebook.com/SkodaGroup/...7190709523281/
                        Tik 2025 rugsėjį bus paleisti naujai elektrifikuojama linija nuo Tapa iki Tartu.

                        Comment


                          Nuo Škodų ir Pesų įvedimo į eksploataciją didžiausias skirtumas, kad nauji ne tik traukiniai bet ir infrastruktūra. Be to pagal tuos testus reiks sudaryti naujus tvarkaraščius ir nebus jokių senų traukinių kurie jame lygiavertiškai galėtų pakeisti nuimtus nuo trafiko naujus traukinius.

                          Comment


                            Vis tiek tai yra per daug. Grafikų sudarymui ir važiavimo režimų nustatymui užtektų mėnesio testų. Tikriausiai tikimasi, kad traukiniai bus labai žali. Visgi Stadler tai ne Škoda ar Pesa. Nors šiais laikais yra akivaizdus kokybės kritimas ir pas Vakarų gamintojus...

                            Comment

                            Working...
                            X