[VLN] Traukinių maršrutas Stotis - Oro uostas

[Resutas]

Susisiekimo ministerija turi reguliuoti tokius dalykus, bet ji nusišalinusi praktiškai nuo VT sferos.

Lyg ir yra užuomazgų Seime, apie tai jau. Atrodo Metro sąjūdis tą dalyką reklamuoja

[Resutas]

Tokie dar įdomus pastebėjimai dėl kalbų ir užrašų šiame maršrute. Kažkaip chaotiškai gaunasi.

Tarkim pačioje Vilniaus stotyje apie traukinį į oro uostą pranešama lietuvių, rusų, bei anglų kalbomis, o viduje traukinio tik lietuvių ir anglų. Jei yra svarba pranešti stotyje apie tai rusiškai, tai tikrai ir viduje to reikia.

Dėl užrašų ant traukinio, ekranų, skelbimų. Rašoma Gelž. stotis - oro uostas. Manau tikrai būtina nurodyti kurio miesto tie objektai, ypač oro uosto. O angliškas užrašas "Airport VNO" arba "Vilnius Airport" labai tiek ant traukinio švieslentės, tiek ant skelbimų ir ženklų reikalingas labai na ir lėktuvo ikona tikrai nepakenktų (beje ant autobusų irgi). Juk žodis "oro uostas" lietuviškai nekalbančiam žmogus tikrai nieko nesako.

Traukinis labai gera susisiekimo priemonė iki oro uosto, bet tas neužbaigtumo jausmas paprastuose dalykuose tikrai trukdo.

[Kitas Džiugas]

Reikia padaryt, kaip Kaune 29 autobuso švieslentėse - lėktuvėlį uždėt.

[Resutas]

Reikia padaryt, kaip Kaune 29 autobuso švieslentėse - lėktuvėlį uždėt.

Kažkokie standartai/taisyklės bendros turėtų egzistuoti tokiems dalykams visoje Lietuvoje.

[Kitas Džiugas]

Reiktų viską nuo Kauno kopijuot.
O 29 į Stotį būna traukinukas.
O 29E rašo „KAUNO MIESTO CENTRAS/KAUNAS CITY CENTRE“

[deep'as]

Pirmiausiai tai traukiny reikia paleisti ne kas valanda ar pusantros, bet kas pusvaldi lygiais intervalais.

Ikea galetu prie to pacio uz savo lesas stotele isirengti arba kooperuotis su LG.

[Resutas]

Gal įmanoma būtų susirganizuoti entuziastams ir šiuos pasiūlymus dėl užrašų pasiūlyti VIlniaus viešajam transoportui ir LG. Yra pritarančių?

[Kasnis]

Aš maždaug įsivaizduoju, kaip tai padaryti. Reikia palaukti, kol išmirs, išeis į pensiją arba kažkaip bus pakeisti LG vadovai, katrie dirbo lietuvai kokius 30-40 metų. O tada suintegruoti keleivinius traukinius su miestų viešuoju transportu integravimo būdu, panašiai kaip Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir kitose Vakarų šalyse.
Pavyzdžiui, Kopenhagos Zoologijos sodas, į kurį reikia važiuoti miesto autobusu, yra II Kopenhagos zonoje, visai kaip ir Malmė, kuri yra netgi kitoje valstybėje (Švedijoje) ir į kurią reikia važiuoti traukiniu.
Ir nesvarbu, ar perki bilietėlį Švedijoje, ar Danijoje, ar geležinklelio stoty, ar kioske, ar išvis turistų informacijos centre nusipirkai Kopenhagos kortą vaikščiot po muziejus ir dykai važinėtis miesto transportu. Visos tos organizacijos kažkaip tarpusavyje atsiskaito.
Ženevoje gyvendamas viešbutyje nemokamai gauni abonementą važinėtis miesto transportu. Viešbučiai taigi išvis privatūs. Oro uosto bagažo salėje irgi duoda nemokamą bilietėlį 1 valandai viešojo transporto.

Reikia keisti savivaldybių klerkus ir viešojo transporto vadovus, kurie absoliučiai priklausomi nuo politiku ir gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Politikus išsirenkame patys....Vien jau ką parodo nacionalinio elektroninio bilieto projektas. Stumdėsi, posėdžiavo, galvojo kokius 3-5 metus, kol LG neapsikentė, spjovė ir patys savo bilieto sistemą nusprendė diegt. Jei jau bendro bilieto sistemos negali įsivest, ką kalbėt apie rimtesnius projektus, kur tikrai dirbt reikia, o ne liežuviais malt. Na nėra intereso pas savivaldybes. Kas jiems iš to? Kuo daugiau bendrų projektų, tuo daugiau viešumo, sudėtingiau "prasukt". O ten suktis reikia, nes rinkimai kas 4 metus...

[Kasnis]

Gal įmanoma būtų susirganizuoti entuziastams ir šiuos pasiūlymus dėl užrašų pasiūlyti VIlniaus viešajam transoportui ir LG. Yra pritarančių?

[Grillz]

Gal įmanoma būtų susirganizuoti entuziastams ir šiuos pasiūlymus dėl užrašų pasiūlyti VIlniaus viešajam transoportui ir LG. Yra pritarančių?

Nėra. Nes jūs turbūt net nenumanot, kiek kainuoja Geležinkeliu vežioti žmones. Kam važinėti į oro uostą kas puse valandos, kai iki pat oro uosto važinėja autobusai, kuriuos eksploatuot žymiai pigiau. Reikia visu pirma galvot ar bus keleivių srautai, kiek tai kainuos, o ne " oj kaip būtų gerai...". Aš žinoma kalbu tik apie maršrutą Stotis - Oro uostas.

[Resutas]

Nėra. Nes jūs turbūt net nenumanot, kiek kainuoja Geležinkeliu vežioti žmones. Kam važinėti į oro uostą kas puse valandos, kai iki pat oro uosto važinėja autobusai, kuriuos eksploatuot žymiai pigiau. Reikia visu pirma galvot ar bus keleivių srautai, kiek tai kainuos, o ne " oj kaip būtų gerai...". Aš žinoma kalbu tik apie maršrutą Stotis - Oro uostas.

Kalbėjau apie užrašus ant viešojo transporto (traukinio tame tarpe irgi) švieslenčių, ekranų, ženklų ir pan. anglų kalba ir ikonų su lėktuvu/traukiniu. Neklabu nieko apie traukiniu grafikus ar maršrutus.

Sakyčiau tokių trūksta bendrų Lietuvoje viešajam transportui važiuojančių per oro uostus, pagrindines gelž. stotis ir meisto centrus taisyklių:

- visas viešasis transportas kuris pravažiuoja minėtus taškus turi savo švieslentėse/lentelėse parašyti jų pavadinimus ir anglų kalba. Pvz.: "Vilnius internacional airport VNO" o sutrumpintas variantas vietiniam transportui tiesiog "Airport"; "Vilnius railway station"; "Vilnius city center" sutrumpintai "City center"

- viešasis transportas važiuojantis į oro uostą ant šviestlentės/lentelės turi turėti lektuvėlio ikoną; į gelž. stotį traukinuko ikoną.

- tos pačios taisyklės turėtu galioti ir ant ekranų stotyse/oro uostuose, ant autobusų/traukinių stotelių ženklų oro uostuose.

-audio pranešimai turėtų skambėti irgi abiem kalbomis privažiavus minėtus taškus

aišku suformuluoti galima gražiau, bet mintis manau aiški

[Grillz]

Tada reiškiasi ne taip supratau Dėl švieslenčių aišku - jos reikalingos

[deep'as]

Nėra. Nes jūs turbūt net nenumanot, kiek kainuoja Geležinkeliu vežioti žmones. Kam važinėti į oro uostą kas puse valandos, kai iki pat oro uosto važinėja autobusai, kuriuos eksploatuot žymiai pigiau.

Tyrimas is Simono Bartkaus blogo, kuomet dar speju traukinukas vaziuodavo dazniau nei dabar.
http://simonas.bartkus.lt/blog/2010/...o-uosto-budas/


Zmoniu kurie vaziuoja savo ar imones masina, tu kuriuos atveza seimos nariai persodinti i traukini ko gero nelabai pavyktu, bet atsigriebti is autobusu, mikriuku ir taxi bei padidinti savo dali iki kokiu 10proc. (kas sudarytu 215000 per metus / 365 =589 per diena) butu tikrai imanoma tinkamai organizuojant paslaugas. Jeigu dar pridetume lydincius asmenis, oro uosto darbuotojus ir busimos IKEA klientus susidarytu ir visas 1000.

Trys svarbus dalykai: daznis, marketingas, kainodara. Papasokusiu kaip tai daro traukiniu kompanijos pvz Anglijoje. Visu pirma grafikas sudaromas lygiais intervalais sakykim pirmas isvyksta 5:30 ir visa diena kas pusvalandi iki paskutinio tarkim 22:30. Is oro uosto grizta pradedant 5:45 baigiant 22:45. Gali buti kad del kitu traukiniu eismo ta pacia veze toks grafikas nera imanomas, taciau galima ji sudaryti kaip imanoma arciau to. Kodel tai svarbu? Todel kad visi tuomet zinos jog traukinys i oro uosta vaziuoja kas pusvalandi ir net nebandys ieskoti alternatyvu.

Kitas dalykas yra marketingas. Prikalbejot ivairiu dalyku apie uzrasus, zenkliukus ir t.t. Visa tai yra labai svarbu. Kaip ir svarbu, kad vos atvykus i oro uosta keliaujant prie pasu patikros ar laukiant atsiimti bagazo kabetu tinkamo dydzio plakatai AIRPORT TRAIN SHUTTLE EVERY 30MIN. - FASTEST WAY TO REACH CITY CENTRE. Smulkiau butu paaiskinta kur reikia eiti, kur pirkti bilieta, kiek trunka kelione, kokia jos kaina ir t.t. Tokie pat plakatai tik jau nukreipti i lietuvius Vilniaus, Kauno ir kitose traukiniu stotyse.

Kadangi tai vienintelis greiciausias ir patogiausias budas vykti i ir is oro uosto neturint giminiu kurie pavezetu uz ji ir kaina galima prasyti atitinkama. Pvz 5 litus i viena puse. Tiek sumoketu turistai atvyke i Vilniu, o vietiniai naudodamiesi viesojo transporto kortele moketu su nuolaida. Cia ir yra skirtumas kai yra siulomas geresnis produktas, jis tinkamai pristatomas tai ir paprasyti uz ji galima atitinkamai daugiau.

[Kasnis]

Zmoniu kurie vaziuoja savo ar imones masina, tu kuriuos atveza seimos nariai persodinti i traukini ko gero nelabai pavyktu, bet atsigriebti is autobusu, mikriuku ir taxi bei padidinti savo dali iki kokiu 10proc. (kas sudarytu 215000 per metus / 365 =589 per diena) butu tikrai imanoma tinkamai organizuojant paslaugas. Jeigu dar pridetume lydincius asmenis, oro uosto darbuotojus ir busimos IKEA klientus susidarytu ir visas 1000.

Tarkime kursuoja kaip siūlote kas pusvalandi, t.y. apie 33-35 kartus per dieną. Arba 66-70 kelionių. Daliname iš net 589 žmonių, gauname apie 8-9 žmones reisui.... Net jei imame, kad tie 589 į vieną pusę keliauja, tai vistiek gaunasi 16-18 žmonių reisui.

Dėl IKEA tai utopija. Suprasčiau koks pramogų centras būtų ar pan, dabar juk tai baldų parduotuvė. Žmones dažniausiai su nuosavu transportu į tokias įstaigas važiuoja.

[Resutas]

Sakyčiau tokių trūksta bendrų Lietuvoje viešajam transportui važiuojančių per oro uostus, pagrindines gelž. stotis ir meisto centrus taisyklių:

- visas viešasis transportas kuris pravažiuoja minėtus taškus turi savo švieslentėse/lentelėse parašyti jų pavadinimus ir anglų kalba. Pvz.: "Vilnius internacional airport VNO" o sutrumpintas variantas vietiniam transportui tiesiog "Airport"; "Vilnius railway station"; "Vilnius city center" sutrumpintai "City center"

- viešasis transportas važiuojantis į oro uostą ant šviestlentės/lentelės turi turėti lektuvėlio ikoną; į gelž. stotį traukinuko ikoną.

- tos pačios taisyklės turėtu galioti ir ant ekranų stotyse/oro uostuose, ant autobusų/traukinių stotelių ženklų oro uostuose.

-audio pranešimai turėtų skambėti irgi abiem kalbomis privažiavus minėtus taškus

aišku suformuluoti galima gražiau, bet mintis manau aiški

Kas žino, kaip tokį dalyką būtų oficialei iforminti?

[Sula]

Kas žino, kaip tokį dalyką būtų oficialei iforminti?

Per SĮ "Susisiekimo paslaugos" ir "Vilniaus Viešasis Transportas".

[deep'as]

Tarkime kursuoja kaip siūlote kas pusvalandi, t.y. apie 33-35 kartus per dieną. Arba 66-70 kelionių. Daliname iš net 589 žmonių, gauname apie 8-9 žmones reisui.... Net jei imame, kad tie 589 į vieną pusę keliauja, tai vistiek gaunasi 16-18 žmonių reisui.

Dėl IKEA tai utopija. Suprasčiau koks pramogų centras būtų ar pan, dabar juk tai baldų parduotuvė. Žmones dažniausiai su nuosavu transportu į tokias įstaigas važiuoja.

Butu utopija jei reiketu papildomai begius tiesti, o dabar tik platforma irengti. Vien darbuotoju ten bus apie pora simtu ir kazkoks viesas transportas bus organizuojamas tada ir pasimatys keleiviu srautai.

PS Jeigu vidutiniskai vaziuotu keliolika keleiviu manau butu labai neblogas rezultatas bent jau palyginus su tuo kaip yra dabar. Tenka kasdien matyti pravaziuojancius Stansted Express traukinius. Vaziuoja kas 15 minuciu dazniausiai beveik visiskai tusti. Vaizdas pasikeicia piko valandom ryte link miesto traukiniai sausakimsi, o vakare link oro uosto. Kazkodel niekas nusugalvoja tokiu patobulinimu kaip grafiko praretinimas i kas valanda ar pusantros ne piko metu del ko kogero keleiviu isvis neliktu.

[deep'as]

Neblogas šuolis net ir su grafiku tinkamu nebent sodininkus vežioti bet ne oro uosto keleivius

75 tūkst. keleivių, arba net 51,3 proc. daugiau nei 2011 m., vyko maršrutu Vilnius-Oro uostas-Vilnius

Skaitykite daugiau: Keliaujančiųjų geležinkeliais – daugiau - Naujienų portalas | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/150746...#ixzz2HbnkIFuJ

[Al1]

Statistika užglaisto esmę. O ji tokia, kad vietoje 4 vidutinių keleivių vieno reiso metu važiavo 7. Realiai tai oro vežiojimas.

[Grillz]

Didelį nuopelną šio maršruto keleivių srauto didėjimui galėtume priskirti stotyje esančiam geležinkelių muziejui. Šio muziejaus darbuotojos po ekskursijų pasiūlo keliauti šiuo maršrutu žmonėms kurie nėra važiavę traukiniu. Tokiu yra nemažai, o ypatingai savaitgaliais.