Vienos oro uosto ekspresas - CAT (City Airport train).
Tai bendra ÖBB ir Vienos oro uosto kompanija. Važiuoja tarp oro uosto ir Vienos Mitte stočių be sustojimų per 16 min (S-Bahnu apie 30 min.) kas pusvalandį. Galinėse stotyse yra atskiri peronai nuo S-Bahno ir kitų traukinių. Kaina - 10 eurų, kai S-Bahn'as kainuoja 3 su centais.
Keistas riedmenų pasirinkimas. Keista, kodėl vietoje elektrinio traukinio pasirinktas elektrovežio traukiamų dviaukščių vagonų (galinis su valdymo kabina) variantas.
60 km atstumą visur stojantis traukinys važiuoja 2,5 val, ekspresas pusvalandžiu trumpiau. Visgi kelias švelniai sakant vingiuotas bei gradientas irgi kaip nedantytajam geležinkeliui labai didelis, vietomis žemyn lėtai lėtai juda. Stotelėse su nuokalne vos ne kelias minutes cypdamas (čiuoždamas?) stoja.
Lygioj vietoj pasiekia subjektyviai kokius 70-80 km/h.
Keletas įspūdžių ir foto per langą apie Austrijos siaurąjį geležinkelį.
Nuo Zalcburgo iki maždaug St. Johan - platusis elektrifikuotas, toliau ties Taxenbach-Kaprun - neelektrifikuotas, o ties Mittersill - siaurasis.
Pabėgiai betoniniai.
Pavyko vienoje stotelėje pamatyti ir keleivinį su 2 vagonais.
Turbūt čia tinkama tema Lietuvos traukinių tvarkaraščių palyginimui su užsieniu. Jau kurį laiką nagrinėju įdomią koncepciją, taikomą užsienyje – integruotą taktinį tvarkaraštį (ITF). Taktinis tvarkaraštis reiškia, kad išvykimo laikai turi intervalą/taktą (kas dvi valandas, valandą ar kas pusvalandį), o integruotas reiškia, kad pagrindinėse geležinkelio stotyse visi įvairių rūšių traukiniai susitinka vienu metu periodiškai (pvz., kas valandą, :00 minutę), kad būtų įmanoma persėsti negaištant laiko.
Vienodi intervalai padaro tvarkaraštį patrauklesnį ir leidžia išlaikyti patogius persėdimo laikus visą dieną (t. y. toks pats persėdimas įmanomas praktiškai visą dieną: kiekvieną valandą arba kas dvi valandas). Kita vertus, atsiranda įdomus dalykas: ne tvarkaraščiai taikomi prie infrastruktūros, bet infrastruktūra būna statoma pagal tikslinį tvarkaraštį. Kas iš to, jeigu investavus milijonus į greitąją liniją, keliolika minučių greičiau atvažiuosi į miestą, bet ten tas „laimėtas“ minutes pralauksi, norėdamas persėsti į kitą traukinį/autobusą? Pirmieji integruoto taktinio tvarkaraščio idėją sukūrė šveicarai, ir tada visiems paaiškėjo: svarbu ne tiek traukinių greitis, bet jų kursavimo dažnumas ir maršrutų tarpusavio suderinimas.
Šveicarai iš esmės jau turi integruotą taktinį tvarkaraštį, štai matosi pagrindiniai šalies persėdimo mazgai ir laikas, kada iš jų išvyksta traukiniai. Ant maršrutų atkarpų nurodytas važiavimo laikas minutėmis (pvz. 60'). Dar ne viskas įgyvendinta, bet čia tikslas:
Vokietijoje analogiška sistema, Deutschland-Takt, bus įgyvendinta iki 2030 m. (nors regionuose traukiniai jau apie 20 metų traukiniai važiuoja griežtais intervalais). Austrijoje ITF bus įgyvendintas iki 2025 m. Vengrija, Čekija, Nyderlandai, Liuksemburgas jau irgi turi šitą dalyką vienokia ar kitokia forma. Dar šiek tiek koncepcijai iliustruoti – citata iš Austrijos geležinkelių leidinio:
Austrijoje integruotasis taktinis tvarkaraštis bus galutinai įvestas 2025 metais. Tikslas: kad 365 dienas per metus traukiniai kursuotų tą pačią minutę, visoje šalyje bent kas valandą, o darbo dienomis šalia didžiųjų miestų – kas 15 minučių. Jau dabar daugybėje ruožų traukiniai ir autobusai yra sutaktinti, tačiau kiekvienais metais į taktinį tvarkaraštį integruojami vis nauji ruožai. Galutinis tikslas – 2025 metais turėti ilgalaikį tvarkaraštį, pagal kurį kitos viešojo transporto įmonės optimizuos savo tvarkaraščius. Taip atsiras „nepertraukiama transporto jungčių grandinė nuo šalia namų esančios autobuso stotelės iki pat europos didžiųjų metropolių“.
Tai todėl, kad Lozanoje jis iš dalies po žeme, o greitu metu, už metų ar poros turėtų visas būti Lozanos miesto ribose po žeme ir veikia kaip metro Lozanos ribose, tik kad kursavimo dažnis mažesnis.
Čia senas traukinys trasos dalyje miesto gatvėje. Atkreipkite dėmesį, kad gatve važiuoja ir troleibusai.
Comment