Jam antrindamas istorikas Dainius Elertas sakė pažįstantis Kuršių nerijos gyventoją, kuris kasdamas ūkinėms reikmėms duobę aptiko geležinkelio bėgius, tad esą būtų galima ir šį objektą panaudoti supažindinant turistus su kariniu gyvenimu.
L. Kavaliausko žiniomis, siaurukas Kuršių nerijoje buvo įrengtas gerokai prieš karą - amžiaus pradžioje. Jis tęsėsi nuo dabartinės naujosios Smiltynės perkėlos iki pat Juodkrantės. Juo naudojosi miško apželdintojai. Manoma, kad geležinkelį išnaudojo ir vokiečiai, nes jis jungė daugelį karinių objektų. Tad buvo išsakyta mintis, kad geležinkelį būtų galima atkurti.
TSRS Valstybinio Gynybos komiteto nutarimai dėl siaurųjų geležinkelių išardymo Rytų Prūsijoje.
Nutarime numatyta 1945 06 20 -1945 08 30 laikotarpyje išardyti geležinkelį Pagėgiai - Smalininkai (nutarime kažkodėl Aukštagaliai (vokiška forma; kaimas šalia Smalininkų)). Tačiau draugo Gedvilo prašymu šio geležinkelio išardymas turėjo būti nutrauktas, nes geležinkelis buvo naudingas miškų masyvų eksploatacijai. Išardymo nutraukimui buvo pritarta.
Iš tikrūjų siaurukas prasidėjo ne nuo naujosios perkėlos o kažkur nuo dabartinio jachtklubo Smiltynėje. Nes siauruko pylimas netoliese jo prasideda, tačiau dalis pylimo nuo senosios perkėlos pusės yra nuplauta į mares, nes ėjo šalia šlaito, kuris vėliau buvo nuplautas, tačiau tolėliau jis išnyra ties skardžiu ir perkerta dviračių taką ir nueina link Hageno kalno, apeina kalną nuo jūros pusės ir tada mišku toliu tesėsi iki buvusios priešlėktuvinės vokiečių aterijos ties Kiaulės nugaros sala. Ar tesisi iki Juodkrantės, nepastebėjau...
Pačiam nekartą teko vaikščioti tuo siauruku, link baterijos. O vieną karta nuėjau siauruko pylimo ir iki jachtklubo. Kai kur daugiau išlikę pylimo, kai kur su keliuku susilieją, tačiau vis dėl to įdomu.
Smiltynės siaurukas nuo Naujosios link Senosios perkėlos
Ir visgi mūsų kelionės tikslas – siaurukas nuo Hageno kalno link senosios perkėlos.
Radę likusias siauruko žymes nuo Nidos pusės pasukom priešinga linkme.
Traukinuko kelias vingiavo per kalnus ir pakalnes, tarp žemaūgių pušaičių tankmes, per pievas ir kur ne kur pasitaikančių berželių. Gražūs vaizdeliai dabar atsiveria žingsniuojant kažkada buvusiu siauruko keliu, bet štai neaišku, kokius vaizdus žmonės matydavo riedėdami siauruku anuomet. Įdomu, ar kraštovaizdis labai pakitęs per tiek metų. Iš siauruko bėgių likęs tik neryškus pylimukas, kai kur net ir jo nebebuvo matyt.
Pakeliui užmatėm bokštelį.
Vaizdas nuo bokštelio:
Nusileidus grįžome į kelią ir tęsėme žygi.
Siauruko kelią kirto asfaltuotas takelis, po kiek laiko siaurukas jau ėjo šlaito kraštu, kol galiausiai tikriausiai kažkada jis buvo nuplautas marių bangų, nes po kiek laiko siauruko žymių nebesimatė.
Taip bežingsniuojant ir besidairant pastebėjome, kad šlaitas žemėja, kol galop jis visai nusileido.
Ir nors siauruko pėdsakų jau kuris laikas nematėm, bet štai čia jau visiškai juos pametėm, nuo šios vietos jau beveik nebeįsivaizdavom kur toliau galėjo vesti siaurukas.
Paskutinis taisė digital; 2024.01.29, 18:30.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Turiu kelias nuotraukas su Laugalių geležinkelio (siaurojo - pas mus vadinto "Kleibone") stotimi ir siauruko sąstatu jos prieeigose. Gal kas gali pasakyti, kas per lokomotyvas?
Radau senų žemėlapių katalogą su labai geros rezoliucijos žemėlapių skanais. Joje yra ir visa (beveik visa) vokiečių 1:25 000 kolekcija. Tai turėtų padėti tyrinėjant geležinkelius Klaipėdos krašte. Deja, yra keletas bėdelių - pirma kad siauruko linijose buvo tik kelios stotys , visi kiti sustojimai pažymėti Hp - kas reiškia halt punkt - tik sustojimo vieta, tad tikėtis pastatų neverta Ir dar viena bėda - supranti kad po 1945 metų dingo visa istorija ir kultūra....
taigi bevartydamas senuosius žemėlapius užtikau, kad Kalveliuose (jie yra prie siauruko Pagėgiai - Smalininkai) buvo lentpjūvė ir iš jos į Nemuno pusę (greičiausiai ten uostelis) vedė siauruko bėgiai. Dabar bent jau maps.lt ten nieko nerodo. Kad ten buvo siaurukas, patvirtinimą radau straipsnyje.
Kiek man pavyko rasti. Kai kurie jau ir anksčiau žinomi.
1. Armalėnai
Prie Šilutės. Moliui iš karjero vežioti į plytų fabriką. Buvau - nieko nėra
2. Kasikėnai
Karjero siaurasis iki prieplaukos ant Nemuno kranto. Buvau. Nieko nėra.
3. Kalveliai - buvau, nieko nėra.
4. Viešvilė
Nuo lentpjūvės iki prieplaukos. Buvo nuo Vakarinės Viešvilės stoties atšaka iki lentpjūvės. Buvau
5. Bajorai
Nuo plačiojo geležinkelio stoties iki karjero. Buvau - nieko nėra.
6. Bajorai
Neaiškios paskirties į rytus nuo Bajorų, buvusios siurblinės rajone (dabar ten nedidelė Danės užtvanka) Buvau - nieko nėra.
7. Šilutė
plytinės siaurasis šiaurinėje Šilutės dalyje
8. Šilutė
Karjero geležinkelis Šilutės stoties rajone. Bet gali būti, jog tai ir platusis, tik pažymėtas kaip siaurasis.
9. Smalininkai
Durpyno siaurasis į šiaurę nuo Smalininkų. Ten buvo kažkoks fabrikas, kuriame kūreno durpes, o gal ir durpių briketus gamino??? Neaišku, galbūt buvo ir atšaka nuo Pagėgių - Smalininkų linijos. Nieko nėra.
10. Smiltynė
Kopgalyje.
11. Joniškė
Plytinės siaurasis geležinkelis
12. Luizės dvaras
Plytinės siaurasis geležinkelis Klaipėdoje
13. Danė
Plytinės siaurasi šiaurinėje Klaipėdoje
14. Karališkasis miškelis
Plytinės karjero geležinkelis
15. Šarlotės dvaras
Plytinės siaurasis
16. Luizės dvaras
Šiauriau Luizės dvaro, gali būti, kad išrardyta tarpukaryje, nes 1939 žemėlapyje neparodyta, o ankstesniuose yra. Galėjo jungtis su Memeler Kleinbahnen tinklu.
Comment