Aš turejau omeny pilną ruožą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Maršrutas Vilnius-Kaunas
Collapse
X
-
Parašė Himleris Rodyti pranešimąAš turejau omeny pilną ruožą
Aš pats esu važiavęs traukiniu per 1val 8 min. Vilnius-Kaunas.Paskutinis taisė Perfect; 2008.02.13, 15:09.
Comment
-
Metropolis
Kauno geležinkelio tunelis atgims naujam gyvenimui
Jurgis Loiba
Neseniai rekonstrukcijai buvo uždarytas vienintelis Baltijos šalyse Kauno geležinkelio tunelis. Tunelį buvo planuota uždaryti dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl vėluojančių laikinosios traukinių stoties įrengimo darbų renovacija buvo atidėta.
Iš laikinosios platformos keleiviai kelionės tikslą galės pasiekti miesto visuomeniniu transportu. Suprantama, tokie nepatogumai nepatinka keleiviams, tačiau tai priverstinė priemonė.
Darbai ir pinigai
Planuojama, kad 95,2 mln. litų vertės tunelio rekonstrukcija užtruks apie dvejus metus. 1285 metrų ilgio tunelį tikimasi atidaryti 2009 m. pabaigoje. 85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė ES, likusią dalį finansuos Vyriausybė ir AB "Lietuvos geležinkeliai".
Pastarąjį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo įrengtas atraminis skliautas. Nuo to laiko ženklesnių darbų nebuvo atlikta. Per porą metų truksiančią renovaciją tunelis bus sutvarkytas iš pagrindų.
Bus renovuojamos kelio konstrukcijos, visos sisteminės dalys - elektros tiekimas, signalizacijos sistemos, apšvietimas. Planuojama įrengti naujas saugos sistemas - evakuacinius išėjimus, avarinį ryšį.
Pagrindiniai darbai susidės iš tunelio šlapių vietų renovacijos ir tunelio išplatinimo. 100 metrų ruožas bus praktiškai perstatomas.
Tuneliu vėl eis dvi geležinkelio vėžės. Viena buvo panaikinta per remontą po Antrojo pasaulinio karo, kai po vokiečių sprogdinimų deformavosi ir susiaurėjo sienos. Rangovai klos hidroizoliacines medžiagas, atnaujins apšvietimą, įrengs vandens nuotekų sistemą. Sumontuota pavojingų situacijų sekimo sistema duotų ženklą, jei pradėtų veržtis vanduo ar kiltų gaisras.
Kauno geležinkelio tunelį rekonstruos viena didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir Nyderlandų koncerno "Volkerrail" geležinkelių remonto darbų įmonė "Volkerrail Lietuva".
Eismo permainos
Petrašiūnų gyventojai džiaugėsi, kad uždarius tunelį tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą bus nukreipiami Rokų link. Kur kas rečiau bus uždaroma Amalių pervaža. Dabar ten dėl to dažnai nusidriekia ilgos automobilių eilės. Uždarius tunelį, pro Amalius važinės tik elektriniai traukiniai Kaunas-Vilnius. Laikinas traukinių sustojimo punktas įrengtas Petrašiūnuose, Kalantos gatvėje, ir vadinasi "Kaunas 1".
Istorija
Apie unikalaus tunelio statybos istoriją papasakojo inžinierius Algirdas Šaduikis. Nuo 1858 m., tiesiant Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, Prūsijos vyriausybė kreipėsi į Rusiją, prašydama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Prūsijos pasienyje esančio Virbalio iki Lentvario. Pagrindiniai ir sudėtingiausi šios linijos objektai buvo geležinkelio tunelis ir tiltas per Nemuną.
Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos inžinieriai ištyrė vietovę, kuria būtų tikslingiausia nutiesti geležinkelį į Kauno miestą ir kuri būtų patogiausia vieta tiltui per Nemuną. Tačiau vietovė pasirodė ypač nepalanki.
Naujų tyrimų ėmėsi prancūzų inžinierius G.F.Perrot. Jis turėjo kaip galima arčiau miesto suplanuoti geležinkelio stotį, todėl buvo pasiūlyta statyti tunelį. Prieš statant tunelį G.F.Perrot apskaičiavo, kad tunelio skliauto storis gali būti ne visur vienodas. Taip buvo sutaupyta daug statybinių medžiagų. Didesnė Kauno tunelio skliauto dalis yra trijų plytų storio, mūras pastorintas tik tose vietose, kur to reikalavo grunto slėgimas.
Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta - jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10-15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia. Tunelio ilgis turėjo būti 1280 m: 820 m tunelis tiesus, likusi dalis - kreivė, kurios spindulys 1000 metrų.
Darbai pradėti 1859 metų gegužės 9 dieną. Darbus atliko prancūzai.
Jie taip pat pastatė dvi plytines Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, nes tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikėjo didelio kiekio itin aukštos kokybės plytų. Medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu. Tam, kad būtų galima pradėti eismą nutiestu Kauno-Lentvario ruožu, buvo įrengta tunelio apylanka.
Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių. Žemė buvo iškeliama kubiluose žmonių sukamais keltuvais. Šiais keltuvais taip pat pašalindavo gruntinį ir lietaus vandenį. Darbininkai dirbo be poilsio dienų, trimis pamainomis, kasdavo tik kastuvais ir kapliais. Už 2-3 valandas darbo gaudavo auksinį rublį - tuo metu didžiuliai pinigai. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį.
Statyba baigta 1861-ųjų lapkričio 15 dieną, o lapkričio 20 dieną tuneliu pravažiavo pirmasis traukinys.
Kauno ir tuo pat metu statytas Panerių geležinkelio tunelis buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje.
Sprogdinimas
1944-ųjų liepą atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė 4-5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrų atkarpa. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės (12-14 m skersmens, iki 7 m gylio), kurios atsivėrė į virš tunelio esantį žemės sluoksnį. Beveik šimtmetį ištikimai tarnavęs žmonėms įrenginys buvo labai stipriai sugadintas.
1944 metų rudenį sovietinė kariuomenė per pusantro mėnesio tunelį atstatė. Tačiau tai jau nebuvo anas technikos stebuklas. Pažeistų tunelio vietų remontui naudotas betonas. Po sprogdinimo atsiradusios duobės užpildytos įvairių rūšių gruntu. Tai būtų dar pusė bėdos. Tačiau sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1949 m. atliktas didesnis tunelio remontas, 1962-aisiais įrengta vandens nuvedimo sistema, 1964-aisiais vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1968-aisiais elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 metais, kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.
Su tunelio statybos istorija galima susipažinti Kauno geležinkelio stoties pastate įrengtame muziejuje.
www.lzinios.lt
Comment
-
Parašė RHCP@ Rodyti pranešimąKodėl paskutinį dienos maršrutą (visada, atrodo) Vilnius-Kaunas važiuoja dyzelinis D1?
Comment
-
Žiūrėkit. Važiuoju aš Kaune, petrašiūnuose, troleibusu pro naująją geležinkelio stotį, tik žiū - važiuoja traukinys per tą tiltą nuo tunelio link naujosios geležinkelio stoties. Įtariu, jis ne iš tunelio, tai taip išeina, kad jie pastoviai važiuoja iki tunelio persirikiavimui? arr?.. gal kas daugiau žino?
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimąŽiūrėkit. Važiuoju aš Kaune, Petrašiūnuose, troleibusu pro naująją geležinkelio stotį, tik žiū -važiuoja traukinys per tą tiltą nuo tunelio link naujosios geležinkelio stoties. Įtariu, jis ne iš tunelio, tai taip išeina, kad jie pastoviai važiuoja iki tunelio persirikiavimui? arr?.. gal kas daugiau žino?
Petrašiūnuose per Kaunas-1 stotelę eina dveji bėgiai, prieš tunelį iešmais jie susijungia, toliau lieka vieni.
Dvikelyje geležinkelyje traukiniams įprasta laikytis dešinės pusės (nors būna išimčių: Maskvos-Kazanės geležinkelyje mačiau kad važiuoja kaire; išimtį kartais padaro kelio remonto darbai). Todėl nuo Palemono atvažiavęs elektrinis arba dyzelinis traukinys važiuoti atgal persirikiuoja į kitą kelią. Iki persirikiavimo iešmų pavažiuoja beveik kilometrą.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąVienas kelias...
http://193.219.79.161/files/1945m09_15_197.jpg
Comment
-
Parašė x21 Rodyti pranešimątada cia tikrai ne Kauno tunelis:
http://193.219.79.161/files/1945m09_15_197.jpgGot sun in my face, sleeping rough on the road
Comment
-
na ka, ispudziai tiesiai is Lietuvos gelezinkelio traukinio (siuo metu vaziuoju is Vilniaus i Kauna 1). Jokiu pagerejimu per 2 metus nematyti... deja. Vagonai tie patys prirukyti, net nera staliuku ant ko laptopa pasideti (kadangi neseniai teko daug keliauti traukiniais Vokietijoje tai bandau lyginti, bet, deja, viskas LT nenaudai), traukinio greitis... na 1:21 turetu buti iki Kauno, bet per Vilniu, iki pat Pietinio aplinkkelio viaduko vaziavo lygiai 5 min (ten turbut 3 km bus), nors aplink jokiu remonto darbu. Na zodziu su tokiais greiciais tai mums duokdie Smetonos laikus per 10 metu pavyt...
Bilietai. Jokiu elektroniniu bilietu, internetu negalima rezervuoti (kaina litais tiek kiek Vokietijoje eurais butu, taigi jei maistas skiriasi tiek pat, tai nesuprantu kodel LT negalima uz adekvacia kaina padaryti analogisko serviso). Dar juokingiau yra tai, kad yra specialios kasos parduoti tarptautiniams bilietams ir bilietams, jos skirtingose stoties pusese. Nors bilietas - viso labo kasos cekis. Na zodziu yra 20 (!) langeliu, dirba gal tik 3 (cia piko metu). Vokietijoje vietoj to stovi automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus visomis kryptimis, atsispausdinti marsrutus ir tvarkarascius, rezervuoti sedimas vietas (!).
Bilietu tikrinimas - dar juokingiau. Vaiksto kontrolierius ir bado skylutes kasos cekiuose . Vokietijoje yra terminalai (panasus i musu mobilius banko korteliu skaitytuvus kavinese), kurie skaito banko korteles, turi infrared'a perskaityti internete pirktiem ir ant popieriaus spausdintiem bilietam ir dar patys gali atspausdinti bilietus su holograma (!).
Komfortas - jau sakiau, nieko rimto, traukinys krato kaip mikriukas, tai kaip suprantu visas tas begiu remontas tarp Kauno ir Vilniaus - mitas. Maisto ir karstos kavos traukiny niekas nepardavineja, interneto (WiFi) traukiniuose irgi nera (Vokietijoje tiesa irgi dar ne visuose reisuose buna). Rozeciu laptopam kaip atspejote irgi nerasta...
Vilniaus stotis.. na.. kaip cia pasakius. Nesurasyta kur traukinio galas kur pabaiga (velgi lyginu su Vokietija - kiekviename perone surasyta ties kuria vieta kelintas vagonas sustos, kuriame bus restoranas ir t.t. - kiekvienam reisui atskirai). Tablo ant kurio parasyta koks traukinys ir i kur vaziuoja - dar juokingiau: einant tuneliu puse tablo matosi (poriniai numeriai), taciau neporiniai - pasukti i priesinga puse (tarsi butu buve sunku ant abieju pusiu informacija padaryti).
Kol kas tiek ispudziu, vienintelis tokios keliones pranasumas pries automobili - nereikia vairuoti ir galima ka nors skaityti arba (susilenkus laikant ant keliu laptopa) browsinti interneta per GPRS (kuris, Omnitelio garbei, veikia gan neblogai).
Comment
-
Parašė sauls Rodyti pranešimąna ka, ispudziai tiesiai is Lietuvos gelezinkelio traukinio (siuo metu vaziuoju is Vilniaus i Kauna 1). Jokiu pagerejimu per 2 metus nematyti... deja. Vagonai tie patys prirukyti, net nera staliuku ant ko laptopa pasideti (kadangi neseniai teko daug keliauti traukiniais Vokietijoje tai bandau lyginti, bet, deja, viskas LT nenaudai), traukinio greitis... na 1:21 turetu buti iki Kauno, bet per Vilniu, iki pat Pietinio aplinkkelio viaduko vaziavo lygiai 5 min (ten turbut 3 km bus), nors aplink jokiu remonto darbu. Na zodziu su tokiais greiciais tai mums duokdie Smetonos laikus per 10 metu pavyt...
Bilietai. Jokiu elektroniniu bilietu, internetu negalima rezervuoti (kaina litais tiek kiek Vokietijoje eurais butu, taigi jei maistas skiriasi tiek pat, tai nesuprantu kodel LT negalima uz adekvacia kaina padaryti analogisko serviso). Dar juokingiau yra tai, kad yra specialios kasos parduoti tarptautiniams bilietams ir bilietams, jos skirtingose stoties pusese. Nors bilietas - viso labo kasos cekis. Na zodziu yra 20 (!) langeliu, dirba gal tik 3 (cia piko metu). Vokietijoje vietoj to stovi automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus visomis kryptimis, atsispausdinti marsrutus ir tvarkarascius, rezervuoti sedimas vietas (!).
Bilietu tikrinimas - dar juokingiau. Vaiksto kontrolierius ir bado skylutes kasos cekiuose . Vokietijoje yra terminalai (panasus i musu mobilius banko korteliu skaitytuvus kavinese), kurie skaito banko korteles, turi infrared'a perskaityti internete pirktiem ir ant popieriaus spausdintiem bilietam ir dar patys gali atspausdinti bilietus su holograma (!).
Komfortas - jau sakiau, nieko rimto, traukinys krato kaip mikriukas, tai kaip suprantu visas tas begiu remontas tarp Kauno ir Vilniaus - mitas. Maisto ir karstos kavos traukiny niekas nepardavineja, interneto (WiFi) traukiniuose irgi nera (Vokietijoje tiesa irgi dar ne visuose reisuose buna). Rozeciu laptopam kaip atspejote irgi nerasta...
Vilniaus stotis.. na.. kaip cia pasakius. Nesurasyta kur traukinio galas kur pabaiga (velgi lyginu su Vokietija - kiekviename perone surasyta ties kuria vieta kelintas vagonas sustos, kuriame bus restoranas ir t.t. - kiekvienam reisui atskirai). Tablo ant kurio parasyta koks traukinys ir i kur vaziuoja - dar juokingiau: einant tuneliu puse tablo matosi (poriniai numeriai), taciau neporiniai - pasukti i priesinga puse (tarsi butu buve sunku ant abieju pusiu informacija padaryti).
Kol kas tiek ispudziu, vienintelis tokios keliones pranasumas pries automobili - nereikia vairuoti ir galima ka nors skaityti arba (susilenkus laikant ant keliu laptopa) browsinti interneta per GPRS (kuris, Omnitelio garbei, veikia gan neblogai).
1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.
2. Dėl bilietų platinimo. Na, bilietų pardavimo automatai gal ir būtų patogu, bet dėl galimybės pirkti bilietus internetu gal kiek anksti, nes traukiniai važiuoja pustuščiai. Vadinasi atėjęs į stotį prieš pat traukinio išvykimą tu gali be problemų nusipirkti bilietą.
3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).
4. Ar 4 vagonų traukiniui yra reikalingas vagonų žymėjimas, kuriame yra tik viena klasė ir nėra sėdimų vietų numeracijos? Manau, kad ne.
5. Koks Vokietijoje keliaujančių traukiniais skaičius ir koks Lietuvoje? Tad nenuostabu, kad LG permainos vyksta po truputį
6. Ir svarbiausia, kiek tau būtų kainavusi kelionė automobiliu Vilnius-Kaunas? Vidutiniškai 7-8 litrus kuro. Kuro kaina šiandien 4 Lt, tad kelionės kaina atomobiliu yra apie 30 Lt. Ar jauti skirtumą 12 Lt ir 30 Lt?Paskutinis taisė Perfect; 2008.05.22, 21:55.
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąPasitengsiu kiek reabilituoti LG ir pateikti keletą kontrargumentų
1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.
Kaip ir su pensijų kaupimo bendrovėmis: draudimo įmonių, kaupiančių pensijas, renkami mokesčiai argumentuoti tuo, kad:
"konkuruodamos tarpusavyje įmonės stengsis kuo sėkmingiau investuoti". o dabar jos tiesiog stengiasi investuoti ne praščiau, negu kitos įmonės. Ir kas gaunasi? Teisingai - sodra jau geriau investuoja Taip, kad, manau yra dar kur geležinkeliams pasitempti. Ypač, kad įskaitant ankstesnį atėjimą į stotį, atvykimą/išvykimą iš stoties, bilietų pirkimą, atstovint eilėje ir pan, tai traukiniu važiuoti užtruks ilgiau.
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimądėl kitko nesiginčysiu, nes čia irgi diskusijų reikalas, bet ar tai netampa lietuviška mada - kol konkurentai nepradeda daryti geriau - mes irgi geriau nepasiūlysime. m?
Kaip ir su pensijų kaupimo bendrovėmis: draudimo įmonių, kaupiančių pensijas, renkami mokesčiai argumentuoti tuo, kad:
"konkuruodamos tarpusavyje įmonės stengsis kuo sėkmingiau investuoti". o dabar jos tiesiog stengiasi investuoti ne praščiau, negu kitos įmonės. Ir kas gaunasi? Teisingai - sodra jau geriau investuoja Taip, kad, manau yra dar kur geležinkeliams pasitempti. Ypač, kad įskaitant ankstesnį atėjimą į stotį, atvykimą/išvykimą iš stoties, bilietų pirkimą, atstovint eilėje ir pan, tai traukiniu važiuoti užtruks ilgiau.Paskutinis taisė Ametistas; 2008.05.22, 23:03.www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimą3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).
O dar Europoje daug kur būna tikrai mažos akcijinės/išankstinės kainos.kaip?
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąPasitengsiu kiek reabilituoti LG ir pateikti keletą kontrargumentų
Parašė Perfect Rodyti pranešimą1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.
Parašė Perfect Rodyti pranešimą3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).
Parašė Perfect Rodyti pranešimą6. Ir svarbiausia, kiek tau būtų kainavusi kelionė automobiliu Vilnius-Kaunas? Vidutiniškai 7-8 litrus kuro. Kuro kaina šiandien 4 Lt, tad kelionės kaina atomobiliu yra apie 30 Lt. Ar jauti skirtumą 12 Lt ir 30 Lt?Paskutinis taisė sauls; 2008.05.22, 23:57.
Comment
-
Automobilį ponas turbūt esi gavęs palikimo iš senelio, ar ne? Na, jis tau nieko nekainuoja, tik kura pili ir važinėsi tu, tavo vaikai, anūkai, o proanūkiai ilgai galvos kaip čia šį automobilį nudevėti.
Jei skaičiuoji lygindamas - įskaičiuok visas sąnaudas.
Ir kur gi yra Vilniaus geležinkelio stotis? Žinoma, jei Vilniaus centras suprantamas kaip vienas iš prekybos centrų, tuomet tikrai taip - geležinkelio stotis visiška periferija.
Comment
-
Parašė laSSas_ Rodyti pranešimąAutomobilį ponas turbūt esi gavęs palikimo iš senelio, ar ne? Na, jis tau nieko nekainuoja, tik kura pili ir važinėsi tu, tavo vaikai, anūkai, o proanūkiai ilgai galvos kaip čia šį automobilį nudevėti.
Jei skaičiuoji lygindamas - įskaičiuok visas sąnaudas.
Ir kur gi yra Vilniaus geležinkelio stotis? Žinoma, jei Vilniaus centras suprantamas kaip vienas iš prekybos centrų, tuomet tikrai taip - geležinkelio stotis visiška periferija.
Pridėsiu, kad tikrai automobilis tur būt gautas "palikimu nuo senelio", nes kitaip rašinėdamas įvertintų jo kainą. O jei "puvėkas" nusipirktas už kelis šimtus litų (pusdykiai), tai kur garantija, kad iš Vilniaus išvažiavęs kelionę juo neteks baigti kažkur prie Lazdėnų?
Kitas dalykas - neįvertintos automobilio draudimo, techninių apžiūrų, remonto, techninio aptarnavimo išlaidos (matyt, tam žmogusi visa šita finansuoja senelis, pats ponas Saulss Vokietijoje pinigų "užsikalęs" ramiai išlaidauja kitur).
Dar nėra garantijos su traukiniu "lenktyniaujant" ir Vilniaus-Kauno kelyje į policijos žabangas pakliūti ir solidžią baudą pelnyti(nes kelio atkarpų su ribotu greičiu yra). Ir tai būtų papildomos išlaidos.Paskutinis taisė Vitas; 2008.05.23, 08:41.
Comment
Comment