Buvusieji Klaipėdos krašto geležinkeliai

[Al1]

Buvusi Klaipedos siaurojo gelezinkelio stotis siemet remontuojama.

[Eimantas]

2006-01-14
Tankiausias Europoje geležinkelių tinklas Mažojoje Lietuvoje ir elektrifikuota geležinkelio atšaka Klaipėdos krašte - istorinė praeitis

[Al1]

Pagėgiai - Smalininkai

Štai ką radau 1910 m. Rusijoje išleistoje garsios firmos "Westinghouse" brošiūroje apie benzin-elektrinę trauką. Brošiūroje to nerašo, bet tokius riedmenis pradėjo naudoti šioje linijoje 1908 m.











Nuotraukos nebūtinai iš Pagėgių - Smalininkų geležinkelio.

Pati brošiūra čia:

http://www.hybrids.ru/files/VESTINGAUZ_1910.pdf

[Al1]

Suderinau komandiruotę su pomėgiu ir dar kartą "patyrinejau" Smalininkų - Pagėgių geležinkelio ruožą. Šikart tik nuo Viešvilės iki Trakininkų.

Kaip jau buvo minėta, važiuojant nuo Smalininkų plentu, Viešvilės prieigose geležinkelio pylimas supiltas lygiagrečiai plentui yra gerai išsilaikęs, nes naudojamas šaligatviui.



Gerai galima atpažinti vietą, kur buvo pirmoji pervaža per Klaipėdos gatvę. Rytinę Viešvilės dalį geležinkelis aplenkė iš šiaurės. Geležinkelio pylimo vietoje dabar gatvelė. Dalis jos (o gal ir visa?) vadinasi Darželio gatve. Ši gatvė tęsiasi abejose Klaipėdos g. pusėse.



Antroji pervaža buvo prie kapinių, kurių vietoje dabar parkas. Toliau geležinkelio trasa neišliko, nepavirto gatve, nes tarybinais metais teritorija (apjuosta Darželio g. ir ribojama Klaipėdos g.) buvo užstatyta - buvo pastatyti keli daugiabučiai ir vaikų darželis. Darželio gatvė nutiesta labiau į vakarus nei buvusio geležinkelio trasa.



Tilto liekanos per Viešvilės upę.







Vaizdas link vaikų darželio. Pylimas link tilto sunaikintas.




Ir į kitą pusę. Dabar čia katilinė.



Tiltas tikriausiai buvo metalinis.

Jei tikėti vokišku topografiniu žemėlapiu, tai stotelė Viešvilė - Vakarinė buvo čia. Yra išlikęs sandėlys su rampomis iš abiejų pusių.









Gretimo namo gyventojas (apie 70 metų) nieko nežinojo apie stotį. Tikriausiai atsikėlė į Viešvilę, kai geležinkelio jau nebuvo.

Tačiau internete radau šaltinių, kurie teigia, jog Vakarinė stotele buvo prieš tiltą per Viešvilės upelį kitoje šio namo prie pagrindinės Klaipėdos gatvės pusėjė (fotografuota iš Klaipėdos g.).



Nuotrauka iš http://www.flickr.com/photos/2763955...7606868210229/

Čia http://www.bendruomenes.lt/comunity/...d=8782&id=8785 rašoma, kad išlikę dideli stoties rūmai.

Jei taip, tai geležinkelis vis dėlto buvo gerokai nutolęs nuo to pastato. Darau prielaidą, kad keleivinė stotis iš tiesų galėjo egzistuoti prieš tiltą. Stotis tikriausiai įrengta vėliau, nei buvo nutiestas geležinkelis. Todėl nuotraukoje pavaizduotame pastate galėjo būti nuomojamos patalpos keleivių stoties reikmėms.

[Al1]

Nuo Viešvilės Vakarinės stotelės (sandėlių) buvo atšaka į lentpjūvę. Dabar dalis geležinkelio pylimo gali būti naudojama kaip kelias. Nors vietoje sunku buvo ką išisaiškinti, nes miestelis išsiplėtęs, atsirado naujų gatvių ir keliukų. Lentpjūvė veikė ir tarybiniais metais. Dabar jos vietoje griūvėsiai.

Senieji vokiečių laikų pastatų likučiai.




Tarybinių laikų pastatai.


Iš lentpjūvės kiemo buvo siaurojo geležinkelio linija (žemėlapyje nesusijungianti su atšaka nuo Viešvilės Vakarinės stotelės) Nemuno prieplaukos link. Gali būti, kad ja buvo gabenami rastai į lentpjūvę, o gatava produkcija išvežama geležinkeliu.
Atšakoje Nemuno link buvo tiltas per Viešvilės upelį. Jis turėjo būti maždaug toje vietoje, kur ir šiuo metu stovintis gelžbetoninis tiltas. Prieš tiltą stovi ženklas, draužiantis važiuoti ir eiti per tiltą - pasienio zona. Todėl toliau nevažiavau, nes Ridelkalnyje, čia pat, tik šiauriau už lentpjūvės yra pasienio kontolės postas su stebėjimo bokštu.



Buvusios lentpjūvės vaizdas žiūrint nuo tilto.

[Al1]

Geležinkelio pylimas panaudotas šaligatviui šiaurinėje Viešvilės dalyje. Tas pastatas tolumoje - bažnyčia. Toje vietoje buvo stotelė (žemėlapyje be pavadinimo).




Ties Viešvilės riba. Šaligatvis baigiasi, o pylimas tęsiasi.
Dešinėje, kitoje kelio pusėje kapinės.



Toliau geležinkelis ėjo lygiagrečiai plentui. Paltinant plentą ir sodinant mišką, pylimas buvo sunaikintas.
Ties Vilkdaubiu (Wolfsgrund) geležinkelis ėjo lygiagrečiai senajam pašto keliui, beje, grįstam akmenimis. Pylimas gerai išsilaikęs. Buvusios Vilkdaubio stotelės vietoje dabar yra vairuotojų poilsio aikštelė. Kita stotelė buvo prie Jūravos girininkijos. Išlikusi laukymė, kurioje buvo stotelės keliai.

Geležinkelis nutiestas per Jūravos mišką. Dabar geležinkelio pylimas neišlikęs, bet jo vietoje yra vis dar tebenaudojamas miško kelias, ėjęs palei geležinkelį. Keliose vietose galima pastebėti nedidelių iškasų likučių. Be to, sodinant mišką buvo paliktas gerokai platesnė juosta šalia kelio.






Vis dar išlikusi keturių miško kelių sankryža ties kuria buvo stotelė (Kl. Schustern).

Nuo pervažos miške geležinkelis pasuko šiauriau kelio ir nutolo nuo jo. Geležinkelio proskyna. Fotografavau stovėdamas buvusios pervažos vietoje. Kelias toje vietoje ir dabar daro vingį...



Pylimas miške 100-150 m nuo pervažos Vakarų link.



Ties Pagenaičiais (vok. Schustern) pylimas neišlikęs, nes laukai suarti.
Už Pagenaičių geležinkelis vėl ėjo šalia kelio. Keliose vietose išlikęs pylimas.
Ties plytine buvo stotelė, o toliau geležinkelio linija suko į pietvakarius. Nei plytinės, nei pylimo liekanų neišlikę. Giluvės upės link laukai suarti, senieji keliai sunaikinti, dauguma sodybų taip pat nebeišlikę. Pravažiavimo beveik nėra arba keliai nepravažiuojami automobiliu.




Ortofotonuotraukoje matyti, kad Giluvės link yra objektas, apsodintas ar apaugęs medžiais, kuris sutampa su buvusiu geležinkelio iškasa ir pylimu.



Prie tilto per Giluvę patekau važiuodamas miško keliu nuo Mociškių. Geležinkelio pylimas miške gerai išsilaikęs, nepaisant to, kad miškas sodintas po karo. Išlikę tie patys miško masyvo suskirtymai kvartalais ir seni akmeniniai stulpeliai, todėl orientuotis labai lengva. Palikęs automobilį ties trečiojo kvartalo stulpeliu, toliau link upės ėjau pėsčias, nes keliai nenaudojami ir pradėję užželti krūmais. Pasiekiau pylimą. Miškas ten tankus, nukritę lapai labai daug kur išknaisioti šernų - iki pat Giluvės. Teko brautis per tankmę.
Tiltas per Giluvę taip pat buvo metalinis, su mūrinėmis atramomis.
Fotografuoti buvo sunku, nes vieta pelkėta, apaugusi. Stovėjau ant pelkės krašto.
Pati upė numelioruota ir užtvenkta aukščiau, prie Žukų.







Tęsinys bus.

[udrius]

Buvo proga apsilankyti Pėžaičiuose, tai įdedu, ką ten radau:

Buvęs stoties pastatas:



Spėjama, kad čia buvo siauruko tiltas:



Linijos pabaiga, sako, kad čia garvežiai apsisukdavo... Nuo šitos vietos 100 m į rytus yra buvusi Lietuvos - Vokietijos siena



Vietiniai sako, kad buvo atvažiavę neperseniausiai vokiečiai , kurie turėjo visą medžiagą apie šias linijas, klausinėjo vietinių ir fotografavo... Bėgiai , sako išbuvo iki pat 1960 metų...

[Al1]

Senieji atvirukai su Pezaiciais. Yra stoties nuotraukos.

http://wiki-commons.genealogy.net/im...szeiten_01.jpg

http://wiki-commons.genealogy.net/im...%B6szeiten.jpg

Miestelio schema-planas.

http://wiki-commons.genealogy.net/im...iten_Karte.jpg

[Al1]

Klaipėdos siaurojo geležinkelio bilietas.



Šilutės - Kulėšų geležinkelio savininkų - kompanijos "Ostpreussische Kleinbahnen-AG" - akcija.



Abu paveiksliukai iš čia http://www.drehscheibe-foren.de/fore...php?17,4470957

[Eimantas]

Siauruko pylimo liekanos Liepų gatvėje, už 75-ojo namo.


Topoliai pasodinti greta 7-ajame dešimtmetyje. Pokariu negalutiniais duomenimis dar buvo bėgiai, kaip atrodė sankirta su normalios vėžės geležinkeliu nemačiau (jis tiesiai už kelių dešimčių metrų), bet šioje vietoje jei ir buvo tai užpiltas jau. Yra tikimybė, kad buvo bendras su gatve. Toliau plačiojo geležinkelio pylimo siauruko likučiai driekėsi iki buv. Žemės ūkio technikos bazėz teritorijos ( tai apie 200 metrų), ar buvo link siaurojo geležinkelio stoties nuo nuotraukoje matomos vietos, nežinau.

[Al1]

Su placiuoju kirstosi skirtinguose lygiuose. Zemelapyje pavaizduoti placiojo gelezinkelio tiltai, esantys salia vienas kito: vienas virs dabartines Liepu g., o kitas - virs siaurojo begiu. Taciau galejo buti, kad tiltas buvo vienas, o zemelapyje klaida. Nors tai mazai tiketina. Tiltas virs gatves tikriausiai buvo pastatytas tiesiant platuji gelezinkeli. Kazkaip menkai tiketina, kad gerokai veliau, tiesiant siauraji gelezinkeli, butu perstatytas tiltas. Tikriausiai pastate salia nauja tilta - juk taip pigiau. Nes trumpesnis tiltas, nei is naujo statyti ilgesni tilta.

[Al1]

Dar pernai žadėtas tęsinys apie Smalininkų - Pagėgių geležinkelį.

Ruožas Smalininkai - Viešvilė.

Smalininkai. Iš stoties traukinys turėjo užvažiuoti į stačią įkalnę ir pasisukti apie 120 kampu į vakarus. Likusi iškasa šalia kapinių dabar paversta tvenkiniu, labiau primenančiu balą. Dešinėje iškasos pusėje kolektyviniai sodai. Vakarinis iškasos galas užkastas, pastatytas sandėlys. Tolimesnėje geležinkelio trasos vietoje dabar nuosavi gyvenamieji namai.







Žvilgsnis stoties pusėn nuo užtvankos.



Žemėlapyje M raide pažymėjau Smalininkų technologijų ir verslo mokyklą, kurios pastatai pastatyti ant geležinkelio trasos. Toliau (bent man taip atrodo) geležinkelio pylimo vietoje gatvė (tiksliau keliukas pro kolektyvinius sodus) iki pat buvusios stotelės Wittkehmen (Vidkiemis). Nuo šios stotelės tiesiai ėjusio geležinkelio atkarpa dabar praktiškai sutampa su automobilių keliu Nr. 141. Ties posūkiu į pietvakarius išlikusi sodyba (žemėlapyje apibraukta). Toliau vietoj buvusio geležinkelio pylimo dabar yra lauko kelias. Nuotraukoje jo vaizdas nuo Endriušių kryžkelės.



Išlikusios dvejos kapinės (abi pažymėtos; viena ties altitude 38, o kita prie Endriušių kryžkelės).

Endriušių kapinės.



Šiauriau Smalininkų veikė fabrikas, kuris kurui naudojo šalia esančio durpyno durpes. Joms vežti taip pat buvo naudojamas siaurasis geležinkelis (kaip pažymėta žemėlapyje). Dabar visa ta vietove (durpynas, fabrikas) užsodinti mišku.

[udrius]

Jo, bet įdomiai, žemėlapyje lygtai būtų pažymėtas durpynas iš iš jo siaurukas...

[Al1]

Nuo Endriušių geležinkelis ėjo šalia kelio į Kazikėnus. Dabartinis kelias eina geležinkelio pylimo vietoje, o senasis kelias į Kazikėnus neišliko. Ties žemėlapyje pažymėta vieta geležinkelis darydavo nedidelį posūkį į kairę, o dabar kelias eina ir toliau tiesiai iki pat Kazikėnų dvaro. Tuo tarpu geležinkelio trasos vietoje dabar dirbami laukai.
Apie dvarą http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7348



Už Kazikėnų geležinkelio trasos vietoje dabar auga sodintas miškas. Sodinant mišką viskas buvo suarta. Todėl pylimas niekur neišliko.
Taip pat žemėlapyje pažymėjau kitą geležinkelį, kuris buvo naudojamas karjere ir ėjo iki Nemuno.
Karjero vietoje auga medžiai. Tačiau matyti, kad reljefas suformavo žmogus; daug akmenų.

Toliau geležinkelis ėjo palei kelią. Pylimas niekur neišliko.

Artėjant prie Kalvelių, vėl dešinėje pusėje kelio "atsirado" geležinkelio pylimas (žr. žemėlapį apačioje). Pažymėta; šiauriau - sodyba.



Link Kazikėnų.



Link Kalvelių.




Žemėlapyje pažymėjau karjerą, kuriame buvo kasamas žvyras (kaip rašo Vikipedijoje http://lt.wikipedia.org/wiki/Til%C5%...5%B3_siaurukas). O galbūt molis, nes Kalveliuose buvo plytinė. Taigi, į karjerą buvo atvesta geležinkelio atšaka. Kalveliai buvo nemenkas kaimas su pramone - be plytinės veikė lentpjūvė. Buvo geležinkelio atšaka iki prieplaukos.
Visgi tiek karjero, tiek ir lentpjūvės geležinkeliai turbūt buvo siauresnės nei 1000 mm vėžės, o vagonus tikriausiai tampė arkliai ir (arba) stumdė žmonės. Jei karjero iškasenos buvo skirtos ir išvežimui, tai į karjerą galėjo buti atvesta ir 1000 mm atšaka.
Dabar didelė dalis lentpjūvės teritorijos užsodinta mišku. Iš pastatų išlikę tik keli apleisti ar pusiau apleisti namai. Taip pat išlikę keli namai, kurie žemėlapyje pavaizduoti lentpjūvės teritorijos kairiajame apatiniame kampe. Ten gyvena kelios šeimos.
Prie prieplaukos nėjau, nes stovi draudžiantys ženklai - pasienio zona.

Buvusios Kalvelių stotelės vieta.



Vaizdas į kitą pusę. Geležinkelis suko dešiniau, per dabar esančią pievą. Pylimas buvo sunaikintas melioracijos metu, kuomet Kasikui buvo "padovanota" nauja vaga.



Per Kasiką buvo pastatytas geležinkelio tiltas (pažymėta žemėlapyje). Jo liekanos išliko, o upė dabar teka kita vaga.

[Al1]

Jo, bet įdomiai, žemėlapyje lygtai būtų pažymėtas durpynas iš iš jo siaurukas...

Šilutėje Traksėdžių durpynas irgi pažymėtas Fbr. Taigi turbūt ir prie Smalininkų buvo durpių perdirbimo įmonė. Nors geležinkeliai žemėlapyje nesijungia, atšaka produkcijos išvežimui ar bent nuvežimui iki Nemuno tolimesniam plukdymui upe galėjo egzistuoti.

[Al1]

"Peržengęs" per Kasiką geležinkelis toliau ėjo mišku iki Jurbarko - Pagėgių kelio (žemėlapyje kelias kairiajame viršutiniame kampe), o toliau iki Viešvilės - palei kelią.

Pylimas miške.







Artėjant prie Jurbarko - Pagėgių kelio nedidelė pelkė.



Vaizdas ties buvusia kelio iš Kalvelių pervaža.



Ties pervaža link Viešvilės.



Prisišliejęs prie plento geležinkelio pylimas buvo sunaikintas. Tik prieš Viešvilę jis vis dar išlikęs. Apie geležinkelį Viešvilėje rašiau pernai.

Dar vienas tiltas buvo per Giluvę netoli Jūravos (žr. žemėlapį http://www.miestai.net/forumas/showp...3&postcount=57).

Jo liekanų nedaug, nes čia pat tarybiniais laikais buvo pastatyta Giluvės užtvanka ir naujas kelio tiltas. Beje, pati Giluvė tose apylinkėse buvo numelioruota dar prie vokiečių. Nes žemėlapyje pavaizduota tiesiomis laužtomis linijomis, kai kitur - vingiuota.
Išlikusi nedidelė apsamanojusi tilto plytų mūro dalis.



Tęsinys rytoj.

[Al1]

Sena Mociškių atvirutė



Iš čia http://www.flickr.com/photos/2763955...57607052988059

Geležinkelio stotelė (žr. žemėlapį apačioje) buvo toje vietoje, kur dabar autobusų stotelė Vilkyškių link. Autobusų stotelė yra priešais atvirutės viršuje esantį ir iki šiol išlikusį namą, tik kitoje kelio pusėje.

Artėjant prie Vilkyškių (žr. žemėlapį), geležinkelis nuo Jūros dambos persikėlė ant atskiro pylimo, kurio "apkramtyti" likučiai išlikę. Nors šiuo keliu ne kartą važiavau, tik dabar, palyginęs su topografinio žemėlapio duomenimis, galiu patvirtinti, kad tai tikrai geležinkelio pylimo liekanos, o ne apsauginis (pasibaigus dambai) kelio pylimas.



Palyginus Vilkyškių ortofotonuotrauka su senu žemėlapiu, matyti, kad dabartinė Geležinkelio gatvė eina buvusio pylimo vietoje. Nuo sankryžos su Švyturio gatve iki 141 kelio dabar laukas - pylimas buvo suartas.
Gatvė, einanti nuo 141 kelio Mažrimaičių link yra A. Lukošaičio gatvė. Ties jos sankryža su Geležinkelio gatve ir buvo Vilkyškių stotelė. Žemėlapyje toje vietoje pavaizduota pora statinių. Dabar ten stovi tik transformatorinė.
Geležinkelio gatvės dalis vakarų link iki miestelio pakraščio pernai buvo perkasta - tiesta kanalizacija ir vandentiekis. Šiemet vyksta gatvės dangos ir šaligatvių įrengimas.
Žemėlapyje pažymėjau piliakalnį (tikriausiai) arba kalvą. Ją (ar jį) geležinkelis aplenkė iš šiaurės. Dabar tą patį daro geležinkelio pylimo vietoje esantis kelias, kuris už piliakalnio ar kalvos atsiremia į privačią valdą su neseniai pradėtu kasti tvenkiniu. Toliau - laukai, nieko neišlikę.







Ties Kerkutviečiais ir netoli Palumpių neišlikę nieko. Viskas suarta. Užtat tarp Palumpių ir Strazdų ortofotonuotraukoje yra objektas sutampantis su geležinkelio trasa. Pasirodo, tai iš tiesų iškasa, dabar, kaip ir anksčiau, esanti laukuose. Tik dabar iškasa apaugusi krūmais ir medžiais, virtusi grioviu su vandeniu. O aplinkui dideli plotai dirbamos žemės. Pavaikščiojęs aplink net neradau geros vietos kadrui. Apačioje esančioje nuotraukoje nelabai kas matosi...

Ties Strazdais link Vilkyškių vietoje pylimo lyg ir lauko keliukas eina.

[Al1]

Nuo Strazdų iki Trakininkų ir nuo jų iki Birštoniškių ir aplink piliakalnį praktiškai nieko neišlikę - visur dirbami laukai, atlikta melioracija ir pasikeitusi kelių sistema.

Žemėlapyje pažymėjau linijų Pagėgiai - Smalininkai ir Tilžė - Mikytai susijungimo vietą. Čia pat geležinkelis kirto Tilžės - Tauragės kelią. Link Pagėgių (žemėlapyje linija į vakarus) geležinkelis ėjo per Būbliškės mišką. Nuo pervažos iki miško ir tuomet, ir dabar yra laukas. Dabar jis yra dirbamas ir pylimas neišliko.



Pačiuose Mikytuose ties žemėlapyje pažymėta stotele yra pastatas (žemėlapyje nėra, nes matyt jis yra statytas tarpukariu, o žemėlapiai praktiškai remiasi iki Pirmojo pasaulinio karo turėta medžiaga), kuris buvo aptvertas tvora. Tvoros stulpams panaudoti siaurojo geležinkelio bėgiai. Gaila, jokių užrašų ant jų neaptikau.



Nuotraukoje iš http://www.bildarchiv-ostpreussen.de parašyta, kad stotis ir restoranas yra nuofotografuotame pastate. Šis namas išlikęs iki šių dienų, tik perstatytas (nuotrauka apačioje). Tolumoje esantis pastatas neišlikęs, jo vietoje dabar mūrinis tvartas. Tačiau šis namas yra kitoje kelio Mikytai - Vilkyškiai - Viešvilė - Smalininkai - Jurbarkas pusėje, ties sankryža su keliu į Tauragę, t.y. nesutampa žemėlapyje pažymėta stotelės vieta ir stotis nuotraukoje. Žinoma, stotis galėjo atsiransti vėliau, išaugus keleivių srautams.





Tęsinys bus.

[Al1]

Būbliškės (Baubeln) miške išlikusi dalis pylimo. Dalis sunaikinta tiesiant aukštos įtampos liniją.
Ties buvusia Būbliškės stotele išlikusios pylimo nuotrauka po žemėlapiu.





Miške tarp plento į Pagėgius ir plačiojo geležinkelio (vieta pažymėta žemėlapyje).



Posūkis ir nusileidimas prie plačiojo geležinkelio linijos (vieta pažymėta žemėlapyje).



Dalis siaurojo geležinkelio pylimo lygiagrečiai plačiajam geležinkeliui suformuota ant terasos.







Ties maždaug ta vieta, kur anksčiau prasidėdavo plačiojo geležinkelio trikampis (žr. žemėlapį), dabar siaurojo geležinkelio pylimas išnyksta - yra sulygintas. Už mano nugaros senas namas su garažais. Jo žemėlapyje nėra pavaizduota. Tikriausiai jis statytas tarpukaryje

[Al1]

Pagėgių geležinkelio stotyje esantys sandėliai turi rampas iš abiejų pusių - anoje pusėje pakrovimui ar iškrovimui į plačiojo geležinkelio vagonus. Šioje pusėje, kur dabar eina Birutės gatvė, seniau buvo siaurojo geležinkelio bėgiai.





Viename buvusiame sandėlyje įsikūręs restoranas.



Gatvė prie stoties. Čia ėjo siaurojo geležinkelio bėgiai.



Įdomus pastatėlis šalia geležinkelio stoties (stotis visai šalia, dešinėje). Arba tai buvo siaurojo stotis, statyta tikriausiais tarpukaryje (ne anksčiau kokiu 30-ųjų), arba tai buvo pokaryje pastatyta autobusų stotis. Daugiau nelabai turiu paaškinimų, kam reikalingas toks pastatas visai šalia geležinkelio stoties. Beje, šio pastato nėra topografiniame vokiečių žemėlapyje.



Pabaiga.