Geležinkelių elektrifikacija Lietuvoje

[Eimantas]

Apie elektrifikaciją Lietuvoje prašom diskutuoti šioje temoje.

[Vytautas_LT]

Kiek žinau Lietuvoje ne, bet NVS šalyse yra tokių traukinių.

Lietuvoje kaži ar yra bent vienas elektrovežis...

[jeesus]

manau kad reikėtų Kaišiadorys - Klaipėda.

[kaskas]

Tik įdomu kiek pigiau yra vežti keleivius dyzelininiu ar elektriniu ...

[Vytautas_LT]

Tik įdomu kiek pigiau yra vežti keleivius dyzelininiu ar elektriniu ...

Na... Įvertinkim kiek kainuos kontaktinių tinklų įrengimas, patys elektrovežiai, tai kaži ar galima tikėtis kad tai greitai atsipirks...

Juolab dauguma pastoviai sako, kad LG keleivių vežimas yra nuostolingas.

O krovinių vežimas elektrovežiais... Kažkaip sunkiai tai įsivaizduoju Lietuvoje...

[Eimantas]

Lietuvoje kaži ar yra bent vienas elektrovežis...

Nėra Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Estijoje, Kaliningrado srityje. Latvijoje anksčiau buvo akumuliatoriniai (manevrinis-išvežamasis darbas).

[Wycka]

Tik įdomu kiek pigiau yra vežti keleivius dyzelininiu ar elektriniu ...

Elektriniu gerokai pigiau, bet brangiau kainuoja pats variklis, plius reikia elektros kabelio.

[kaskas]

Bet kai pakils kainos uždarius IAE vargu ar kainuos pigiau nei dizelininiais...

[Vytautas_LT]

Bet kai pakils kainos uždarius IAE vargu ar kainuos pigiau nei dizelininiais...

Jei IAE uždarys, Lietuvoj bus visiškas "pravalas"...

[jeesus]

"pravalas" jau dabar yra. , svarbiausia kad nieko nedaroma kad pritraukt daugiau žmonių.

[Jegermeister]

Manau, kad milžiniškos LG investicijos į naujus Siemens dyzelinius lokomotyvus tai aiškiausias atsakymas ką LG galvoja apie elektrifikaciją.

Nesu šio reikalo specialistas, bet kiek teko pastebėti pavyzdžiui Vokietijoje tai ten viskas važiuoja ti k elektra (išskyrus keletą dyzelinių automotrisių į atokius "kaimelius"). Matyt ne veltui taip yra daroma ir investicijos matyt irgi su kaupu atsiperka.

[Eimantas]

Manau, kad milžiniškos LG investicijos į naujus Siemens dyzelinius lokomotyvus tai aiškiausias atsakymas ką LG galvoja apie elektrifikaciją.

Nesu šio reikalo specialistas, bet kiek teko pastebėti pavyzdžiui Vokietijoje tai ten viskas važiuoja ti k elektra (išskyrus keletą dyzelinių automotrisių į atokius "kaimelius"). Matyt ne veltui taip yra daroma ir investicijos matyt irgi su kaupu atsiperka.

ER20 pakeitus kelis modulius gali būti elektrovežiais. O, kad ir būtų elektrifikacija numatyta, vistiek reikalingi nauji šilumvežiai, nes dar 30 metų nevežiosi krovinių su 2M62, kuriems jau dabar po 32-25 metus. Elektrifikuotų tik pagrindines linijas, o dar liktų eilė kitų, kur ir toliau šilumvežiai važinėtų.

[Vytautas_LT]

ER20 pakeitus kelis modulius gali būti elektrovežiais.

O įmanoma, kad būtų kombinuotai šilumvežis-elektrovežis?

[LT-1]

O įmanoma, kad būtų kombinuotai šilumvežis-elektrovežis?

Imanoma viskas, taciau ekonomiskai nenaudinga. Geriau jau tada viena ruoza aptarnauti elektroveziais (pvz. Kena-Radviliskis), kita silumveziais (pvz Radviliskis - Klaipeda). Ir aplamai, jei ziureti is ekonomines puses, elektrifikacija naudinga tuose ruozuose, kur eismas itin intensyvus (Lietuvoje tokiu nelabai ir yra). Lietuvoje specialistai gincijasi, kas labiau apsimoka, nes kaip minejau elektroveziai atsiperka tik tada, kai vaziuoja labai daug traukiniu. Ddziausias elektrifikavimo priesas - labai brangus pats elektrifikavimo procesas, be to ir prieziura kontaktinio tinklo, pastociu ir t.t. yra taip pat brangi. Esant dideliam traukiniu skaiciui tai atsiperka. Kas del ekologijos, taip pat nera didelio skirtumo, nes siuolaikiniai lokomotyvai tersia aplinka labai mazai, o elektra, kuria naudos elektroveziai, gali buti galinama siluminese elektrinese, kruios savo ruoztu ters aplinka. O Lietuvoje va ir supasi svarstykles per viduri - nei silumveziai nusveria nei elektroveziai (gal pirmieji ir laimi siuo metu). Bet, tolimos ateities planuose elektrifikacija visgi numatoma..

[RAW]

Krovininiai elektrovežiai yra galingesni už šilumvežius, vadinasi jie gali daugiau tempti, tačiau mūsų stotys nelabai tam pritaikytos, tad gal ir nelabai apsimokėtų. O kalbant dėl siemenso, tai ukrainiečiai panašių užsisakė (tik elektrovežių), kurie yra kur kas galingesni už mūsiškį siemensą.
Beje, jie taip pat turi lenkiškų 620M ir dviaukščių čekiškų, kaip pas mus.

[Jegermeister]

Žinoma nežinant konkrečių skaičių sunku spręsti apie bent pagrindinio kelio elektrifikavimą Lietuvoje, bet galbūt čia trūksta ir toliariagiško mastymo įvertinant ne tik atsiperkamumo kriterijus.
Juk jei vadovautumėmės tik atsiperkamumu, niekada namuose nesidėtume parketo, nes jis juk neatsiperka lyginant su linoleumu.

[daktaras]

Jei dabar Lietuvoje viena diena butu nutarta is viso nutraukti keleiviu pervezima, drasiai sakau, - nieko tokio, kas paveiktu salies ekonomika neatsitiktu. Zmones patriuksmautu gal karta kita ir viskas. Ir persestu i autobusus ar nuosavus automobilius.

mano draugė yra gerai pasakiusi - pavažiavau kartą traukiniu ir į autobusą net pažiūrėt nebenoriu

[Vitas]

Lietuvoje kaži ar yra bent vienas elektrovežis...

Kažkada (kelintais metais neprisimenu, aišku – jau po 1991 metų, prisimenu kad buvo sausio mėnuo) traukiniu Vilnius-Kaliningradas (iš Vilniaus išvažiuodavo ~14 h., ne medinukas dyzelinis buvo kaip daug metų, o M62 su keliais vagonais; po kokios savaitės traukinys Vilnius-Kaliningradas važinėti nustojo) važiavau kaip įprasta iš Vilniaus į Kauną. Suspėti į jį stengiausi kaip į panašesnį į greitąjį (nes tada dominavo elektriniai, stojantys visose stotelėse).
Panerių stotyje pagal traukinio važiavimą Kauno kryptimi kairėje pusėje pamačiau siurprizą: stovėjo šilumvežis M62 (ar 2M62 ?), prie jo buvo prikabintas neveikiantis elektrovežis VL80 (ВЛ80).
Tiesą pasakius, vaizdelis priminė Rytė Sibiro geležinkelį, sukėlė nostalgiją tam Rusijos kraštui.
Tada parūpo, kaip gi tokia technika papuolė į Lietuvą, kur bus naudojama. Aišku, beliko tikėtis vieno: važinėjimų su prekiniais traukiniais iš Naujosios Vilnios ar Panerių į Palemoną ar Kauną. Deja, nuojauta apgavo – elektrovežio pamatymas Lietuvoje buvo pirmas ir paskutinis.
Dabar labai įdomu, kaip iš tikrųjų elektrovežis VL80 „užklydo“ į Lietuvą? Kadangi į Panerius dažnai atvažiuoja Baranovičių depo šilumvežiai, realu manyti jo gabenimą remontuoti iš ten arba iš Ukrainos. Į kur, - žinoti ne man. Dar įdomiau, kodėl iš Baltarusijos ar Ukrainos jis „užklydo“ į Lietuvą?
Transsibiro magistralę neelektrifikuotą įsivaizduoti būtų sunku: keleivinių ir prekinių traukinių važiuoja daug. Sunkiausiai įsivaizduoju, kaip (ir kada) buvo elektrifikuota geležinkelio atkarpa iš Kuznicos (Lenkija) į Gardiną (Baltarusija). Ja dabar per parą abiem kryptimis važiuoja po 6 keleivinius traukinius.

[Darius555]

Kažkada (kelintais metais neprisimenu, aišku – jau po 1991 metų, prisimenu kad buvo sausio mėnuo) traukiniu Vilnius-Kaliningradas (iš Vilniaus išvažiuodavo ~14 h., ne medinukas dyzelinis buvo kaip daug metų, o M62 su keliais vagonais; po kokios savaitės traukinys Vilnius-Kaliningradas važinėti nustojo) važiavau kaip įprasta iš Vilniaus į Kauną. Suspėti į jį stengiausi kaip į panašesnį į greitąjį (nes tada dominavo elektriniai, stojantys visose stotelėse).
Panerių stotyje pagal traukinio važiavimą Kauno kryptimi kairėje pusėje pamačiau siurprizą: stovėjo šilumvežis M62 (ar 2M62 ?), prie jo buvo prikabintas neveikiantis elektrovežis VL80 (ВЛ80).
Tiesą pasakius, vaizdelis priminė Rytė Sibiro geležinkelį, sukėlė nostalgiją tam Rusijos kraštui.
Tada parūpo, kaip gi tokia technika papuolė į Lietuvą, kur bus naudojama. Aišku, beliko tikėtis vieno: važinėjimų su prekiniais traukiniais iš Naujosios Vilnios ar Panerių į Palemoną ar Kauną. Deja, nuojauta apgavo – elektrovežio pamatymas Lietuvoje buvo pirmas ir paskutinis.
Dabar labai įdomu, kaip iš tikrųjų elektrovežis VL80 „užklydo“ į Lietuvą? Kadangi į Panerius dažnai atvažiuoja Baranovičių depo šilumvežiai, realu manyti jo gabenimą remontuoti iš ten arba iš Ukrainos. Į kur, - žinoti ne man. Dar įdomiau, kodėl iš Baltarusijos ar Ukrainos jis „užklydo“ į Lietuvą?
Transsibiro magistralę neelektrifikuotą įsivaizduoti būtų sunku: keleivinių ir prekinių traukinių važiuoja daug. Sunkiausiai įsivaizduoju, kaip (ir kada) buvo elektrifikuota geležinkelio atkarpa iš Kuznicos (Lenkija) į Gardiną (Baltarusija). Ja dabar per parą abiem kryptimis važiuoja po 6 keleivinius traukinius.

1996-1997m Vilnius-Kalinigradas dar vazinejo, nes juo i kaima vaziuodavau is Kauno i Kazlu Ruda

[Darius555]

Šiaip atkarpoje Vilnius-Kaunas negalėtų VL-80 važiuot savo eiga, nes galios tinklo nepakaktų , norint pakelt galią permontuot reikia daug įrengimų - transformatorius ir t.t, netgi laidus pertiest reikėtų. Čia mano kaimynas buves mašinistas mane taip apšvietė