Maršrutas Vilnius-Kaunas

[waitas]

nusileisi nuo VI forto kalno, lauk is troleibuso

[spirit]

Tai kiek supratau reikia šokti į 5 troleibusą ir važiuoti... O kokioje stotelėje lipti? Gal stotelėje "pardotuvė"?

Dėkui žmones, kad padedate.

Ne visai. Reikia išlipti stotelėje "Laikinoji gel. stotis". Tai ta pati Parduotuvė, tik kad įgarsinta kitu pavadinimu. Visokiuose žemėlapiuose tikriausiai bus Parduotuvė.

[Linas]

Sveiki. Jei pataikiau ne čia, tai labai nepykite.
Iš Vilniaus į Kauna atvyksta mano draugė, todėl noriu ją pasitikti. Šiaip esu ne kaunietis, todėl miesto gerai nepažįstu. Žinau, kad draugė atvyks naujuoju traukinuku, kuris stoja Kauno stotyje - Kaunas-1. Kiek suprantu ši stotis nėra pagrindinė, centrinė esanti miesto prie autobusų stoties, todėl norėčiau pasiteirauti, kaip būtų galima nusigauti iki tos stoties Kaunas-1 nuo autobusų stoties. Kokie trolebusai ar autobusai važiuoja pro tą stotį (Kaunas-1) ar iki jos? Kokiam sustojime reikia lipti ir kokia kryptimi eiti, jog pasiekti tą traukinių stotį Kaunas-1. Būsiu labai dėkingas, jei kas parašys trumpą maršruto eigą. Ačiū iš anksto.

Dar nuo autobusų stoties važiuoja ir 39 autobusas, taigi 5 troleibusas ir 39 autobusas. Išlipsi stotelėje "Parduotuvė" arba "Laikinoji geležinkelio stotis" (tai ta pati stotelė), pereisi per gatvę, kokį 100 metrų paeisi atgal ir į dešinę pusę bus didelė rodyklė "Kaunas-1", na ir užkilsi į geležinkelio pylimą.

[Vitas]

Iš senosios Kauno stoties traukiniais į Vilnių

Kaip čia forume informuoja žinantys, Kauno tunelis dar bus uždarytas bent iki vasaros pabaigos. Interneto svetainėje traukinio į Vilnių (taip pat Jonavą, Radviliškį, Šiaulius) ieškant tenka nepamiršti stoties Kaunas 1. Atsiranda balsų, kad ši svetainė nerodo persėdimų. Kad ji rodo, jau kartą rašiau (tereikia įrašyti kelionės datą, galima dar tokias „smulkmenas“ kaip norimą išvykimo laiko intervalą, minimalų laiką persėdimui, maksimalią kelionės trukmę).
Pabandykime sąmoningai „suklysti“ Kauno stotyse. Ieškome traukinio iš Kauno (ne Kaunas1) į Vilnių. Ir gauname atsakymą: iš senosios Kauno stoties išvažiuoti traukiniu Nr.695 Kaunas-Kybartai, jis 15:47 h. Atveš į Jūrę, iš Jūrės 16:15h. Išvažiuosime traukiniu Nr.194 Šeštokai-Vilnius, į Vilnių jis atveš 17:56h.
Šitokią kelionę gal bus tikslinga atlikti vasarą (ar bent pavasarį) pramogai, kad pro traukinio langą pasigrožėti Kauno mariomis (t.y. – pamatyti šį vaizdelį http://www.youtube.com/watch?v=Cm3H1WFZC_c ). Nes kai tunelį atidarys, traukinys iš Vilniaus į Šeštokus vėl važinės per jį.

[disident]

Pasaka vaizdas nuo HES Kai važiuoji su mašina, tai geležinkelio pylimas užstoja ir nieko nematai, o jei vairuoji tai ir nėra kaip dairytis Beje, kartais lb smagu palenktyniaut su traukinuku, tik reikia dabotis, ba ten apie 70 spaudžia.

[DSaulius]

Kai ministerija bus perkelta is Vilniaus i Kauna tai padauges keliaujanciu Tik nezinau ar nuo stoties veza iki zemkes

[mnis]

Sveiki,

šiandien ryte 8.20 iš Vilniaus išvažiavęs traukinys vėl buvo ne dviaukštis. Geležinkelio stotyje pranešė, jog vėl dėl gedimo dviaukštis nevažiuos, vietoj jo - atnaujintas. Tačiau jau vakare, 17.56 iš Kauno važiavo dviaukštis. Tad tokie pastebėjimai.

[Vytautas_LT]

Sveiki,

šiandien ryte 8.20 iš Vilniaus išvažiavęs traukinys vėl buvo ne dviaukštis. Geležinkelio stotyje pranešė, jog vėl dėl gedimo dviaukštis nevažiuos, vietoj jo - atnaujintas. Tačiau jau vakare, 17.56 iš Kauno važiavo dviaukštis. Tad tokie pastebėjimai.

Ir taip dar ilgai bus... Kiek laiko buvo vykdomi bandymai, bet realiai visi minusai išryškėja tik eksploatuojant...

[Zorro]

Ankščiau buvo šaltis, o dabar šlapdriba...

[vectron]

Ir taip dar ilgai bus... Kiek laiko buvo vykdomi bandymai, bet realiai visi minusai išryškėja tik eksploatuojant...

Be abejo. Teks pakentėti.

[Vitas]

Kai ministerija bus perkelta is Vilniaus i Kauna tai padauges keliaujanciu Tik nezinau ar nuo stoties veza iki zemkes

Pro abi geležinkelio stotis (ir dar pro Amalius ir Palemoną) iš Ringaudų per LŽŪU miestelį į Neveronis važiuoja 56 maršruto mikriukai.
Iš senosios geležinkelio stoties į LŽŪU važiuoja 18 autobusas.

[Rimas_OK]

Techninis, o gal retorinis ar filosofinis klausimas. Kodėl taip susiklostė technologijos, kad traukinys yra tiek nežmoniškai neaprėpiamai sudėtingesnis kūrinys už autobusą? Kad vieną nusipirkai, sėdai ir važiuoji, o kitą reikia bandyt kaip lėktuvą, lyg ten būtų aviacinaiai ar reaktyviai varikliai, lyg ten būtų kažkokios kosminės technologijos.
Tuo labiau kad judėjimo greitis čia turbūt neviršyja nei autobuso eksploatacinių galimybių, nei realaus autobuso greičio šiame maršrute.

Tai ar mūsų Vilnius-Kaunas bėginė sistema kažkokia netobula, nors lyg ir atnaujinta, bet vakarietiška technika neataiko. Ar nauji traukiniai išrieda iš gamyklos tiesiai klientui be jokių bandymų? O gal vis dėlto bėda sovietinėse tarpinėse, kad vis kažkokios eksploatavimo problemos? Gal konstruktoriai nežinojo, kad Europoje kartais ir sninga? O gal įsigijame pačius naujausius išradimus, kad dar niekas nežino kas jiem gali nutikti? Tad mūsų mašinistai bandytojai keletą mėnesių daro bandomuosius skrydžius, o po to dar su bandomaisiais triušiais važiuoja ir toliau taiso konstruktorių neišbaigtą kūrinį?
Tai galima pasidžiaugti, kad po mūsų, traukinių pirkėjai jau įsigys išbandytą ir ištobulintą įrenginį be bugų

Suprantu, kad apie traukinius neišmanau, bet niekas man neįrodys, kad 110 km/h bėgiais judantis aparatas gali lygiuotis į aviaciją Bet ir aviacijoje, turbūt nusipirkę naują lėktuvą jau bus garantuoti, kad gamykla ištestavo ir atiduoda klientui veikianti aparatą

[aesde]

Techninis, o gal retorinis ar filosofinis klausimas. Kodėl taip susiklostė technologijos, kad traukinys yra tiek nežmoniškai neaprėpiamai sudėtingesnis kūrinys už autobusą? Kad vieną nusipirkai, sėdai ir važiuoji, o kitą reikia bandyt kaip lėktuvą, lyg ten būtų aviacinaiai ar reaktyviai varikliai, lyg ten būtų kažkokios kosminės technologijos.
Tuo labiau kad judėjimo greitis čia turbūt neviršyja nei autobuso eksploatacinių galimybių, nei realaus autobuso greičio šiame maršrute.

Tai ar mūsų Vilnius-Kaunas bėginė sistema kažkokia netobula, nors lyg ir atnaujinta, bet vakarietiška technika neataiko. Ar nauji traukiniai išrieda iš gamyklos tiesiai klientui be jokių bandymų? O gal vis dėlto bėda sovietinėse tarpinėse, kad vis kažkokios eksploatavimo problemos? Gal konstruktoriai nežinojo, kad Europoje kartais ir sninga? O gal įsigijame pačius naujausius išradimus, kad dar niekas nežino kas jiem gali nutikti? Tad mūsų mašinistai bandytojai keletą mėnesių daro bandomuosius skrydžius, o po to dar su bandomaisiais triušiais važiuoja ir toliau taiso konstruktorių neišbaigtą kūrinį?
Tai galima pasidžiaugti, kad po mūsų, traukinių pirkėjai jau įsigys išbandytą ir ištobulintą įrenginį be bugų

Suprantu, kad apie traukinius neišmanau, bet niekas man neįrodys, kad 110 km/h bėgiais judantis aparatas gali lygiuotis į aviaciją Bet ir aviacijoje, turbūt nusipirkę naują lėktuvą jau bus garantuoti, kad gamykla ištestavo ir atiduoda klientui veikianti aparatą

tiek automobilius, tiek autobusus irgi testuoja ir sertifikuoja. vėliau masinėje gamyboje naudojama išdirbta technologija, tačiau kas kelintas automobilis išimamas ir pabandomas. su traukiniai ir lokomotyvai irgi išbandomi setifikuojami tik pirmieji. skirtumas tarp traukinių ir lokomotyvų yra tame, kad traukinių eisme aktyvų vaidmenį atlieka ir infrastruktūra, tiksliau saugos sistemos, kurios instaliuojamos tiek lokomotyve, tiek infrastruktūroje. todėl perkant naują traukinį (net jeigu jis yra senai gaminamas ir labai sėkmingai ekspluotuojamas kitokios sistemos geležinkeliuose) reikia išbandyti, kaip lokomotyve esanti saugos sistema susišnekės su naujoje infrastruktūroje esančia. ir tiesa sakant ne tik tai bando. dėl skirtingų vėžės pločių kitaip išsidėsto atraminiai taškai, automatiškai kitaip veikia jėgos ir etc.

P.S. kai pirkau iš salono automobilį jis buvo ką tik atvežtas (dar visas celofanuose ir neišpakuotas), o juo jau buvo pravažiuoti 24 km. išvada viena - kažkokie bandomieji važiavimai gamykloje (nors žinoma gali būti ir kitkas, tačiau aš nesugalvoju )

[kaskas]

Sveiki, norėjau paklausti gal kas iš jūsų važiuoja nauju dviaukščiu traukiniu kas diena? Labai įdomu dėl to tilto prie Kauno per Nerį avarijos, juk Ten didelis trafikas dabar, ir kelione automobiliu tarp Vilniaus ir Kauno pailgėja. Ar nepastebėjote ar padidėjo traukinių užpildymas traukiniuose dėl to trafiko?

[spirit]

Sveiki, norėjau paklausti gal kas iš jūsų važiuoja nauju dviaukščiu traukiniu kas diena? Labai įdomu dėl to tilto prie Kauno per Nerį avarijos, juk Ten didelis trafikas dabar, ir kelione automobiliu tarp Vilniaus ir Kauno pailgėja. Ar nepastebėjote ar padidėjo traukinių užpildymas traukiniuose dėl to trafiko?

Vargu, nes tuo tiltu iš Vilniaus dažniausiai važinėja tie, kurie važiuoja link Klaipėdos arba Marijampolės. Geležinkeliui Vilnius-Kaunas tai įtakos, manau, neturi.

[DSaulius]

nu gal kokie 2-3 perseda Padauges kai ministerija perkels i Kauna

[Garbanius]

Nejau jus tokie naivus ir tikit, kad ministerijos darbuotojai vazines traukiniais?

[DSaulius]

Ne visi tokie turtingi

[99]

Apie ministerijas tęsiame čia: http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7395

[Al1]

tiek automobilius, tiek autobusus irgi testuoja ir sertifikuoja. vėliau masinėje gamyboje naudojama išdirbta technologija, tačiau kas kelintas automobilis išimamas ir pabandomas. su traukiniai ir lokomotyvai irgi išbandomi setifikuojami tik pirmieji. skirtumas tarp traukinių ir lokomotyvų yra tame, kad traukinių eisme aktyvų vaidmenį atlieka ir infrastruktūra, tiksliau saugos sistemos, kurios instaliuojamos tiek lokomotyve, tiek infrastruktūroje. todėl perkant naują traukinį (net jeigu jis yra senai gaminamas ir labai sėkmingai ekspluotuojamas kitokios sistemos geležinkeliuose) reikia išbandyti, kaip lokomotyve esanti saugos sistema susišnekės su naujoje infrastruktūroje esančia. ir tiesa sakant ne tik tai bando. dėl skirtingų vėžės pločių kitaip išsidėsto atraminiai taškai, automatiškai kitaip veikia jėgos ir etc.

P.S. kai pirkau iš salono automobilį jis buvo ką tik atvežtas (dar visas celofanuose ir neišpakuotas), o juo jau buvo pravažiuoti 24 km. išvada viena - kažkokie bandomieji važiavimai gamykloje (nors žinoma gali būti ir kitkas, tačiau aš nesugalvoju )

Esme dar ir tame, kad konkretaus modelio tiek lokomotyvu, tiek ir, tarkim, dyz, ar elektriniu traukiniu, yra gaminama desimtimis kartu maziau, nei kad ir konkretaus modelio autobusu, ir, nepalyginamai maziau, nei lengvuju automobiliu. Vieno modelio lokomotyvu geriausiu atveju yra pagaminama tukstantis, du tukstanciai vienetu. Tai cia apie nusisekusi modeli, kuris pralenkia savo gamybos pradzioje laika ir yra gaminamas desimtmeti ar daugiau. O siaip dazniausiai serijine gamyba siekia tik desimtis ar simtus vienetu. Tai ko noreti, kai konstrukcijos tobulinimas ir dadirbimas vyksta vos ne kiekviename gaminamame lokomotyve.
Dabar del dyz. ar elektriniu traukiniu. Vieno modelio traukiniu irgi pagaminama tik desimtys ar keli simtai. Daugiausiai pasaulyje vieno modelio dyz. traukiniu
buvo pagaminta Ganz-Mavag gamykloje. Tai D1 traukiniai, 605 vnt.