Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Taut.]

Aš turejau omeny pilną ruožą

[Perfect]

Aš turejau omeny pilną ruožą

Na, nuo Kaunas-1 iki Kaunas yra nedaugiau 3-4 min kelio
Aš pats esu važiavęs traukiniu per 1val 8 min. Vilnius-Kaunas.

[Metropolis]

Kauno geležinkelio tunelis atgims naujam gyvenimui

Jurgis Loiba

Neseniai rekonstrukcijai buvo uždarytas vienintelis Baltijos šalyse Kauno geležinkelio tunelis. Tunelį buvo planuota uždaryti dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl vėluojančių laikinosios traukinių stoties įrengimo darbų renovacija buvo atidėta.

Iš laikinosios platformos keleiviai kelionės tikslą galės pasiekti miesto visuomeniniu transportu. Suprantama, tokie nepatogumai nepatinka keleiviams, tačiau tai priverstinė priemonė.

Darbai ir pinigai

Planuojama, kad 95,2 mln. litų vertės tunelio rekonstrukcija užtruks apie dvejus metus. 1285 metrų ilgio tunelį tikimasi atidaryti 2009 m. pabaigoje. 85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė ES, likusią dalį finansuos Vyriausybė ir AB "Lietuvos geležinkeliai".
Pastarąjį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo įrengtas atraminis skliautas. Nuo to laiko ženklesnių darbų nebuvo atlikta. Per porą metų truksiančią renovaciją tunelis bus sutvarkytas iš pagrindų.
Bus renovuojamos kelio konstrukcijos, visos sisteminės dalys - elektros tiekimas, signalizacijos sistemos, apšvietimas. Planuojama įrengti naujas saugos sistemas - evakuacinius išėjimus, avarinį ryšį.
Pagrindiniai darbai susidės iš tunelio šlapių vietų renovacijos ir tunelio išplatinimo. 100 metrų ruožas bus praktiškai perstatomas.
Tuneliu vėl eis dvi geležinkelio vėžės. Viena buvo panaikinta per remontą po Antrojo pasaulinio karo, kai po vokiečių sprogdinimų deformavosi ir susiaurėjo sienos. Rangovai klos hidroizoliacines medžiagas, atnaujins apšvietimą, įrengs vandens nuotekų sistemą. Sumontuota pavojingų situacijų sekimo sistema duotų ženklą, jei pradėtų veržtis vanduo ar kiltų gaisras.
Kauno geležinkelio tunelį rekonstruos viena didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių "Kauno tiltai" ir Nyderlandų koncerno "Volkerrail" geležinkelių remonto darbų įmonė "Volkerrail Lietuva".

Eismo permainos

Petrašiūnų gyventojai džiaugėsi, kad uždarius tunelį tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą bus nukreipiami Rokų link. Kur kas rečiau bus uždaroma Amalių pervaža. Dabar ten dėl to dažnai nusidriekia ilgos automobilių eilės. Uždarius tunelį, pro Amalius važinės tik elektriniai traukiniai Kaunas-Vilnius. Laikinas traukinių sustojimo punktas įrengtas Petrašiūnuose, Kalantos gatvėje, ir vadinasi "Kaunas 1".

Istorija

Apie unikalaus tunelio statybos istoriją papasakojo inžinierius Algirdas Šaduikis. Nuo 1858 m., tiesiant Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, Prūsijos vyriausybė kreipėsi į Rusiją, prašydama nutiesti geležinkelio atšaką nuo Prūsijos pasienyje esančio Virbalio iki Lentvario. Pagrindiniai ir sudėtingiausi šios linijos objektai buvo geležinkelio tunelis ir tiltas per Nemuną.
Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos inžinieriai ištyrė vietovę, kuria būtų tikslingiausia nutiesti geležinkelį į Kauno miestą ir kuri būtų patogiausia vieta tiltui per Nemuną. Tačiau vietovė pasirodė ypač nepalanki.
Naujų tyrimų ėmėsi prancūzų inžinierius G.F.Perrot. Jis turėjo kaip galima arčiau miesto suplanuoti geležinkelio stotį, todėl buvo pasiūlyta statyti tunelį. Prieš statant tunelį G.F.Perrot apskaičiavo, kad tunelio skliauto storis gali būti ne visur vienodas. Taip buvo sutaupyta daug statybinių medžiagų. Didesnė Kauno tunelio skliauto dalis yra trijų plytų storio, mūras pastorintas tik tose vietose, kur to reikalavo grunto slėgimas.
Kauno geležinkelio tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. Statybai parinkta ideali vieta - jame nėra dirbtinės ventiliacijos, tačiau per 10-15 minučių vėjas traukinio dūmus išpučia arba ištraukia. Tunelio ilgis turėjo būti 1280 m: 820 m tunelis tiesus, likusi dalis - kreivė, kurios spindulys 1000 metrų.
Darbai pradėti 1859 metų gegužės 9 dieną. Darbus atliko prancūzai.
Jie taip pat pastatė dvi plytines Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose, nes tunelio skliautams, vandens pralaidoms ir kitiems statiniams įrengti reikėjo didelio kiekio itin aukštos kokybės plytų. Medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu. Tam, kad būtų galima pradėti eismą nutiestu Kauno-Lentvario ruožu, buvo įrengta tunelio apylanka.
Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių. Žemė buvo iškeliama kubiluose žmonių sukamais keltuvais. Šiais keltuvais taip pat pašalindavo gruntinį ir lietaus vandenį. Darbininkai dirbo be poilsio dienų, trimis pamainomis, kasdavo tik kastuvais ir kapliais. Už 2-3 valandas darbo gaudavo auksinį rublį - tuo metu didžiuliai pinigai. Atlyginimai buvo išmokami kartą per mėnesį.
Statyba baigta 1861-ųjų lapkričio 15 dieną, o lapkričio 20 dieną tuneliu pravažiavo pirmasis traukinys.
Kauno ir tuo pat metu statytas Panerių geležinkelio tunelis buvo pirmieji ne tik Lietuvoje, Rusijos imperijoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje.

Sprogdinimas

1944-ųjų liepą atsitraukdama vokiečių kariuomenė tunelyje įvykdė 4-5 sprogimus, buvo panaudoti 7 vagonai trotilo. Didžiausias sprogimas įvyko tunelio viduryje, deformavosi apie 100 metrų atkarpa. Po sprogimų atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės (12-14 m skersmens, iki 7 m gylio), kurios atsivėrė į virš tunelio esantį žemės sluoksnį. Beveik šimtmetį ištikimai tarnavęs žmonėms įrenginys buvo labai stipriai sugadintas.
1944 metų rudenį sovietinė kariuomenė per pusantro mėnesio tunelį atstatė. Tačiau tai jau nebuvo anas technikos stebuklas. Pažeistų tunelio vietų remontui naudotas betonas. Po sprogdinimo atsiradusios duobės užpildytos įvairių rūšių gruntu. Tai būtų dar pusė bėdos. Tačiau sprogimo banga pakeitė hidrologines sąlygas, tunelis tapo neatsparus gamtos poveikiui, ypač vandeniui. 1949 m. atliktas didesnis tunelio remontas, 1962-aisiais įrengta vandens nuvedimo sistema, 1964-aisiais vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1968-aisiais elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 metais, kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

Su tunelio statybos istorija galima susipažinti Kauno geležinkelio stoties pastate įrengtame muziejuje.

www.lzinios.lt

[RHCP@]

Kodėl paskutinį dienos maršrutą (visada, atrodo) Vilnius-Kaunas važiuoja dyzelinis D1?

[Eimantas]

Kodėl paskutinį dienos maršrutą (visada, atrodo) Vilnius-Kaunas važiuoja dyzelinis D1?

Taip persiunčiamas iš pagrindinio depo darbui Kauno regione.

[somis]

Žiūrėkit. Važiuoju aš Kaune, petrašiūnuose, troleibusu pro naująją geležinkelio stotį, tik žiū - važiuoja traukinys per tą tiltą nuo tunelio link naujosios geležinkelio stoties. Įtariu, jis ne iš tunelio, tai taip išeina, kad jie pastoviai važiuoja iki tunelio persirikiavimui? arr?.. gal kas daugiau žino?

[x21]

o kiek keliu tunely yra?

[Eimantas]

Vienas kelias.

P.S. ar įvyko TEM2 pardavimo aukcionas?

[Vitas]

Žiūrėkit. Važiuoju aš Kaune, Petrašiūnuose, troleibusu pro naująją geležinkelio stotį, tik žiū -važiuoja traukinys per tą tiltą nuo tunelio link naujosios geležinkelio stoties. Įtariu, jis ne iš tunelio, tai taip išeina, kad jie pastoviai važiuoja iki tunelio persirikiavimui? arr?.. gal kas daugiau žino?

Į tunelį jau neįvažiuoja joks traukinys (netgi Kauno senojoje stotyje iš depo į pirmą kelią manevruojantis dyzelinis iki geležinkelio tilto važiuoja trečiu keliu, paskui iš ten paduodamas į pirmą).
Petrašiūnuose per Kaunas-1 stotelę eina dveji bėgiai, prieš tunelį iešmais jie susijungia, toliau lieka vieni.
Dvikelyje geležinkelyje traukiniams įprasta laikytis dešinės pusės (nors būna išimčių: Maskvos-Kazanės geležinkelyje mačiau kad važiuoja kaire; išimtį kartais padaro kelio remonto darbai). Todėl nuo Palemono atvažiavęs elektrinis arba dyzelinis traukinys važiuoti atgal persirikiuoja į kitą kelią. Iki persirikiavimo iešmų pavažiuoja beveik kilometrą.

[x21]

Vienas kelias...

tada cia tikrai ne Kauno tunelis:
http://193.219.79.161/files/1945m09_15_197.jpg

[Petrozilijus Cvakelmanas]

tada cia tikrai ne Kauno tunelis:
http://193.219.79.161/files/1945m09_15_197.jpg

Iki 1969 m. Kauno tunelyje buvo du keliai.

[sauls]

na ka, ispudziai tiesiai is Lietuvos gelezinkelio traukinio (siuo metu vaziuoju is Vilniaus i Kauna 1). Jokiu pagerejimu per 2 metus nematyti... deja. Vagonai tie patys prirukyti, net nera staliuku ant ko laptopa pasideti (kadangi neseniai teko daug keliauti traukiniais Vokietijoje tai bandau lyginti, bet, deja, viskas LT nenaudai), traukinio greitis... na 1:21 turetu buti iki Kauno, bet per Vilniu, iki pat Pietinio aplinkkelio viaduko vaziavo lygiai 5 min (ten turbut 3 km bus), nors aplink jokiu remonto darbu. Na zodziu su tokiais greiciais tai mums duokdie Smetonos laikus per 10 metu pavyt...

Bilietai. Jokiu elektroniniu bilietu, internetu negalima rezervuoti (kaina litais tiek kiek Vokietijoje eurais butu, taigi jei maistas skiriasi tiek pat, tai nesuprantu kodel LT negalima uz adekvacia kaina padaryti analogisko serviso). Dar juokingiau yra tai, kad yra specialios kasos parduoti tarptautiniams bilietams ir bilietams, jos skirtingose stoties pusese. Nors bilietas - viso labo kasos cekis. Na zodziu yra 20 (!) langeliu, dirba gal tik 3 (cia piko metu). Vokietijoje vietoj to stovi automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus visomis kryptimis, atsispausdinti marsrutus ir tvarkarascius, rezervuoti sedimas vietas (!).

Bilietu tikrinimas - dar juokingiau. Vaiksto kontrolierius ir bado skylutes kasos cekiuose . Vokietijoje yra terminalai (panasus i musu mobilius banko korteliu skaitytuvus kavinese), kurie skaito banko korteles, turi infrared'a perskaityti internete pirktiem ir ant popieriaus spausdintiem bilietam ir dar patys gali atspausdinti bilietus su holograma (!).

Komfortas - jau sakiau, nieko rimto, traukinys krato kaip mikriukas, tai kaip suprantu visas tas begiu remontas tarp Kauno ir Vilniaus - mitas. Maisto ir karstos kavos traukiny niekas nepardavineja, interneto (WiFi) traukiniuose irgi nera (Vokietijoje tiesa irgi dar ne visuose reisuose buna). Rozeciu laptopam kaip atspejote irgi nerasta...

Vilniaus stotis.. na.. kaip cia pasakius. Nesurasyta kur traukinio galas kur pabaiga (velgi lyginu su Vokietija - kiekviename perone surasyta ties kuria vieta kelintas vagonas sustos, kuriame bus restoranas ir t.t. - kiekvienam reisui atskirai). Tablo ant kurio parasyta koks traukinys ir i kur vaziuoja - dar juokingiau: einant tuneliu puse tablo matosi (poriniai numeriai), taciau neporiniai - pasukti i priesinga puse (tarsi butu buve sunku ant abieju pusiu informacija padaryti).

Kol kas tiek ispudziu, vienintelis tokios keliones pranasumas pries automobili - nereikia vairuoti ir galima ka nors skaityti arba (susilenkus laikant ant keliu laptopa) browsinti interneta per GPRS (kuris, Omnitelio garbei, veikia gan neblogai).

[Perfect]

na ka, ispudziai tiesiai is Lietuvos gelezinkelio traukinio (siuo metu vaziuoju is Vilniaus i Kauna 1). Jokiu pagerejimu per 2 metus nematyti... deja. Vagonai tie patys prirukyti, net nera staliuku ant ko laptopa pasideti (kadangi neseniai teko daug keliauti traukiniais Vokietijoje tai bandau lyginti, bet, deja, viskas LT nenaudai), traukinio greitis... na 1:21 turetu buti iki Kauno, bet per Vilniu, iki pat Pietinio aplinkkelio viaduko vaziavo lygiai 5 min (ten turbut 3 km bus), nors aplink jokiu remonto darbu. Na zodziu su tokiais greiciais tai mums duokdie Smetonos laikus per 10 metu pavyt...

Bilietai. Jokiu elektroniniu bilietu, internetu negalima rezervuoti (kaina litais tiek kiek Vokietijoje eurais butu, taigi jei maistas skiriasi tiek pat, tai nesuprantu kodel LT negalima uz adekvacia kaina padaryti analogisko serviso). Dar juokingiau yra tai, kad yra specialios kasos parduoti tarptautiniams bilietams ir bilietams, jos skirtingose stoties pusese. Nors bilietas - viso labo kasos cekis. Na zodziu yra 20 (!) langeliu, dirba gal tik 3 (cia piko metu). Vokietijoje vietoj to stovi automatai, kuriuose galima nusipirkti bilietus visomis kryptimis, atsispausdinti marsrutus ir tvarkarascius, rezervuoti sedimas vietas (!).

Bilietu tikrinimas - dar juokingiau. Vaiksto kontrolierius ir bado skylutes kasos cekiuose . Vokietijoje yra terminalai (panasus i musu mobilius banko korteliu skaitytuvus kavinese), kurie skaito banko korteles, turi infrared'a perskaityti internete pirktiem ir ant popieriaus spausdintiem bilietam ir dar patys gali atspausdinti bilietus su holograma (!).

Komfortas - jau sakiau, nieko rimto, traukinys krato kaip mikriukas, tai kaip suprantu visas tas begiu remontas tarp Kauno ir Vilniaus - mitas. Maisto ir karstos kavos traukiny niekas nepardavineja, interneto (WiFi) traukiniuose irgi nera (Vokietijoje tiesa irgi dar ne visuose reisuose buna). Rozeciu laptopam kaip atspejote irgi nerasta...

Vilniaus stotis.. na.. kaip cia pasakius. Nesurasyta kur traukinio galas kur pabaiga (velgi lyginu su Vokietija - kiekviename perone surasyta ties kuria vieta kelintas vagonas sustos, kuriame bus restoranas ir t.t. - kiekvienam reisui atskirai). Tablo ant kurio parasyta koks traukinys ir i kur vaziuoja - dar juokingiau: einant tuneliu puse tablo matosi (poriniai numeriai), taciau neporiniai - pasukti i priesinga puse (tarsi butu buve sunku ant abieju pusiu informacija padaryti).

Kol kas tiek ispudziu, vienintelis tokios keliones pranasumas pries automobili - nereikia vairuoti ir galima ka nors skaityti arba (susilenkus laikant ant keliu laptopa) browsinti interneta per GPRS (kuris, Omnitelio garbei, veikia gan neblogai).

Pasitengsiu kiek reabilituoti LG ir pateikti keletą kontrargumentų

1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.

2. Dėl bilietų platinimo. Na, bilietų pardavimo automatai gal ir būtų patogu, bet dėl galimybės pirkti bilietus internetu gal kiek anksti, nes traukiniai važiuoja pustuščiai. Vadinasi atėjęs į stotį prieš pat traukinio išvykimą tu gali be problemų nusipirkti bilietą.

3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).

4. Ar 4 vagonų traukiniui yra reikalingas vagonų žymėjimas, kuriame yra tik viena klasė ir nėra sėdimų vietų numeracijos? Manau, kad ne.

5. Koks Vokietijoje keliaujančių traukiniais skaičius ir koks Lietuvoje? Tad nenuostabu, kad LG permainos vyksta po truputį

6. Ir svarbiausia, kiek tau būtų kainavusi kelionė automobiliu Vilnius-Kaunas? Vidutiniškai 7-8 litrus kuro. Kuro kaina šiandien 4 Lt, tad kelionės kaina atomobiliu yra apie 30 Lt. Ar jauti skirtumą 12 Lt ir 30 Lt?

[somis]

Pasitengsiu kiek reabilituoti LG ir pateikti keletą kontrargumentų

1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.

dėl kitko nesiginčysiu, nes čia irgi diskusijų reikalas, bet ar tai netampa lietuviška mada - kol konkurentai nepradeda daryti geriau - mes irgi geriau nepasiūlysime. m?
Kaip ir su pensijų kaupimo bendrovėmis: draudimo įmonių, kaupiančių pensijas, renkami mokesčiai argumentuoti tuo, kad:
"konkuruodamos tarpusavyje įmonės stengsis kuo sėkmingiau investuoti". o dabar jos tiesiog stengiasi investuoti ne praščiau, negu kitos įmonės. Ir kas gaunasi? Teisingai - sodra jau geriau investuoja Taip, kad, manau yra dar kur geležinkeliams pasitempti. Ypač, kad įskaitant ankstesnį atėjimą į stotį, atvykimą/išvykimą iš stoties, bilietų pirkimą, atstovint eilėje ir pan, tai traukiniu važiuoti užtruks ilgiau.

[Ametistas]

dėl kitko nesiginčysiu, nes čia irgi diskusijų reikalas, bet ar tai netampa lietuviška mada - kol konkurentai nepradeda daryti geriau - mes irgi geriau nepasiūlysime. m?
Kaip ir su pensijų kaupimo bendrovėmis: draudimo įmonių, kaupiančių pensijas, renkami mokesčiai argumentuoti tuo, kad:
"konkuruodamos tarpusavyje įmonės stengsis kuo sėkmingiau investuoti". o dabar jos tiesiog stengiasi investuoti ne praščiau, negu kitos įmonės. Ir kas gaunasi? Teisingai - sodra jau geriau investuoja Taip, kad, manau yra dar kur geležinkeliams pasitempti. Ypač, kad įskaitant ankstesnį atėjimą į stotį, atvykimą/išvykimą iš stoties, bilietų pirkimą, atstovint eilėje ir pan, tai traukiniu važiuoti užtruks ilgiau.

Kaunas-Vilnius traukinių maršrutu dažnai nevažinėju, tačiau tenka bent 5 kartus per metus. Man Kaune eilėje yra tekę atstovėti prie kasos daugiausia 3-5 min., Vilniuje visai netekę O į stotį pakanka atvykti 10-15 min. anksčiau iki jo išvykimo. Taigi bilieto pirkimas 5 min., nuėjimas iki kelio 5 min., atvykimas iki kelio ir dar palaukimas 10 min. traukinio, gaunasi apie 20 min. daugiau, tą laiką pridedame prie kelionės laiko, sakykime, 1 val. 20 min., gaunasi 1:40 val. ir tai yra vis tiek greičiau nei nuosavu transportu ar ekspresu autobusu. Tiesa, reikia nepamiršti, kad dabar, kai uždarytas Kaune geležinkelio tunelis, kelionė manau trunka ilgiau, traukiniai nebėra tokie konkurentabilūs. Tačiau po tunelio remonto, traukiniai be jokios abejonės bus patogesnė, greitesnė, pigesnė transporto priemonė, konkrečiai kalbant apie maršrutą Kaunas-Vilnius.

[Linas]

Šiuo metu, ypač taupantiems pinigus, traukinys Kauno - Vilniaus maršrutu turėtų būti gana patrauklus; bilietas kainuoja tik 12 Lt, o autobusu jau 20. Vienintelis dalykas gelbstintis autobusų kompanijas - tunelio remontas ir gal dažnesnis autobusų kursavimas.

[alm]

3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).

Nu bet tačiau Italijoje, Ispanijoje kiek teko vietiniais traukiniais važiuot, kaina būdavo apie 5-6 eur/100 km - skirtumas nebe toks ir didelis. Ir Italijoje tarpmiestiniai autobusai (bent jau tie kur radom) buvo ženkliai brangesni - su kainomis netoli Intercity traukinių lygio.

O dar Europoje daug kur būna tikrai mažos akcijinės/išankstinės kainos.

[sauls]

Pasitengsiu kiek reabilituoti LG ir pateikti keletą kontrargumentų

nereabilitavai. Ir vat kodel:

1. Dėl greičio.
Linkiu sėkmės betkam piko metu iš Vilniaus centro į Kauno centrą nuvažiuoti per 1val 20min. Reikia pastebėti, kad greičiausiu traukiniu tą atstumą galima įveikti ir per 1 val. 8 min.

Vilniaus gelezinkelio stotis toli grazu nera miesto centre. Be to, tas tavo 1:08 traukinys vaziuoja turbut karta per diena, o su masina gali vaziuoti kada tik nori. Mano kelione is Vilniaus centro i rajona salia Kauno centro truko apie 2.5 valandos, is ju apie 1:21 buvo traukinys, plius 25 min vaziavau visuomeniniu transporto Vilniuje, po to pirkau bilieta, na ir aisku, kadangi yra rizika, kad bus kamsciai, turejau atvykti i gelezinkelio stoti min 15 min. pries traukiniui isvykstant. Plius laukiau autobuso 5 min, jau 40 minuciu. Jei buciau vykes piko metu arba ne is centro, o is Vilniaus pakrasciau, tai buciau uztrukes minimum valanda laiko iki traukinio isvykimo. Kaune - panasiai, susiekimas su Kaunas-1 toli grazu nera patogus. Vat tau ir klausimas, kas yra greiciau: 2 val automobiliu ar 2.5 val (paciu geriausiu atveju) traukiniu?

3. Visiškai neteisinga kainų lygius tapatinti EUR=LT. Tarp kitko maisto kainos Lietuvoje ir Vokietijoje faktiškai nesiskiria arba skiriasi vos keliomis dešimtimis lietuviškų centų (pats įsitikinau). Tad realiai bilietas Vilnius-Kaunas turėtų kainuoti 12 EUR arba apie 40 Lt. Tad nesunku suprasti, kad LG bilietai labai pigūs. Kaip argumentą galiu pateikti tai, kad Lietuvoje kelionė traukiniu kainuoja pigiau nei kelionė autobusu. Rask man dar vieną šalį Europoje kur taip yra (išskyrus Latviją ).

Na ir kodelgi manai, kad 1 Lt adekvatus 1 EUR? Juk lyginam paslaugas. Vokietijoj miesto transportas tikrai kainuoja brangiau nei 1.4 Lt (40 euro centu), kirpimas tikrai daugiau nei 28 lt (8 eurai), mokamas tualetas ne 1 lt, bet 1 eur ir t.t. Ir kastai Lietuvoje tikrai mazesni - man niekas neirodys, kad 30 metu devimo rusisko vagono isigyjimo kaina yra tokia pati kaip naujo ir komfortisko Siemens. Lygiai kaip niekas neirodys, kad Vokietijoj konduktorius dirba uz kokius 300 EUR atlyginima. Ir kad perono be stogo ir 6 sedimom vietom irengimas Lietuvoje kainuoja tike pat kiek dengto perono su 40 sedimu vietu irengimas Vokietijoje. Ar kazkur suklydau?

6. Ir svarbiausia, kiek tau būtų kainavusi kelionė automobiliu Vilnius-Kaunas? Vidutiniškai 7-8 litrus kuro. Kuro kaina šiandien 4 Lt, tad kelionės kaina atomobiliu yra apie 30 Lt. Ar jauti skirtumą 12 Lt ir 30 Lt?

Del to ir vaziavau su traukiniu, kad grizau vienas, dazniausiai su kolegom vaziuojam auto, tai tikrai yra pigiau nei traukiniu. O i traukinio bilietu kaina pamirsai itraukti visuomeninio transporto bilietu kaina Vilniuje ir Kaune (tarkim dar kokie 5 lt priklausomai is kur vaziuosi, plius, jei labai skubi, ir negali pasinaudoti internetiniu bilieto uzsakymu (tu teigi kad skubanciu nebuna, nes sakei kad nereikia rezervacijos internetu), bilieta perki traukinyje ir dar sumoki 3 litus paslaugos mokesti. Va tau ir 20 lt gaunasi, plius papildoma 0.5-1 valandos (kas irgi pinigai).

[laSSas_]

Automobilį ponas turbūt esi gavęs palikimo iš senelio, ar ne? Na, jis tau nieko nekainuoja, tik kura pili ir važinėsi tu, tavo vaikai, anūkai, o proanūkiai ilgai galvos kaip čia šį automobilį nudevėti.

Jei skaičiuoji lygindamas - įskaičiuok visas sąnaudas.

Ir kur gi yra Vilniaus geležinkelio stotis? Žinoma, jei Vilniaus centras suprantamas kaip vienas iš prekybos centrų, tuomet tikrai taip - geležinkelio stotis visiška periferija.

[Vitas]

Automobilį ponas turbūt esi gavęs palikimo iš senelio, ar ne? Na, jis tau nieko nekainuoja, tik kura pili ir važinėsi tu, tavo vaikai, anūkai, o proanūkiai ilgai galvos kaip čia šį automobilį nudevėti.

Jei skaičiuoji lygindamas - įskaičiuok visas sąnaudas.

Ir kur gi yra Vilniaus geležinkelio stotis? Žinoma, jei Vilniaus centras suprantamas kaip vienas iš prekybos centrų, tuomet tikrai taip - geležinkelio stotis visiška periferija.

Panašias mintis norėjau parašyti aš, tai dabar kai ko kartoti nereikės.
Pridėsiu, kad tikrai automobilis tur būt gautas "palikimu nuo senelio", nes kitaip rašinėdamas įvertintų jo kainą. O jei "puvėkas" nusipirktas už kelis šimtus litų (pusdykiai), tai kur garantija, kad iš Vilniaus išvažiavęs kelionę juo neteks baigti kažkur prie Lazdėnų?
Kitas dalykas - neįvertintos automobilio draudimo, techninių apžiūrų, remonto, techninio aptarnavimo išlaidos (matyt, tam žmogusi visa šita finansuoja senelis, pats ponas Saulss Vokietijoje pinigų "užsikalęs" ramiai išlaidauja kitur).
Dar nėra garantijos su traukiniu "lenktyniaujant" ir Vilniaus-Kauno kelyje į policijos žabangas pakliūti ir solidžią baudą pelnyti(nes kelio atkarpų su ribotu greičiu yra). Ir tai būtų papildomos išlaidos.