Maršrutas Vilnius-Kaunas

[Wycka]

Nagi niekas su bizūnu į traukinį nevaro, jei geriau važiuot kažkuo kitu...

Lietuvoje yra (ir bus) kaimų, kur jokiu transportu iš didmiesčio kitaip nepasieksi, kaip tik traukiniu.

[laSSas_]

Na reikia pastebėti tai, kad vykstant automobiliu ar autobusu nereikės belstis iki Geležinkelio stoties, o reikės į tam tikrą vietą mieste. Tad klausimas kas greičiau ar mašina Savanorių prospektu iki Kalniečiu ar Žaliakalnio, ar pėsčiomis/miesto transportu nuo stoties iki reikiamos vietos. O jei dar į kokius Šilainius, tai apskritai iš geležinkelio stoties turbūt dar vienos valandos prireiks miesto transportu. Lygiai tas pat ir Vilniuje, jei važiuoti ne iš Senamiesčio, tai irgi gali prireikti ir valandos nusikapstyti iki stoties per užkimštą centrą.

Kitas klausimas, jei tarkim "greitasis" traukinys 100 km įveikia per valandą. Tai aks ten per atsiprašant "kapitalinė" bėgių rekonstrukcija buvo daroma, jei vistiek 100 km/h nesugeba peržengti? Rekonstruoja rekonstruoja, bet kas iš tos rekonstrukcijos?

Ne pirmas ir bijau, kad ne paskutinis besikartojantis argumentas iš pono Rimo, tik nelabai suprantu kam oponuojama? Taip auto transportas ir geležinkelių transportas yra konkuruojančios paslaugos. Tik viena aišku - automobiliu buvo, yra ir bus brangiau važiuoti. Tad tiek viena, tiek kita rūšis turi ir privalumų ir trūkumų.

[2Pack]

Lietuvoje yra (ir bus) kaimų, kur jokiu transportu iš didmiesčio kitaip nepasieksi, kaip tik traukiniu.

Dabar Druskininkų AP matyt nutarė mest iššsūkį LG. 10.00 IR 18. (palyginimui traukiniai - 10.00 į Marcinkonis ir 18.26 į Varėną) paleido autobusą iš Vilniaus į Druskininkus per Marcinkonis, Varėną. Bet iki Varėnos autobusas trenkiasi beveik 2 val., iki Marcinkonių dar ilgiau.
Teko juo važiuoti jau ir.. prognozuoju visišką fiasko. Ir brangiau gerokai, ir ilgiau važiuoja. Nes bent kai važiavau 10.00 val. autobuse buvo 5 žmonės.

Sorry už offtopicą.

[kaskas]

Dabar Druskininkų AP matyt nutarė mest iššsūkį LG. 10.00 IR 18. (palyginimui traukiniai - 10.00 į Marcinkonis ir 18.26 į Varėną) paleido autobusą iš Vilniaus į Druskininkus per Marcinkonis, Varėną. Bet iki Varėnos autobusas trenkiasi beveik 2 val., iki Marcinkonių dar ilgiau.
Teko juo važiuoti jau ir.. prognozuoju visišką fiasko. Ir brangiau gerokai, ir ilgiau važiuoja. Nes bent kai važiavau 10.00 val. autobuse buvo 5 žmonės.

Sorry už offtopicą.

Na konkuruoti neiseis utobusams su traukiniais, vat ir įrodymas, kad traukiniai geriau.

[Vitas]

Dabar Druskininkų AP matyt nutarė mest iššsūkį LG. 10.00 IR 18. (palyginimui traukiniai - 10.00 į Marcinkonis ir 18.26 į Varėną) paleido autobusą iš Vilniaus į Druskininkus per Marcinkonis, Varėną. Bet iki Varėnos autobusas trenkiasi beveik 2 val., iki Marcinkonių dar ilgiau.
Teko juo važiuoti jau ir.. prognozuoju visišką fiasko. Ir brangiau gerokai, ir ilgiau važiuoja. Nes bent kai važiavau 10.00 val. autobuse buvo 5 žmonės.

Sorry už offtopicą.

Kiek pastabėjau, efektyviausiai gaunasi kada autobusų grafikai derinami prie traukinių. Tokio derinio pavyzdį mačiau Vilkaviškio geležinkelio stotyje. Kazlų Rūdos stotyje blogai: pasitaiko keli atvejai, kada pagal grafiką autobusas į Jankus "pasprunka" keliomis minutėmis prieš atvykstant traukiniui iš Kauno.
Kaune pastebėjau, kad netaip seniai iš Juragių į Geležinkelio stotį kursuojančio 105 mikriuko maršrutas prailgintas iki laikinosios geležinkelio stoties Kaunas1Kažkiek derinių pastebėjau Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Ten kai kuriais maršrutais netgi papildomi vakariniai autobusų reisai penktadieniais padaryti savaitgaliui traukiniais parvykstantiems iš didmiesčių. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų neblogas derinys Vievyje, deja - tai tik iliuzija: autobusų ir geležinkelio stotys viena nuo kitos yra pakankamai toli.

[Vitas2]

Dabar Druskininkų AP matyt nutarė mest iššsūkį LG. 10.00 IR 18. (palyginimui traukiniai - 10.00 į Marcinkonis ir 18.26 į Varėną) paleido autobusą iš Vilniaus į Druskininkus per Marcinkonis, Varėną. Bet iki Varėnos autobusas trenkiasi beveik 2 val., iki Marcinkonių dar ilgiau.
Teko juo važiuoti jau ir.. prognozuoju visišką fiasko. Ir brangiau gerokai, ir ilgiau važiuoja. Nes bent kai važiavau 10.00 val. autobuse buvo 5 žmonės.

Tik ką perverčiau visus įmanomus tvarkaraščius internete, nu nerandu aš autobuso Druskininkai-Vilnius per Marcinkonis nors tu ką. Iš Druskininkų į Marcinkonis kursuoja tik priemiestinis autobusas ir tai tiktai penktadieniais (15.00 val.) ir jį aptarnauja ne Druskininkų AP, bet Varėnos AP. Asmeniškai išbandžiau š.m. rugpjūčio 29 dieną. Būtent iš šio autobuso Marcinkonyse galima persėsti į traukinį vykstantį į Vilnių (17.15 val). Najaugi atsirado naujas maršrutas apie kurį niekas neskelbia ?

[kaskas]

Sugryžtam prie temos.

[Al1]

Siandien Vilniaus stotyje stebejau neiprasta regini: 16.30 is Kauno i Vilniu atvyko sukabinti du ER9M. Is pirmojo islipo keleiviai. Tuo tarpu is antrojo islipo irgi keli keleiviai, bet tik is pirmojo vagono. Vilniuje jie netrukus buvo atkabinti. Vienas is ju isvyko i Trakus.

[LT-1]

Siandien Vilniaus stotyje stebejau neiprasta regini: 16.30 is Kauno i Vilniu atvyko sukabinti du ER9M. Is pirmojo islipo keleiviai. Tuo tarpu is antrojo islipo irgi keli keleiviai, bet tik is pirmojo vagono. Vilniuje jie netrukus buvo atkabinti. Vienas is ju isvyko i Trakus.

Labai cia kazko ipatingo nera - esant eismo pertraukoms, daznai atkeiciami ir keleiviniai traukiniai. O atkeistus juk reikia kazkaip parvaryti - tad viena is geriausiu iseiciu - sukabinti 2 traukinius.

[DSaulius]

o kur juos sukabino Kaunas-1 ?

[LT-1]

o kur juos sukabino Kaunas-1 ?

Na ir sukabino, nieko cia ypatingo... Kur tai nesidomejau - ar Palemone ar Kaunas-1 (realiau, kad Palemone)

[Vitas]

Siandien Vilniaus stotyje stebejau neiprasta regini: 16.30 is Kauno i Vilniu atvyko sukabinti du ER9M. Is pirmojo islipo keleiviai. Tuo tarpu is antrojo islipo irgi keli keleiviai, bet tik is pirmojo vagono. Vilniuje jie netrukus buvo atkabinti. Vienas is ju isvyko i Trakus.

http://www.litrail.lt trvarkaraštis skelbia, kad spalio 30 d.(t.y.-šiandien) nevažiuos elektrinis traukinys Nr 812, iš Kaunas1 išvykstantis 13:50h, į Vilnių atvykstantis 14:59h.
Taip pat paskelbta, kad kitokiu laiku šiandien važiavo du dieniniai elektriniai traukiniai: Vienas į Trakus, kitas "lėtasis" į Kauną. Jų smulkūs grafikai nurodyti. Pakeitimų priežastis nenurodyta, bet galima nujausti kelio remontą, dėl kurio tam tikrą laiko intervalą eismas buvo kažkur vienais bėgiais.

[vectron]

Šiandien visai atsitiktinai teko būti liudininku, kaip testuojamas naujasis čekų gamybos elektrinis traukinys, kuris 14.30 išvažiavo iš Naujosios Vilnios ir važiavo iki Palemono. Na, įspūdžio ypatingo nepaliko, tik kiek nustebino, kad labai tyliai važiuoja.

[kaskas]

O tai keleivių nevežė?

[vectron]

O tai keleivių nevežė?

Keleiviais buvo inžinieriai O salone kėdės dar net su celofanais aptrauktos.

[Metropolis]

Tunelio rekonstrukcija

2008 m. vasarį rekonstrukcijai buvo uždarytas Kauno geležinkelio tunelis. Vienintelį Baltijos šalyse veikiantį tunelį planuota uždaryti dar praėjusių metų rudenį, tačiau dėl įvairių priežasčių renovacija buvo atidėliojama padaryta tik įrengus naują stotelę „Kaunas –1 Petrašiūnuose, Kalantos gatvėje.

Planuojama, kad tunelio rekonstrukcija užtruks apie dvejus metus. 1285 metrų ilgio statinį tikimasi atidaryti 2009 m. pabaigoje. Rekonstrukcijos apimtys per 80 mln. Lt. 65% lėšų tunelio remontui skyrė ES, o likusią dalį finansuos Vyriausybė bei AB Lietuvos geležinkeliai.

Pastarąjį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo įrengtas atraminis skliautas. Nuo to laiko didesnių darbų nebuvo atlikta.

Atliekant dabartinį tunelio remontą Kauno geležinkelio tunelis bus sutvarkytas iš pagrindų. O šimto metrų ruožas apskritai praktiškai perstatomas.
Iš esmės renovuojamos visos sisteminės šio statinio dalys: restauruojami tunelio portalai, išardoma neveikianti esama tunelio sausinimo bei vandens surinkimo sistema ir rengiama nauja drenažų sistema, kuri surinks ne tik atsirandantį tunelyje gruntinį vandenį bet ir vandenį atsirandantį ant tunelio skliautų, bus naujai įrengtas dabar išardytas bėgių kelias iš besandūrinių bėgių, rengiama šiuolaikiška elektros tiekimo sistema, restauruojami tunelio portalai, kurie po restauravimo bus autentiški buvusiems pastačius tunelį.

Atlikus šiuos darbus bus įrengiamos sudėtingos ES reikalavimus atitinkančios ryšių, signalizacijos, apšvietimo sistemos bei šių sistemų valdymo centras. Šiame centre pavojingų situacijų sekimo sistema duotų ženklą, jei, sakykim, tunelyje pradėtų veržtis vanduo ar kiltų gaisras, bus sujungti tunelyje sumontuoti avariniai telefonai. Traukinių gabaritų sekimo sistema neįleis į tunelį traukinio su pavojingai išsikišusiu kroviniu, o sulaikys jį artimiausioje stotyje.

Kauno geležinkelio tunelį rekonstruoja kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai”, smulkesnius darbus atlieka dar kelios bendrovės. Statybininkus nuolat konsultuoja ekspertai iš Vokietijos, Olandijos, Austrijos, Norvegijos, Danijos.

Didesnis tunelio remontas atliktas 1949 m., 1962–aisiais įrengta vandens nutekinimo sistema, 1964–aisiais vietoj dviejų paliktas vienas kelias; 1968–aisiais jis elektrifikuotas.

Paskutinį kartą tunelis remontuotas 1972 m., kai buvo pastatyta atraminė arka, turėjusi sustabdyti konstrukcijų deformacijas. 1976 m. dėl sugriuvusios vandens nutekinimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

Šiandien šalia Kauno geležinkelio tunelio įrengta statybvietė ir privažiavimo keliai, demontuotas geležinkelis, pašalinta skalda, senos komunikacijos, atlikti kontaktinio ir elektros tinklo perjungimo darbai, nuvalytos tunelio sienos, kas du metrai į žemę suleisti specialūs plieniniai inkarai (savotiški horizontalūs poliai), nutiesta drenažo sistema, šalinanti nuotekas nuo griovos paviršiaus.

Vykstančius tunelyje darbus parodė, bei apie unikalaus tunelio šių dienų rekonstrukciją papasakojo UAB „Kelvista” inžinierius, tunelio statybos techninės priežiūros vadovas Petras Tertelis:
Tunelio nešanti konstrukcija – skliautai įgis naują rūbą – betono skliautą, kurį pagal specialią technologiją, naudojant 10 m ilgio mobilų išsiskleidžiantį klojinį šiuo metu jau rengia tunelių kasybos specialistai iš Vokietijos, „Feldhaus” firmos. Betonuojama visu tunelio perimetru. Išbetonavus dešimt metrų klojinys pavažiuoja į naują vietą ir betonavimo ciklas kartojasi. Betonavimui naudojamas aukštos klasės fibrobetonas (tai betonas į kurį šiuo atveju bus dedama 5 cm ilgio atitinkamai išlankstytos plieninės vielytės, ženkliai pagerinančios betono charakteristikas). Apie 100 m tunelio viduryje nusėdusio tunelio bus praktiškai perstatyta naujai – išardyta esama tunelio konstrukcija ir įrengta nauja torkretbetonio ir gelžbetonio konstrukcija. Dirbama pagal tunelių kasimo technologiją ; išardoma atitinkamo ilgio ir pločio mūro ji užbetonuojama toliau ardoma sekanti dalis užbetonuojama ir taip „žingsnis po žingsnio” Betonavimo darbams bus panaudota per 4000 kubinių metrų fibrobetono, 1300 kubinių metrų torkretbetonio, 1200 kubinių metrų paprasto betono, 20000 kubinių metrų geotekstilės ir izoliuojančių membranų. Jau panaudota per 1600 vienetų 6 metrų ilgio mikropolių kuriais tunelio sienos inkaruotos, kad būtų stabilios. Atlikus konstrukcinės dalies remontą tuneliui bus suteiktos akys ir ausys– operatoriui valdymo pulte jis pasakys, kas dedasi tunelyje, neįleis į tunelį negabaritinių traukinių, bus apšviestas ir puikuosis autentiškais plytų mūro portalais.

Viena po kitos į didžiulę angą įvažiuoja specialioji technika: su ja stiprinamos arkinės konstrukcijos, kurios turės išlaikyti didelės ašinės apkrovos traukinių eismą. Tunelio dalys, kuriose gali persisunkti vanduo, jau apsaugotos specialia membrana, geotekstile, specialiais horizontaliais poliais kas du metrai sutvirtintos originalios granitinės tunelio sienos ir skliautas. Speciali akmenskaldė mašina praplatina siaurąją tunelio vietą, o žemą – paaukština. Šie darbai – sudėtingiausi visos rekonstrukcijos procese. Iš viršaus prie tunelio taip pat neprisikasi – tai labai palengvintų ir supaprastintų darbą. Mat 30 metrų virš tunelio stovi gyvenamieji namai, nutiesta judri Kaišiadorių gatvė.

Pasak P. Tertelio, šis šiuolaikinis galingas mechanizmas ganėtinai sunkiai įveikia II pasaulinio karo laikų betoną, kuriuo buvo sutvirtinti skliautai. O dar sunkiau – daugiau nei pusantro amžiaus senumo mūrą. Tais laikais cementas statybose apskritai dar nebuvo žinomas, mūras buvo sutvirtinamas kalkių skiediniu. Apie siūlių kokybę liudija faktas, jog skeliamas mūras neskyla per siūlę – dažniausiai, ir labai sunkiai, suskaldoma seno primityvaus degimo plyta. Beje, patys statybininkai juokauja: tamsiais caro laikais tunelis buvo išraustas kastuvais per pusantrų metų, šiandien vargu ar pavyks jį rekonstruoti per dvejus metus, naudojant moderniausius mechanizmus.

Info, taip pat daugiau apie tunelio istoriją ir ilgiausius gel. tunelius: www.kelias.net

[DSaulius]

Nuotraukos is tunelio

[2Pack]

Tai vis dėlto - tunelyje bus paliktas vienas kelias ar vėl atstatyti du?

[DSaulius]

sako vienas

[Miningan]

Tunelis nuotraukose atrodo kažkoks deformuotas, pagrindas kur turėtų būti bėgiai kažkoks siauras, atrodo tunelio sienos gerokai suspaustos...