Lyduvėnų geležinkelio tiltas

[c2h5oh]

Kokiu metu didžiausia tikimybė pamatyt traukinį ant šio tilto?

[Vitas]

Kokiu metu didžiausia tikimybė pamatyt traukinį ant šio tilto?

Manau - realiausia būtų www.litrail.lt nutaikyti informaciją apie geležinkelio infrastruktūros darbus tarp Šiaulių ir Klaipėdos, kurie sukelia vienadienių tvarrakraščio pakeitimų keleiviniams traukiniams Vilnius-Klaipėda ir Radviliškis-Klaipėda. Tie darbai prekinius traukinius iš Radviliškio į Klaipėdą priverčia leisti aplinkiniu keliu per Pagėgius.
Manau, kad šiuo klausimu kažkiek pasako netaip retas popietinio traukinio Klaipėda-Radvilkiškis pavėlinimas ~2 valandas. Tokie dalykai dar dėsis gruodžio 21, 22, 23, 28, 29, 30 d.d. Dar daugiau - greitųjų traukinių Vilnius-Klaipėda maršrutų sustrumpinimas iki Šiaulių (laikričio mėnesį taip buvo).

[AutoLiet]

Tarpukarį.

[Eimantas]

Straipsnis iš antrojo BRM numerio:

DIDŽIAUSIAS LIETUVOS TILTAS

Tiltų tiltu, didžiausiu Lietuvos tiltu – taip vadiname Lyduvėnų geležinkelio tiltą per Dubysos slėnį. Jis yra Radviliškio – Pagėgių geležinkelio ruožo 50, 7 kilometre. Tilto ilgis - 599 metrai, aukštis – 42 metrai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir Vokietijos kariuomenei užėmus Lietuvos teritoriją, Vokietijos kariuomenės vadovybė, norėdama pagerinti susisiekimą bei tiekimą savo kariuomenei Rytų fronte, nusprendė nutiesti geležinkelio liniją Lauksargiai – Šiauliai ( Radviliškis ).


Iš pradžių planuota liniją nutiesti vokiečių kariuomenės jėgomis, naudojant supaprastintus techninius reikalavimus. Nustatytos minimalios posūkio kreivės turėjo buvo 300 metrų, maksimalus sankasos pakilimas iki 10 %, tarpstočių ilgis - 7 km. Vienas iš sudėtingiausių klausimų, tiesiant šią liniją, buvo vietos parinkimas kertant Dubysos upę, nes planuotoje linijos statybos vietovėje upė teka slėnyje su aukštais ir stačiais krantais.

Pirminiame variante numatyta iki Dubysos prieiti per slėnį, pastatyti nedidelį tiltą ir taip kirsti upę, o toliau ilga įkalne geležinkelio kelias pakiltų į kitą upės krantą. Tačiau šis variantas buvo atmestas, nes vokiečiai suskaičiavo, jog sankasos darbų ir įkalnės pylimų įrengimas užimtų daug laiko. Be to, geologiniai tyrinėjimai nedavė lauktų rezultatų.

1916-aisiais metais vokiečiai pastatė laikiną 42 metrų aukščio ir 670 metrų ilgio medinį tiltą. Statybos darbus vykdė dvi vokiečių kariuomenės atsargos kuopos, kurioms buvo priskirta 2000 karo belaisvių. Į 15 metrų gylio gruntą sukalta 1400 polių.
Garinė elektrinė ir keturios mechaninės poliakalės darbavosi ištisą parą. Vien medienos statybai sunaudota 7000 m3 . Kad tiltas neužsidegtų nuo garvežio žarijų, tarpubėgiai buvo iškloti geležimi. Išilgai važiuojamosios dalies pastatyti hidrauliniai įrenginiai ir sujungti vamzdžiais su Lyduvėnų stoties vandentiekio bokštu. Ant Dubysos kranto stovėjo vandentiekio siurblys, prie kurio prijungtas hidrantas, parengtos gaisrinės „rankovės“. Tiltas per Dubysos upę buvo pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Tiltas nebuvo saugus – didelis, aukštas, ilgas, netvirtų konstrukcijų. Kai traukinys važiuodavo, atrodė, kad tiltas tuoj sugrius.


1916-ųjų metų rudenį šalia medinio pradėtas statyti naujas tiltas: plieninis, ant betoninių atramų. Jas statė vokiečių kompanija „Dyckerhoff und Widman“. 1918-ųjų metų gegužės 18 dieną naujojo tilto statybos buvo baigtos ir jis atiduotas eksploatuoti, o medinis buvo nuardytas.

Šis tiltas, kaip ir jo pirmtakas, buvo pavadintas tuo pačiu feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Tiltas turėjo devynias 62,4 metro ilgio perdangas. Bendras tilto ilgis – 570 m, o aukštis – 42 m. Per tiltą buvo nutiestas vienabėgis geležinkelis.


Prieš Antrąjį Pasaulinį karą traukinių eismas Lyduvėnų tiltu buvo intensyvus. Radviliškio – Pagėgių geležinkelio ruožu važiavo keleiviniai traukiniai. Per metus jais pravažiuodavo nuo penkių iki dvylikos tūkstančių keleivių. Prekinių traukinių eismas buvo dar intensyvesnis: buvo gabenami kroviniai iš Sovietų Sąjungos į Vokietiją. Buvo kalbama, kad vietos gyventojams nereikia nė laikrodžių, apie laiką jie spręsdavo pagal pravažiuojančius traukinius. Senesnieji Lyduvėnų gyventojai pasakoja, kad apie 1937-uosius metus lėktuvu „Anbo - 41“ pro tilto apačią praskrido Lietuvos Respublikos karo lakūnas, jaunesnysis leitenantas Vladas Murmulaitis. Apie šį skrydį, pažeidusį pilotavimo taisykles, rašė žurnalas „Lietuvos sparnai“. Šis skrydis gyventojams paliko didžiulį įspūdį.

1944-aisiais metais besitraukianti vokiečių kariuomenė Lyduvėnų tiltą susprogdino, todėl TSRS Raudonosios armijos inžineriniai daliniai pastatė laikiną medinį tiltą. 1951-aisiais metais senasis tiltas atstatytas: santvarinis, plieninis, ant naujų atramų, su devyniomis dviejų tipų pertvaromis – šešiomis rusiškomis ir trimis vokiškomis - išlikusiomis nuo 1918-ųjų metų. Jį statė Tarybų Sąjungos tiltų statybos organizacija „Mostostroj“.

Šiuo metu eismas Lyduvėnų tiltu nėra intensyvus. Vidutiniškai per parą juo pravažiuoja 5-6 prekiniai traukiniai. Kelių statybos įmonė AB “Panevėžio keliai” 2001-2005 metais atskirais etapais remontavo istorijos ir technikos paminklą. Buvo sustiprinti tilto elementai, rekonstruoti mazgai, tiltas perdažytas, įrengti apžiūros laiptai. Įdomu tai, kad konstrukcijų paruošimo darbai vyko tada, kai drėgmės kiekis ore neviršijo 80 %. Tuomet ant metalo konstrukcijų nebuvo vandens kondensato ir vėjo greitis neviršijo 1 m/s greičio.

2004-aisiais metais Lietuvos valstybinė įmonė „Transporto ir kelių tyrimų institutas“ atliko išlikusių vokiškų 7-9 tilto dangų konstrukcijų tyrimą. 2006-aisiais metais įmonė iš Rusijos ZAO „Institut giprostroimost – Sankt Petrburg“ atliko viso tilto tyrimus, kurių tikslas - nustatyti tilto santvarinių perdangų būklę bei jos įtaką laikomajai galiai, ilgaamžiškumui bei eismo saugai. Tyrimų metu nustatyta, jog tiltas atitinka projektinę tilto klasę.

Tiltas yra saugomas sargybinių, jo prieigos yra aptvertos ir įrengta perimetrinė vaizdo sekimo sistema. Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas LR Vyriausybės nutarimu 2008 m. vasario 13 d. Nr.155 paskelbtas kultūros paminklu ir įrašytas į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Daugiau informacijos, nuotraukų bei tilto brėžinių ieskokite žurnale „Baltic railways Magazine“ 2009/ Nr.2

[AutoLiet]

[AutoLiet]

1935m.





KAVB

[laimutis]

1932 m.


www.pirkis.lt

[Al1]

Paskelbtas konkursas tilto remontui.

Metalinio tilto, esančio linijoje Radviliškis-Pagėgiai-V.s. 50+709 km remonto darbų pirkimas (konkurso šifras IF-3-176)

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...255JSNBO1J26/#

[c2h5oh]

Beje, klausimas - kodėl šitas tiltas taip smarkiai saugomas (kameros, dvi eilės tvorų, stebėjimo būdelės abiejuose galuose)? Kuo jis skiriasi nuo kitų tiltų, kurie nesaugomi?

[darijusk]

Atstatymo kaštais

[enigma]

Beje, klausimas - kodėl šitas tiltas taip smarkiai saugomas (kameros, dvi eilės tvorų, stebėjimo būdelės abiejuose galuose)? Kuo jis skiriasi nuo kitų tiltų, kurie nesaugomi?

Matyt strateginis objektas.

[Al1]

Tunelis ir tiltas Kaune irgi saugomi. O tarybiniais laikais dauguma didesnių ar strateginiame kelyje esančių tiltų (ir automobilių) tiltų buvo saugomi.

[vectron]

Tunelis ir tiltas Kaune irgi saugomi. O tarybiniais laikais dauguma didesnių ar strateginiame kelyje esančių tiltų (ir automobilių) tiltų buvo saugomi.

O sukarinta apsauga galėdavo šaudyti iš kalašnikovų į pažeidėjus be įspėjimo

[rakolioux]

Vaizdas nuo tilto vaziuojant mazesniu greiciu:
http://www.youtube.com/watch?v=oCacch_hjWc

[c2h5oh]

Apžvalgos aikštelės ten reikėtų!

[Kitas Džiugas]

Ne, gi čia „ßtrateginis objektas“, gi apkarstytas tvorom ir būdelėm...

[AutoLiet]

1938m.




KAVB.

[Al1]

Iš 1930 m. tvarkaraščio (galiojusio nuo 05.15) knygutės.



Iš "Lietuvos geležinkelių dešimtmetis", 1929 m. Apačiojr tiltas Alytuje.

[AutoLiet]

Medinio tilto statyba 1915-1916m.



nuotrauką publikavo Jens-Olaf http://www.flickr.com/

[Mantukas05]

Bet pirmą kartą sužinojau,kad toks yra tiltas Nustebino,o ir nuotraukos kolegų labai geros