Gal geležinkelių mėgėjams ir profesionalams bus įdomu: Deutsche Bahn turi savo "propagandinę" televiziją Bahn TV (vokiečių kalba, http://www.bahntv-online.de). Lietuvoje galima matyti per palydovinę anteną iš Astra1 (19,2E) palydovo.
Man asmeniškai įdomiausia joje - senesni dokumentiniai filmai
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Nėra temos "Vokietijos geležinkeliai" arba "Deutsche Bahn", todėl talpinu čia:
Vokietijos geležinkeliais domisi kinai ir rusai
Vokietijos planais dar šiemet privatizuoti dalį valstybinės geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“ akcijų susidomėjo Kinija ir Rusija.
Lou Jiwei, Kinijos fondo „China Investment Corporation“ vadovas, galimybę investuoti į Vokietijos geležinkelių bendrovę aptarė su Peeru Steinbruecku, Vokietijos finansų ministru. Pasak Hartmuto Mehdorno, vieno iš „Deutsche Bahn“ vadovų, „neoficialus“ susidomėjimas jaučiamas ne tik iš Kinijos, het ir iš Rusijos. Tačiau tai esą nereiškia, kad jau yra „konkretūs siūlymai“.
„Deutsche Bahn“ finansiniais patarėjais parduodant akcijas pasirinko kompanijas „Merrill Lynch & Co." ir „BNP Paribas“. Jos papildė sandorio finansinių patarėjų sąrašą, kuriame jau buvo „Commerzbank“, „DZ Bank Group“ ir „WestLB“. Iki šių metų pabaigos planuojama parduoti 24,9 proc. „Deutsche Bahn“ traukinių padalinio akcijų. Tam ketinama skelbti pirminį viešą akcijų siūlymą (angl. „Initial Public Offering“, IPO).
„Deutsche Bahn“ nesuskaičiuoja milijonų
Rugpjūčio 29 d. kompanijos „Deutsche Bahn“ paskelbė, kad išaiškino kelių dešimčių milijonų EUR dingimą iš savo antrinės įmonės„Shenker“ Belgijoje.
„Belgijos kompanijos atstovams teks pasiaiškinti,kas nutiko su keliomis dešimtimis milijonų eurų, kurių nebebuvo kompanijos buhalterinėse apsakitose“, sakė „Deuche Bahn“ atstovas. Jis taip pat pabrėžė, kad grobstymai vyksta iš vidinių kompanijos sąskaitų ir neturės jokios įtakos finansinėms kompanijos operacijoms, rašo Forbes. „Deutsche Bahn“ jau sudarė komisiją iš 28 asmenų, kuri atliks nuodugnų susidariusios situacijos tyrimą.
Nenoriu kurti naujos temos, todėl rašau čia. Net keista, kad niekas iki šiol nepasiskelbė radęs tokį neblogą e-puslapį apie traukinius. Tiesa, puslapis pusiau reklaminis, bet jame yra pakankamai daug įdomios ir labai paprastai pateiktos informacijos apie traukinius ir geležinkelį apskritai. Daugiausiai dėmesio skirta DB, nes ši kelionių agentūra yra DB atstovas Lietuvoje. Čia cituoju tai, kas man asmeniškai pasirodė įdomiausia (nors nemažai informacijos, kaip besidomintis, jau ir taip žinojau):
Vokiečiai dažniausiai keliauja traukiniais. Priežastis paprasta. Savaitgaliais magistralės būna perpildytos, tad automobilių kamščiuose būtų sugaišta per daug laiko. Autobusų maršrutų tinklas gana geras, bilietai pigesni nei traukinių, tačiau greitis ir komfortas traukiniuose vertas sumokamų pinigų. Važiuojant traukiniais baisiausia būna žiūrėti pro langus – net paprasti regioniniai traukiniai važiuoja vidutiniu 100 km/val greičiu. Ekonomiški ICE pasiekia net iki 280 km/val. greitį (vidutinis greitis yra 220-250 km/val.). Greitieji traukiniai važiuoja labai lygiai, nesikrato, nebarška, todėl kelionės metu galima atsipalaiduoti, skaityti laikraščius, spręsti kryžiažodžius ar klausytis muzikos. ICE traukiniuose įtaisyti specialūs lizdai, į kuriuos įjungus ausines, galima klausytis vienos iš aštuonių transliuojamų radijo programų. Kelionė neprailgs net užkietėjusiems rūkaliams: visuose traukiniuose jiems įrengti specialūs vagonai. Dažnai prie sėdimų vietų įrengti ir staliukai.
Greitieji traukiniai tai geležinkelio keleivinio transporto tipas, kuris pasižymi didesniu traukinių greičiu, nei įprastai. Dažniausiai traukinių greitis svyruoja nuo 200 km/h Europoje ir apie 145 km/h JAV. Kadangi nėra vienodo standarto, lėtesni traukiniai taip pat gali būti priskiriami greitiesiems. Nors greitieji traukiniai skirti tik keleiviams, tačiau kai kuriose šalyse jie naudojami ir kroviniams - tarkim Prancūzijoje jais vežiojamas paštas, Vokietijoje – lengvosios transporto priemones (DB Autozug).
Tobulinant traukinių technologijas, jų greitis didėjo, o savybės gerėjo. Jau 1933 m. Europoje kai kurie traukiniai važinėjo iki 160 km/h greičiu. Tačiau oficialiai pirmuoju greituoju traukiniu laikomas Japonijoje sukurtas Kawasaki kompanijos traukinys, 1964 m. pradėjęs komercinius maršrutus, pasiekdamas 200 km/h greitį.
Yra trys svarbios priežastys, dėl kurių greitųjų traukinių naudojimas pranašesnis už kitas transporto priemones:
• suvartojama mažiau energijos vieno keleivio pervežimui vienam kilometrui;
• sunaudojama mažiau žemės, nei kitam sausumos transportui;
• išmetama žymiai mažiau ekologiškai pavojingų medžiagų.
Kažkodėl nėra temos apie magnetinės levitacijos traukinius pasaulyje, todėl įkeliu čia, nes kalba apie tokio traukinio projektą Vokietijoje, Miunchene. Tikiuosi, šis video dar nebuvo įkeltas į šį forumą: http://tv.delfi.lt/video/5N64Aqnp/
Vokietija dėl išaugusių kainų atsisako planų tiesti greitojo traukinio liniją tarp Miuncheno ir šio miesto oro uosto. Magnetinės levitacijos traukinys „Transrapid“ – vienas greičiausių traukinių pasaulyje, kurį sukūrė kompanijose „Siemens“ ir „ThyssenKrupp“ dirbantys vokiečių inžinieriai. Teigiama, kad išlaidos daugiausiai padidėjo dėl brangios geležinkelio linijos.
Data: 2008 03 29, tad jei per ekonominio pakilimo laikotarpį buvo argumentuota darbų pabrangimu, tai gal dabar Vokietija vėl susidomės ir atgaivins šį projektą? Kas nors turite informacijos apie tai?
Čia ne garvežys, o dyzelinis lokomotyvas su papildomais "navarotais".
Nei dyzelinis nei siaurukas. Yra kaip garvežys su keleivių salonu arba motorinis vagonas kur variklio vietoje katilas ir garo mašina. Sedimo vietų vagone 30. Daugiau informacijos (vokiškai) http://de.wikipedia.org/wiki/UeBB_CZm_1/2
Važiuojant į Prancūziją ir Ispaniją pekeliui stabtelėjome Niurnberge. Užbėgau trumpam į stotį pafotografuoti traukinių.
Traukinių dažnis kas 7-20 min., važiuoja visą parą, keleivių gausa kai kurie traukiniai (ypač priemiestiniai) nepasižymėjo. Stotyje buvo 21 kelias.
Keletas nuotraukų.
P. S. Gal šią temą reikėtų apjungti į vieną "ES geležinkeliai" kartu su "Italijos geležinkeliai".
Niurnbergo geležinkelio stotis
Priemiestinis traukinys
Kitas priemiestinis traukinys - automotrisė (?)
Dar vienas priemiestinis
Keleivinis traukinys atvykęs iš (ar vyksantis į) Štutgarto
Dyzelinis traukinys Leipcigas-Niurnbergas. Labai panašus į mūsų RA2 ir variklis burzgėjo panašiai.
Už kelių savaičių teks važiuoti su ICE. Gal kas žino, ar Deutsche Bahn turi kokių nors nuolaidų bilietams, jei jie perkami iš anksto? www.deutschebahn.de rodo tą pačią kainą perkant bilietą ir rytojui, ir kitam mėnesiui
Už kelių savaičių teks važiuoti su ICE. Gal kas žino, ar Deutsche Bahn turi kokių nors nuolaidų bilietams, jei jie perkami iš anksto? www.deutschebahn.de rodo tą pačią kainą perkant bilietą ir rytojui, ir kitam mėnesiui
Važiuok regionalkėm - neapsiriksi http://www.bahn.de/international/vie...malpreis.shtml
Šiaip karts nuo karto tenka būna kad bahn.de rodo normalia kaina ir šalia mygtukas "nuo 29€ ar 19€ - tikrinti ar yra tokių bilietų"
P.S. šian sužinojau apie "vienos žemės bilietus" - vėlgi tik regioniais traukiniais 5 žmonių grupė gali važinėtis vienos Vokietijos žemės teritorijoje visą dieną už 30€. Nuo pasienio su Lenkija prie Dresdeno iki Austrijos pasienio už Miuncheno 2 žemės - 12 euru (čia į taip rinktinės varžybas spalį + Lenkiją pervažiuot ~75 litai )
You can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...
Už kelių savaičių teks važiuoti su ICE. Gal kas žino, ar Deutsche Bahn turi kokių nors nuolaidų bilietams, jei jie perkami iš anksto? www.deutschebahn.de rodo tą pačią kainą perkant bilietą ir rytojui, ir kitam mėnesiui
Važiuok regionalkėm - neapsiriksi http://www.bahn.de/international/vie...malpreis.shtml
Šiaip karts nuo karto tenka būna kad bahn.de rodo normalia kaina ir šalia mygtukas "nuo 29€ ar 19€ - tikrinti ar yra tokių bilietų"
Keista, man praktiškai visada tų akcijinių rodo. O jei nerodo, pažaidus su nustatymais (kelionė per ir panašiai) pradeda rodyti
P.S. šian sužinojau apie "vienos žemės bilietus" - vėlgi tik regioniais traukiniais 5 žmonių grupė gali važinėtis vienos Vokietijos žemės teritorijoje visą dieną už 30€. Nuo pasienio su Lenkija prie Dresdeno iki Austrijos pasienio už Miuncheno 2 žemės - 12 euru (čia į taip rinktinės varžybas spalį + Lenkiją pervažiuot ~75 litai )
Daugumoje žemių be bilieto maksimum 5 žmonėms už 28-30 eur dar būna bilietas vienam žmogui už 19 eur. Taip pat yra bilietas po visą šalį regioniniais važiuot vieną dieną už 34 eur.
Taip pat be akcijinių šalies viduje būna akcijiniai į užsienį. Gal net lengviau sutinkami. Ir ypač tinkami, kai šalyje į kurią važiuoji su akcijiniais bilietais sunkiau. Aš va žiūriu, kad į Šveicarijos kalnų kurortą Zermatt (prie Italijos sienos) yra vos ne pigiau traukiniu važiuoti su vokišku bilietu per visą Vokietiją ir Šveicariją iš Brėmeno nei iš artimiausių aplinkinių oro uostų. Apskritai iš Lietuvos dabar gaunasi labai patrauklus variantas į daugelį vietų (kad ir į kokį Amsterdamą) važiuot traukiniu iš to Brėmeno (nes nuskrist į jį iš Kauno Ryanairu tik keliasdešimt litų, traukinių stotis nuo oro uosto tik 12 min tramvajumi).
P.S. Ieškant akcijinių bilietų per www.bahn.de visgi patarčiau nurodyt didesnį nei standartinį laiką persėdimui. 3-5 min tarp traukinių bent man nesaugiai atrodo.
Neseniai teko truputį pasivėžinti vietiniais traukiniais po Vokietiją. Viso per 5 dienas gavosi ~1200 km.
Daugiausia naudojau žemės bilietus, kur už 19 eur po 9 ryto galima visa dieną visoje Vokietijos žemėje (čia panašus daiktas kaip apskritys pas mus, tik didesnės atitinkamai) vietiniais traukiniais ir visu kitu visuomeniniu transportu važinėtis. Daug važiuoti gaunasi nebrangu. Tačiau vienkartiniai bilietai gan brangūs - pavažiuoti keliolika km kainuoja vos ne 5 eur.
1. Daugiausia teko važiuoti elektriniais class 425/426 traukiniais
2.
3.
4.
5. Class 426 skiriasi tuo, kad turi tik 2 vagonus vietoje 4
6. Vidus
7. Įlipti lengva
8. Vieta dviratininkams ir su vėžimėliais
9.
10. Toliau 425 fone matosi senenis traukinys
11. Kitas tokios rūšies
12. Tokius traukia lokomotyvai, pvz. senas elektrinis class 110
13. Arba dyzelinis class 218 (lygtais moderniau atrodančių dyzelinių lokomotyvų jie nelabai turi)
14. Vidus jau nelabai koks, o ir triukšmo daug
15.
16. Kitame iš išorės lygtais taip pat atrodančiam traukinyje vidus buvo kitoks
Comment