Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[dtb]

Ir vis nė žodžio apie greičio didinimą. Elektrifikaciją padarys, o traukiniai ir toliau vilksis?

Kadangi sumažėjusios Infros pajamos iš krovinių pervežimo, didesnių investicijų į kelių remontą nematyti, tik dabartinių projektų užbaigimas ir esamos būklės palaikymas. Situacija pasikeis nebent jei valstybė susiims ir skirs rimtas dotacijas infrastruktūros tobulinimui.

[TrippleA]

Kadangi sumažėjusios Infros pajamos iš krovinių pervežimo, didesnių investicijų į kelių remontą nematyti, tik dabartinių projektų užbaigimas ir esamos būklės palaikymas. Situacija pasikeis nebent jei valstybė susiims ir skirs rimtas dotacijas infrastruktūros tobulinimui.

Man tai keistas pats gelezi keliu infrastrukturos finansavimo modelis, jog visi pinigai i tai eina tik is LG. Yra kazkoks keistas isivaizdavimas, kad infrastrukturos projektai turi atsipirkti cia ir dabar (per max 10-15 metu) ir pats atsiperkamumas daznai matuojamas tik grynaja pinigine verte, kuria gaus LG, taciau nera vertinamas susiekimas tarp miestu, valstybes saugumas, verslo aplinkos gerinimas ir pan. Siuo atveju, turetu butu einama panasiu keliu, kaip Ignicio atveju, pumpuojam pinigus, duodam dotacijas ir subsidijas ir taip sukuriam pelninga valstybes imone, veikiancia tarptautinese rinkose, tuo paciu susikurdami sau gera. modernia ir vakarietiska gelezinkeliu infrastruktura.

[ejs-ejs]

Ties Tūkstantmečio g. viaduku atsistojo elektrifikacijos stulpai. Kol kas foto nebus.

Atjauninta 2023-10-14: ties Salininkais ant stulpų sukabintos traversos ir pasuktos lygiagrečiai keliui. O laukiam laukiam ...

[Bluefox]

O čia elektrifikacija pro traukinio galą kažkur ties Telšiais. Šiaip įdomu, ar negalėtų stulpai būti tik vienoje pusėje abiems keliams taip sutaupant lėšų. Bet gal tuomet turėtų būti sudėtingesnė pačio stulpo konstrukcija.

[sleader]

O čia elektrifikacija pro traukinio galą kažkur ties Telšiais. Šiaip įdomu, ar negalėtų stulpai būti tik vienoje pusėje abiems keliams taip sutaupant lėšų. Bet gal tuomet turėtų būti sudėtingesnė pačio stulpo konstrukcija.

Teoriškai galėtų, bet tuomet reikėtų daryti gembę nuo stulpo iki priešingos pusės kelio kraštinio bėgio, kuri iš esmės būtų tas pats kitos pusės stulpas tik sumontuotas horizontaliai. Tokiai konstrukcijai reikėtų bent 3-4x masyvesnio pamato. Kaštais tai atsieitų brangiau + mažėja patikimumas, nes dabar abi pusės yra nepriklausomai elektrifikuotos ir pažeidus vieną stulpą ar kabelius vienoje pusėję, kita puse eismas galimas (na nebent skersai užversti stulpą ant abiejų kelių).

[thomcius]

O čia elektrifikacija pro traukinio galą kažkur ties Telšiais. Šiaip įdomu, ar negalėtų stulpai būti tik vienoje pusėje abiems keliams taip sutaupant lėšų. Bet gal tuomet turėtų būti sudėtingesnė pačio stulpo konstrukcija.

Vieno stulpo konstrukcija galbūt būtų logiška statant per vidurį tarp bėgių, bet gal per arti bėgiai yra ir netelpa. Čia vistiek bus dar kabinamos konstrukcijos iš abiejų pusių, kad pakabinti laidus virš traukinių, tad čia dar negalutinė konstrukcija.

[Visdarlietus]

Yra ir vieno stulpo variantai:

https://www.railway-technology.com/w...rification.jpg

Nes stulpas per vidurį tai turbūt tik tramvajams daroma.

[Lašas]

Vakar fotkinta beveik baigta traukos pastotė Jonavos r. prie buv. Žeimių geležinkelio stoties gyvenvietės. Dar nepradėta statyti aukštos įtampos oro linijos atkarpa.

[ejs-ejs]

Vilnius - Oro uostas atkarpoje pakabintas kontaktinis tinklas, jo laikikliai jau statmeni kelio ašiai.

[Romas]

Žeimių pervaža. Geležinkelis Kaišiadorys - Radviliškis / KK 232 Kaunas -Žeimiai - Šėta
Foto 2024.03
Pastatytos elektrifikuojamo ruožo atramos.
Tolumoje matosi statomas "Rail Baltica" viadukas per esamą geležinkelį ir per KK144 Jonava - Kėdainiai - Šeduva

[Arunasx]

Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo programa – žingsnis į tvaresnį rytojų https://www.vz.lt/ismani-lietuva/202...varesni-rytoju

sutartis dėl 9 keleivinių elektrinių ir 6 baterinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įsigijimo jau pasirašyta. Šiuo metu vyksta jų projektavimas. Sutartį dėl mažiausiai 17 elektrinių lokomotyvų tikimės pasirašyti jau šių metų pabaigoje.
Naujai elektrifikuojami ruožai skaidomi į dvi dalis: geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir privažiuojamieji, manevriniai bei kiti reikalingi keliai bendrai infrastruktūrai. Pastarieji sudaro 368 km, o 363 km – ruožas nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos per Šiaulius (321 km) ir Vilniaus aplinkkelis (42 km), kad krovininiams traukiniams nereikėtų važiuoti per pačią sostinę. Beje, važiuodami Vilniaus pietiniu aplinkkeliu galime matyti, kad ruože į Vilniaus oro uostą jau sumontuotos atramos ir ištempti kontaktiniai laidai elektriniams traukiniams.
Skaičiuojama, kad LTG, kai bus pradėti eksploatuoti nauji elektrifikuoti ruožai, elektros sunaudos bent du kartus daugiau nei dabar – apie 130 GWh per metus.

p.s. Lietuva per metus suvartoja ~~12 TWh

[ifl]

Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo programa – žingsnis į tvaresnį rytojų https://www.vz.lt/ismani-lietuva/202...varesni-rytoju

p.s. Lietuva per metus suvartoja ~~12 TWh

Labai įdomu, kad privažiuojamieji, manevriniai ir kiti keliai yra ilgesni nei geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

[Romas]

Foto 2024.04
Gudžiūnų stotis. Matosi skersiniai


Tarp Gudžiūnų stoties ir Gudžiūnų pervažos
Matosi, iki kurios vietos skersiniai jau yra sumontuoti


Gudžiūnų pervaža. Geležinkelis Kaišiadorys - Radviliškis / RK3019 Krekenava - Gudžiūnai


Vaizdas nuo pervažos į pietus, link Kėdainių


Matosi stulpai be skersinių


Vaizdas nuo pervažos į šiaurę, link Gudžiūnų stoties
Už poros stulpų matosi sumontuoti skersiniai

[sleader]

Matosi stulpai be skersinių

Vaizdas nuo pervažos į šiaurę, link Gudžiūnų stoties
Už poros stulpų matosi sumontuoti skersiniai

Prie dvikelio stulpai ir bus be skersinių (ne rėminė konstrukcija). Tiesiog bus gembelės kontaktinio tinklo prilaikymui.
Pilni rėmai su skersinėmis santvaromis montuojami tik ten, kur yra daugiau nei du keliai ir reikia kažkaip pakabinti kontaktinį tinklą ne tik virš kraštinių kelių.

[Romas]

Ačiū už paaiškinimą.

Pažiūrėjau tą video, kuris buvo šiame puslapyje. https://youtu.be/MmyCV7eDBwU
Kas yra atramos - aišku, bet buvo paminėtas žodis "portalas". Ar tie skersiniai stotyse taip ir vadinasi?

[sleader]

Ačiū už paaiškinimą.

Pažiūrėjau tą video, kuris buvo šiame puslapyje. https://youtu.be/MmyCV7eDBwU
Kas yra atramos - aišku, bet buvo paminėtas žodis "portalas". Ar tie skersiniai stotyse taip ir vadinasi?

Aš kaip ne specialistas, galiu nebent padaryti prielaidą, kad sprendžiant iš viso konteksto - taip. Santvariniai rėmai tinklo sumontavimui pavadinti "portalais".

[digital]

Analogų neturintis bandomasis projektas Lietuvoje – elektrą gamins triukšmo slopinimo sienelė

Už Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktūrą, saugumą, modernizavimą ir plėtrą atsakinga AB „LTG Infra“ skelbia oficialiai įgyvendinusi analogų Lietuvoje neturintį projektą. Į šalia geležinkelio linijos Kyviškės–Vaičiūnai linijos stovinčią triukšmo slopinimo sienelę buvo sumontuota saulės elektrinė. Pasiteisinus šiam projektui, tokios saulės elektrinės galėtų būti montuojamos daugelyje garsą slopinančių sienelių visoje šalyje, rašoma „LTG Infra“ pranešime spaudai.

Anot LTG grupės technologijų direktoriaus Vytauto Bitino, bandomoji 22,2 KW saulės elektrinė, į tinklą jau atidavė pirmąją elektros energiją, o iš viso per metus ji turėtų pagaminti iki 14 MWh elektros energijos. Taip pat šis sprendinys leis mažinti ir elektros tinklo apkrovą, nes energija bus pagaminama toje pačioje vietoje, kur ir suvartojama.

„Elektrifikuojant ruožus LTG grupė taps vienu didžiausių elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Tikimės, kad šis, pirmasis, toks projektas Lietuvoje pasiteisins ir tokios saulės elektrinės ateityje ne tik leis patiems tvariai pasigaminti dalį reikalingos energijos, bet ir efektyviau išnaudoti garso slopinimo sienelių plotą. Šios elektrinės suprojektuotos taip, kad kokybiškai atliktų ir triukšmo slopinimo funkciją, tad du zuikiai vienu šūviu“, – sakė V.Bitinas.

[digital]

Elektrifikuojant geležinkelį prie tinklo prijungta pirmoji traukos pastotė

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ po rekonstrukcijos įjungė pirmąją iš šešių numatytų – Lentvario traukos transformatorių pastotę.

Pastotės tieks elektrą elektrifikuojamam „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinės bendrovės „LTG Infra“ tinklui ruože Vilnius–Klaipėda, trečiadienį pranešė „Litgrid“.

„Baigiama rekonstruoti traukos pastotė – pirmas žingsnis užtikrinant, kad keleivių ir krovinių pervežimui šioje trasoje bus naudojama elektros energija“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas.

„LTG Infra“ elektrifikacijos projektų vadovas Tomas Tamašauskas teigė, kad šios pastotės užtikrina energijos tiekimą elektriniams traukiniams.

Elektrifikacijos projektu numatyta įrengti 363 kilometrų ilgio kontaktinį tinklą, pastatyti ir prijungti šešias traukos pastotes: Lentvaryje, Žeimiuose, Linkačiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose bei aštuonis autotransformatorius.

[ejs-ejs]

Tarp Zoknių ir Radviliškio ištemptas 10kV(?) maitinimas, panašu jog netrukus bus tempiami fideriai ir kontaktinis tinklas. Žinantys gal pakomentuotų kam reikalingas fideris po šoniniu maitinimo tinklu. Neutralė/įžeminimas?

Ir pagal matomus pamatus, Radviliškyje turėtų keistis keleivinio eismo organizavimas. Dabartinis išvykimo kelias rytinėje stoties pusėje kol kas neturi KT atramų.

[ignaloidas]

Tarp Zoknių ir Radviliškio ištemptas 10kV(?) maitinimas, panašu jog netrukus bus tempiami fideriai ir kontaktinis tinklas. Žinantys gal pakomentuotų kam reikalingas fideris po šoniniu maitinimo tinklu. Neutralė/įžeminimas?

Ir pagal matomus pamatus, Radviliškyje turėtų keistis keleivinio eismo organizavimas. Dabartinis išvykimo kelias rytinėje stoties pusėje kol kas neturi KT atramų.

2x25kv sistema, greičiausiai neigiamas fideris bus. Truputi magija visa sistema, realiai yra 50kV, bet bėgiai sėdi viduryje, kontaktinis tinklas ir fideris fazėje, neigiamas fideris priešingoje fazėje. Autotransformeriai kas kelioliką kilometrų apjungia bėgius, teigiamą ir neigiamą fiderius taip, kad elektra daugumą kelio yra perduodama 50kV įtampa, bet traukinys temato 25kV.