Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Gator]

Vienas traukinys per dieną nėra joks konkurentams autobusams, kurių 16+ kasdien. Tokių kaip tu ar kaip aš yra mažai, kurie rinktųsi tokį traukinį (kurusojantį kartą per dieną) vietoj autobuso.

Koks jiems skirtumas, kad jis kartą per dieną kursuoja jei jiems reikia važiuoti būtent tuo laiku? Koks jiems skirtumas, kad kitais laikais traukinio nėra?

[Al1]

Kas iš viso apie tą vieną traukinį žino? Ir kiek tokių keleivių atsiras? Kursavimo dažnumas tiesiogiai įtakoja keleivių skaičių ir maršruto žinomumą. Gal manai, kad tarp Vilniaus ir Kauno būtų kitaip, jei kursuotų 2 traukiniai per dieną, o autobusai vos ne kas 20 min.? Ir tai dar dažnesnis traukinių kursavimas tarp Vilniaus ir Kauno perimtų dar didesnę dalį keleivių iš autobusų.

[Gator]

Tai traukinio žinomumas visiškai kita kalba, faktas, kad srautas nukenčia dėl to, kad traukinio nežino.
Aš kalbu apie tuos, kurie žino ir, kuriems būtent tuo metu rekia važiuoti.
Praktiška visi jie rinksis traukinį.

[Rimas_OK]

Įdomu ar LG neskelbia koks greitis bus Kaunas-Palemonas pabaigus šitą rekonstrukciją? 90km/h? 100 km/h?
Kaži kiek dar reikės ateities rekonstrukcijų kad greitis joje pasidarytų bent 260km/h?
Ar jau galima būti optimistiškesniu?

[John]

Įdomu ar LG neskelbia koks greitis bus Kaunas-Palemonas pabaigus šitą rekonstrukciją? 90km/h? 100 km/h?
Kaži kiek dar reikės ateities rekonstrukcijų kad greitis joje pasidarytų bent 260km/h?
Ar jau galima būti optimistiškesniu?

Panašų klausimą nusiunčiau LG per FB. Klausiau, kada apskritai LG kur nors bus didesnis greitis, nei dabartiniai 120 km/h. Atsakė, kad tokios informacijos neturi.

[Al1]

Kokie 260 kelių kilometrų ruože? 120 maks ir tai nedideliame ruože. O gal ir 100. Prieš porą metų LG gyrėsi, kad įrengė kelis ruožus 160 km/h tarp Lentvario ir Žaslių. Ir kur jie? Vieną ar du kartus teko važiuoti, tai buvo arti 160 km/h. O dabar nei vienas elektrinis tikriausiai neišvysto 160 tam ruože, nes kiek teko važiuoti šiemet, tai buvo iki 120.
Praeitą savaitę važiavau į Kauną, tai traukinys iš Vilniaus išvyko pavėlavęs 2 min., į Kauną atvyko 4 min anksčiau laiko (anksčiau atvyko ir į Palemoną). Vadinasi, yra tas rezervas net ir remontuojamame geležinkelyje. Kitas klausimas, kas sudarinėja tokius grafikus?

[Vitas]

Įdomu ar LG neskelbia koks greitis bus Kaunas-Palemonas pabaigus šitą rekonstrukciją? 90km/h? 100 km/h?
Kaži kiek dar reikės ateities rekonstrukcijų kad greitis joje pasidarytų bent 260km/h?
Ar jau galima būti optimistiškesniu?

Pirmiausia pagalvoti reiuktų apie greitį išvažiavus iš tunelio, t.y. 1435 mm vėžei atsiskyrus juo bendro kelio su 1520mm vėže. Nueiti pažiūrėti neteko, tai kryžmių markės nežinau - 1/10 ar 1/18 (tikriausiai ne 1/22). Pirmoji leistų 40km/h, antroji 80km/h greitį. Palemono kelyno pradžioje klausimas tas pats... Mažai tikėtina, kad miesto ribose nebus kitokio greičių apribojimo. O atstumas tarp Palemono stoties kelyno galo ir tunelio prieigų nėra didelis - gal 8 ar 9 km, per tiek traukinys iki didelio greičio neįsibėgės...

[Al1]

Pirmiausia pagalvoti reiuktų apie greitį išvažiavus iš tunelio, t.y. 1435 mm vėžei atsiskyrus juo bendro kelio su 1520mm vėže. Nueiti pažiūrėti neteko, tai kryžmių markės nežinau - 1/10 ar 1/18 (tikriausiai ne 1/22). Pirmoji leistų 40km/h, antroji 80km/h greitį. Palemono kelyno pradžioje klausimas tas pats... Mažai tikėtina, kad miesto ribose nebus kitokio greičių apribojimo. O atstumas tarp Palemono stoties kelyno galo ir tunelio prieigų nėra didelis - gal 8 ar 9 km, per tiek traukinys iki didelio greičio neįsibėgės...

Pačiame tunelyje greitis 40 km/h ir tai ne visame, nes atliekamas stabdžių bandymas. Todėl kryžmės 80 km/h niekas nemontuos. Formaliai 120 km/h gali būti, nes nebeliks pervažų ir perėjų, nebent perėją paliks vietoj Palemono pervažos, kadangi iki naujo viaduko pėsčiomis gaunasi 2 km kilpa. Paliks ten perėją ar iš viso nieko nedarys, kas greičiausiai ir bus padaryta, o ne pastatytas pėsčiųjų tiltas. Bo pinigų nieraa.

[thomcius]

Pačiame tunelyje greitis 40 km/h ir tai ne visame, nes atliekamas stabdžių bandymas. Todėl kryžmės 80 km/h niekas nemontuos. Formaliai 120 km/h gali būti, nes nebeliks pervažų ir perėjų, nebent perėją paliks vietoj Palemono pervažos, kadangi iki naujo viaduko pėsčiomis gaunasi 2 km kilpa. Paliks ten perėją ar iš viso nieko nedarys, kas greičiausiai ir bus padaryta, o ne pastatytas pėsčiųjų tiltas. Bo pinigų nieraa.

Prie pat senos pervažos yra padaryta požeminė perėja, pėstiesiems ir gelbėjimo tarnyboms, jeigu prireiktų.

[Austras]

Prie pat senos pervažos yra padaryta požeminė perėja, pėstiesiems ir gelbėjimo tarnyboms, jeigu prireiktų.

Padaryta prie Amalių, bet ne Palemono pervažos.

[Kaunietis Aidas]

Ar aš čia vienas pastebėjau, kad skiriasi traukinių kiekis iš Vilniaus ir iš Kauno? Iš Vilniaus išvyksta 19 reisų, o iš Kauno - 21, tiesa, iš pastarojo, tvarkaraštis daug geresnis. Iš Vilniaus pastebiu keistą dalyką - traukinys 19:25 ir 19:45, o sekantis ir paskutinis 21:10, šiek tiek trūksta traukinio 20h ir gal kiek vėliau apie 22h

[Al1]

Taip, reisų skaičius skiriasi, reiškiasi, kažkuriuo reisu važiuoja du sukabinti traukiniai. Rytinis iš Kauno tai paskutinis iš Vilniaus, nakvojantis Kaune, tai gaunasi 20 porų, o iš Kauno vienas reisas tik pirmadieniais - ketvirtadieniais. Žinoma, kad galėtų iį Vilniaus važiuot ir vėliau. 19.45 paslinkti į 20.30, o 21.10 į kokią 21.50 val. Bet kol kas tvarkaraštis "karo metų", t.y. kol RB nenuties, tai bus nelabai optimalus.

[Rimas_OK]

Pirmiausia pagalvoti reiuktų apie greitį išvažiavus iš tunelio, t.y. 1435 mm vėžei atsiskyrus juo bendro kelio su 1520mm vėže. Nueiti pažiūrėti neteko, tai kryžmių markės nežinau - 1/10 ar 1/18 (tikriausiai ne 1/22). Pirmoji leistų 40km/h, antroji 80km/h greitį. Palemono kelyno pradžioje klausimas tas pats... Mažai tikėtina, kad miesto ribose nebus kitokio greičių apribojimo. O atstumas tarp Palemono stoties kelyno galo ir tunelio prieigų nėra didelis - gal 8 ar 9 km, per tiek traukinys iki didelio greičio neįsibėgės...

Kaip suprantu, per praeitą rekonstrukciją panaikino dviejus bėgius, nes tunelį betonavo iš vidaus ir traukiniai matyt nebetilpo prasilenkti. Bet tikriausiai dvieji atskiri bėgiai šalia, be galimybės prasilenkti, būtų tilpę. Ir būtų išvengta susikryžiavimų.

Kitas klausimas, tai apskritai atrodo nelogiška šiais laikais siaurinti tunelį, kai net caro laikais buvo padaryti dvieji bėgiai. Nueita pigiausiu regreso keliu.

[Vitas]

Kaip suprantu, per praeitą rekonstrukciją panaikino dviejus bėgius, nes tunelį betonavo iš vidaus ir traukiniai matyt nebetilpo prasilenkti. Bet tikriausiai dvieji atskiri bėgiai šalia, be galimybės prasilenkti, būtų tilpę. Ir būtų išvengta susikryžiavimų.

Kitas klausimas, tai apskritai atrodo nelogiška šiais laikais siaurinti tunelį, kai net caro laikais buvo padaryti dvieji bėgiai. Nueita pigiausiu regreso keliu.

Vieni bėgiai tunelyje yra jau pakankamai seniai... Nors kažkur 2007 metais buvo kalbama apie tunelio angos platinimą dvejiems bėgiams, bet renovacijos metu tai liko nepadaryta...
Cariniais laikais geležinkelio riedmenys nebuvo tokie gigantiški kaip dabar...
Kad dabar tunelyje galėtų tilpti abeji bėgiai vieni šalia kitų, - nemanau...

[Rimas_OK]

Vieni bėgiai tunelyje yra jau pakankamai seniai... Nors kažkur 2007 metais buvo kalbama apie tunelio angos platinimą dvejiems bėgiams, bet renovacijos metu tai liko nepadaryta...
Cariniais laikais geležinkelio riedmenys nebuvo tokie gigantiški kaip dabar...
Kad dabar tunelyje galėtų tilpti abeji bėgiai vieni šalia kitų, - nemanau...

Išties mano žinios iš kažkur buvo klaidingos. Tunelį net praplatino, vieni bėgiai išties jau seniai.
Įdomu koks plotis reikalingas dviems traukiniams. Po 2007 m. rekonstrukcijos tunelio aukštis – 6,6 metrai, plotis – 8,8 metrai.

Projekto įgyvendinimo priemonės (2007 m.)
1285 metrų ilgio Kauno tunelio renovacija apėmė konstrukcijų atnaujinimą didesnės ašinės apkrovos traukiniams. Tunelio dalys, kur didelis vandens prasisunkimas (iš viso 964 m ilgio ruožas), buvo apsaugotos membrana ir gelžbetoniniais tunelio sienų ir skliauto sutvirtinimais. 108 m ilgio siaura ir žema tunelio vieta buvo praplatinta ir paaukštinta išardant plytų mūro ir granito blokų konstrukcijas ir įrengus hidroizoliaciją išliejant naują gelžbetoninį tunelio skliautą. <...> Baigus projektą tunelyje užtikrintas eismo saugumas, daugiau nei dvigubai padidėjo keleivinių ir krovininių traukinių greitis, atsirado daugiau patogumų keleiviams, išsaugotas istorinis paveldas.

wiki: 1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija, 1964 m. vietoj dviejų paliktas vienas kelias, 1975 m. elektrifikuotas. Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.<...>
Po (2007–2009 m.) rekonstrukcijos tunelyje traukiniai gali judėti 83 km/h greičiu.

[Al1]

Tai ta siaura vieta atsirado tarybinės rekonstrukcijos metu. Dveji keliai netilps, nes dabar traukinių gabaritai visai kiti nei buvo prie caro ar netgi pokaryje. Jei būtų europietiški gabaritai, tai tilptų. Nors dviaukščiai traukiniai yra eurogabaritų, jie netilptų, be to dar elektrifikacija.

[Al1]

Iš Vilniaus į Kauną 13.30 val. važiuoja du sukabinti dviaukščiai. Kaune jie išsiskiria ir vienas traukinys 15.10 važiuoja į Vilnių, o kitas - 16.06.

[statyba]

Iš Vilniaus į Kauną 13.30 val. važiuoja du sukabinti dviaukščiai. Kaune jie išsiskiria ir vienas traukinys 15.10 važiuoja į Vilnių, o kitas - 16.06.

o keleivius kažin leidžia lipti į abudu, ar tik į vieną iš sukabintų važiuojant iš Vilniaus ?

[Vitas]

Iš Vilniaus į Kauną 13.30 val. važiuoja du sukabinti dviaukščiai. Kaune jie išsiskiria ir vienas traukinys 15.10 važiuoja į Vilnių, o kitas - 16.06.

Dvigubas dviaukštis iš Vilniaus į Kauną turėtų važiuoti dar vienu laiku...

[dtb]

Du sukabinti iš Vilniaus važiuoja 13:30 val. kasdien ir 15:45 val. pirmadieniais-ketvirtadieniais. Kaune atsikabina ir išvažiuoja skirtingais laikais. Galima lipti į abu - visuose būna po atskirą mašinistą ir konduktorių.