Parašė J.Vitkus knygoje „Automobilių eismas ir avarijos“(1978)
Šia avarija domėjausi ilgai, nors smalsumą riboti vertė pasienio zona.
Metų nustatyti nepavyko, bet kiek suprantu, avarija įvyko 1960-1966 m. Vietą nujaučiu – kelio Sangrūda-Mockai pervažą geležinkelio tarpstotėje Mockava-Trakiškės. Avarijos pėdsakus uždildė laikas, bet įdomumo išlieka. Labiausiai – dėl tuometiniame pasienyje su Lenkija galiojusių paslapčių.
Pavyko rasti avarijos nuotrauką. Joje matyti ПАЗ-652 autobusas, maršruto trafarete – užrašas „Kapsukas-Kalvarija-kolūkis „Tarybinis Artojas“. Kur Lenkijos pasienyje buvo toks kolūkis, kur kito autobuso maršruto gale buvęs kolūkis „Pasienietis“, neaišku ir dabar, bet abejonių dėl kelio Sangrūda-Mockai kažkaip nelieka. Nuotraukoje matyti pasviręs (šonu dar neapvirtęs) tuomet jau iš mados beišeinąs žalias siauralangis keleivinis vagonas. Tiesa, įdomu – kaip rusiškas vagonas pateko ant 1435mm vėžės bėgių. Išsiaiškinti vėl nepavyko, nes kiek kartų būta Šeštokų stotyje, tokio vagono ant 1435mm vėžės bėgių matyti netekę. Nuotraukoje dar matyti traukinio vilkikas – AГМу markės autodrezina (su keliamojo krano „gerve“). Tokia sovietmečiu Šeštokų stotyje ant 1435mm vėžės bėgių stovėdavo nuolat, remontu iį Kauną būdavo parvežama vagonu-platforma.
Po nuotrauka prierašas: „tai grubus eismo taisyklių pažeidimas važiuojant per nesaugomą geležinkelio pervažą“.
Jokiame tais laikais knygynuose pardavinėtame žemėlapyje nepažymėtame geležinkelyje įvykusi avarija ir avarijų vitrinose patalpinta nuotrauka mįslių kėlė daug kam. Vyresni „dėdės“ kalbėjo, kad keleivinis traukinys su tokiais siauralangiais vagonais važinėja maršrutu Alytus-Šeštokai-Alytus. Taip, toks važinėjo nuo 1967 iki 1972 m. Bet autobuso maršrutas iš Kalvarijos į tuometinį „Tarybinio Artojo“ kolūkį šio traukinio maršrutą nekirto. Ir tik negreit pavyko nustatyti, kad kelią Kalvarija-Rudamina-Lazdijai ties Mockavos stotimi kerta nežinomas geležinkelis (čia beveik prilygo tarybinio kino siužetams apie žvalgų atradimus antrojo pasaulinio karo metais).
Autobuso avarija geležinkelio tam tikrų pasekmių sukėlė. Keleivių saugumu ypač sunerimo tuometinis vežėjas (autobuso „savininkas“) – Kapsuko autotransporto įmonė. Netrukus buvo sutrumpinta keletas priemiestinių maršrutų. Koks likimas ištiko maršrutą į tuometinį „Tarybinio artojo“ kolūkį, nežinau. Keliu iš Jusevičių į Būdvietį ėjęs maršrutas buvo sutrumpintas iki Kvietkinės, maršrutas į Lazdijus per Rudaminą sutrumpėjo iki stotelės „Naujoji Mockava“ (tikriausiai kažkur netoli Mockavos geležinkelio stoties). Lazdijų ATĮ (kurios maršrutai per Mockavos-Trakiškių geležinkelį ėjo į Kalvariją ir net tarpmiestinis į Kauną) nesureagavo: autobusai važinėjo kaip važinėję.
Autobuso avarijos geležinkelio Mockava-Trakiškės pervažoje atsiliepė kitame tuometinio Kapsuko rajono pakraštyje – netoli Višakio Rūdos. Agurkiškių kaimo gyventojai pageidavo autobuso. Nes jiems į Višakio Rūdą yra 10 km, ne ką mažiau iki artimiausios stotelės kelyje Kazlų Rūda-Višakio Rūda. Ir tuometinės Kapsuko ATĮ viršininkai atsakė, kad autobuso pravedimas negalimas dėl kelyje Višakio Rūda-Agurkiškės esančios nesaugomos geležinkelio pervažos. Vietiniame laikraštuke paminėta pervaža vėl kėlė didelę mįslę, nes minimas vieškelis geležinkelį Kaunas-Kybartai nekerta. Ir negreit vaikiško smalsumo dėka pavyko dviračiu pasiekti minimą žvyrkelį ir juo pavažiavus ~9 km rasti Ežerėlio durpių įmonės siauruko pervažą. Autobusas į Agurkiškę buvo pravestas tik toje pervažoje įrengus atitinkamus užtvarus. Normali jų padėtis buvo „užtvertas geležinkelis“, o kai traukinukas atvažiuodavo, tai mašinistui belikdavo užtvarą perkelti atitveriant bėgius, užtveriant kelią (tiesa, kiek pastebėjau kažkada 1980-1986 metais, durpyno geležinkelininkai išmoko tą tvorą palikti taip, kad pravažiuotų traukinukas ir nesitrukdytų eismas keliu).
Netaip toli nuo Agurkiškių esančiame kitame kelyje, kuris veda iš Kazlų Rūdos į Pažėrus, autobuso Kaunas-Pažėrai-Kazlų Rūda pravedimui šių „tvorų“ (kiek žinau, tokios dabar yra siauruko pervažoje Anykščiuose) neprireikė, kelyje Zapyškis-Griškabūdis pervaža per siauruką į Novaraisčio durpyną autobusų eismą iš Vilkaviškio ir Šakių per Griškabūdį į Kauną nenutraukė, netgi nesutrukdė pravesti naują maršrutą Kaunas-Griškabūdis-K.Naumiestis-Kybartai (deja, išsilaikė neilgai).
Besidomint avarija, teko susitikti ir su knygos „Automobilių eismas ir avarijos“ autoriumi. Jis prisistatė kaip techninės kriminalistikos ekspertas, nagrinėjęs autobuso susidūrimo su traukiniu smulkmenas, o avarijos vietą tiksliai įvardinti negalėjo, prisipažino, suklydo minint rajoną (Kalvarijos rajono tada jau nebuvo).
Istorija sena...
Bet ar nenutiks kada kažkas panašaus šiandieną kuriame nors uždarytu atrodančiame geležinkelyje ? Kad ir Kretinga-Skuodas, Mažeikiai-Laižuva, Jonava-Rizgonys ...
Comment