Pastas neleis naudotis savo teritorija. Bet yra stotyje is Kauno puses aklakelis. Ten galetu buti stovejimo vieta motrisai.
Žinau jį, bet ten toloka eiti. Seniems žmonėms, tėvams su vaiko vežimėliais ir keleiviams su didžiuliais lagaminais bus nepatogumų. Ko gero, realiausias variantas yra aukštinti pirmojo perono rampą.
Problema del perono paaukstinimo nera tokia paprasta, kaip atrodo. Reikalas tas, kad tuo keliu vazineja ir prekiniai traukiniai. O jie kartais veza ir negabaritinius krovinius... Plius dar kreive...
Suomijos atvejis lengvai paaiskinamas - tuose keliuose stovi tik keleiviniai traukiniai. Ju gabaritas visada toks pats...
Norint paaukstinti perona prie oro uosto, reiktu perdaryti Vilniaus - Kirtimu ruozo dokumentacija (turiu omeny leidimus vaziuoti prekiniams su tam tikro laipsnio negabaritu). Tai padaryti imanoma, nors ir ne taip lengavai, kaip kai kurie isivaizduoja. Uztat Vilniaus stotyje dali perono paaukstint neturetu buti sunku - geriausiai butu, kad motrisa isvyktu is aklakelio, kuris butu skirtas butent jai.
Vilnius - Kirtimai tarpstociu prekiniams traukiniams vazineti uzdrausta. Kazkada pasakojo -labai seniai (karo metu berods) sastatui su sprogmenimis, kuri dar tempe garvezys, dingo stabdziai. Aisku ivyko avarija, ir sprogimas didelis, vagonu detales sake metesi net prie dabartines LG administracijos pastato.. (nezinau, ar nehiperbolizuoti pasakojimai.. )
Ojojoj. Kokie pasidrabstymai purvais, kokie pykčiai!!! Neduok dieve, pakritikuos kas nors gi kažkieno darbovietę
Rašoma apie visokiu reglamentus, stygavimus ir t.t. O tai gal reglamentuota, kad traukinys keleivius kai kuriose stotelėse (ypač tai pasakytina apie ruožus Vilnius - Turmantas, Vilnius - Stasylos, Radviliškis - Rokiškis, taip pat Vilnius - Kaunas kai kuriose stotelėse) išmeta vidury lauko, žvyrduobėje, kur perono nėra arba likę tik jo liekanos (tada galima diskuotit, ar tai nepavojinga gyvybei ir t.t.)? Čia taip ne į temą buvo
Ir šiaip siūlau truputį valdytis - žmones, kad ir forume, vadinti kvailiais ir neišmanėliais yra kažkaip nesolidu. Čia susirinkę fainai arba žmonės, kurie klausia, kuriems įdomu.
Kai kritika logiska, niekas nieko ir nerasys, o va kazkam tai irgi butinai reikia "pavaryt" ant gelezinkelio Cia kaip politikoj - ten yra veikejai, kuriems visada bus blogai kazkas
Peronai daugumoje stociu ir stoteliu yra suremontuoti arba pakeisti naujais. Be abejo vis uzkliuna dar nespeti padaryti darbai (galima paprasciau butu pasielgti - panaikinti tuos sustojimus, kol nebus sutvarkyta viskas - bet ar nuo to zmonems geriau bus..).
Gerbiu fanus, kurie nuosirdziai domisi gelezinkeliais ir visada pasiruoses jiems suteikti visa informacija, kuria galiu ir turiu teise suteikti. Kas del neismanymo - tai klausimas labai aiskus, ismanaciu visur negalima buti - taip ir as daugelyje sriciu esu visiskas neismanelis, bet tokiu atveju labai santuriai reiskiu savo mintis.
Gal mano kritika kartais buna astri, taciau jau taip gaunasi.. Beje, nera mano gyvenimo tikslas zut but rasineti siame forume, tiesiog man kazkodel atrodo, kad mano pateikiama info kai kam yra idomi.. Jei tik gauciau signala kad esu cia daugumos nepageidaujamas, tuojau pat is cia dingciau amziams (istrindamas ir visus savo pranesimus)
Kas nores pamatyti teigiamus dalykus, juos ir matys, nesureiksmindamas minusu, ir atvirksciai.. Zmoniu visokiu buna..
Žinau jį, bet ten toloka eiti. Seniems žmonėms, tėvams su vaiko vežimėliais ir keleiviams su didžiuliais lagaminais bus nepatogumų. Ko gero, realiausias variantas yra aukštinti pirmojo perono rampą.
Na nezinau, ar racionali mintis..Kaip pirmaji perona aukstinti ? Juk dabar keleiviu rumu durys lygios su peronu, o kas tada butu, jei perona paaukstintu? - Reiktu laiptus daryti (nuo kuriu mociute ar vaikai nusiverstu turbut daznai), ar dar ka, manau nekoks vaizdelis butu..
Na reiktu dometis, kokie dokumentai tai draudzia, bet kiek as pamenu (o tas laikas apie 10 metu) siuo tarpstociu prekiniai traukiniai niekada nevazinejo. Manau niekas neparodys ne senesniu kaip 15 metu foto, kurioje siame ruoze butu matyti prekiniai traukiniai (aiku be fotomontazo ). Prekiniu eismas draudziamas del dideles nuokalnes. Ir viskas del eismo saugumo, nes jei dingtu stabdziai... (turbut nepadetu nei apsauginiai aklakeliai)
Kol kas išvengti negalima dėl šios priežasties:
Tarpstotyje Vilnius-Kirtimai (kaip ir visoje linijoje iki Stasylų) yra įrengta dvipusė autoblokiruotė. Tai reiškia, kad viename tarpstotyje vienu metu gali būti keli traukiniai (priklauso nuo blok-tarpų skaičiaus), bet su viena sąlyga - visi jie turi važiuoti į vieną pusę. Norint leisti traukinius į priešinga pusę, reikia atlaisvinti tarpstotį. Tai motrisę gali padaryti tik išvažiavus iš tarpstočio. Mūsų atvėju - nuvažiavus iki Kirtimų. Šituo momentu šviesoforai į Kirtimų pusę užgesta ir įsijungia šviesoforai į Vuilniaus pusę.
Trumpai sakant, norint išvengti važiavimo iki Kirtimų, reikia arba pertvarkyti signalizacija tarpstotyje Vilnius-Kirtimai taip, kad Oro uostas būti visavertę stotimi (eismo organizavimo požiūrių) ir vietoje vieno tarpstočio atsirastų du: Vilnius-Oro uostas ir Oro uostas-Kirtimai, arba pakeisti šio tarpstočio visą techninį reglamentą, pertvarkant jį į taip vadinamąjį "vieno traukinio tarpstotį".
Mintys eismo organizavimo prasme teisingos, bet neracionalios. 2 tarpstocius kurti - visiska nesamone - kokio ilgio butu tarpstotis Oro uostas - Kirtimai? Net keleivinis ilgesnis traukinys turbut netilptu. Kiti aprasyti metodai taip pat siuo atveju neracionalus. Protingiausia iseitis - Kirtimu stoties ribas isplesti - ileidziamaji ir isleidziamaji sviesoforus perkelti uz Oro uosto perono link Vilniaus. Tada motrise galetu pakeisti vaziavimo krypti vietoje, Oro uosto perone, nes jis jau butu pacioje Kirtimų stotyje.
<...>
Ar zinote, kad Lietuvos gelezinkeliai yra 1520 vezes, ir jie nori nenori yra buvusios Tarybu Sajungos ir kitu saliu, turinciu tokia veze gelezinkeliu dalis, ir to niekas nepakeis - pas mus vazineja rusisko stadarto riedmenys, kuriems taisykles irgi galioja vienos. Beveik visos LG galiojancios taisykles - vertimai (su nedideliais nukrypimais) is Rusijos, Baltarusijos gelezinkeliu. Tose salyse yra universitetai, institutai, kuriuose mokslininkai dirba isimtinai tik gelezinkeliu srityje, daugelis taisyklese numatytu tiksliu skaiciu ar siaip nurodymu pagrista moksliniais skaiciavimais ar bandymais. Taip yra ir su peronu matmenimis, kurie yra priderinti prie kitu gelezinkelio sistemu (pvz riedmenu). <...>
Tai kaži kodėl Sankt Peterburge ir jo apylinkėse peronai yra traukinio grindų (+/-) aukštyje? Tai kodėl pas mus pasirinktas klientui nepatogesnis variantas? Juk galioja tie patys standartai.
Kitas klausimas, kaip sovietinis traukinys sugeba važiuoti į vakarus pakeitus tik važiuoklę? Juk ten "visiškai netinkami peronai" mūsų vagonams?
Tai kaži kodėl Sankt Peterburge ir jo apylinkėse peronai yra traukinio grindų (+/-) aukštyje? Tai kodėl pas mus pasirinktas klientui nepatogesnis variantas? Juk galioja tie patys standartai.
Kitas klausimas, kaip sovietinis traukinys sugeba važiuoti į vakarus pakeitus tik važiuoklę? Juk ten "visiškai netinkami peronai" mūsų vagonams?
Vat kodel LG "prigijo" zemi peronai, reiketu klausti senesniu inzinieriu. O kaip sakiau, ir kazkuriame pranesime rasiau, Lietuvoje irgi galimi auksti peronai, yra net tikslus matmenys. Kodel jie nestatomi buvo, nezinau. Taciau techniskai juos statyti nera problemu, taisykles ir standartai tai leidzia.
Del kito klausimo atsakysiu tik apytiksliai, nes reiketu dometis smulkiau: jei vaziuoja musu standarto vagonai, reiskia tuose ruozuose Vakaruose pritaikyti standartai, leidziantys ten musu vagonams vaziuoti.
Prekiniu eismas draudziamas del dideles nuokalnes. Ir viskas del eismo saugumo, nes jei dingtu stabdziai... (turbut nepadetu nei apsauginiai aklakeliai)
Kiek pamenu, dėl to įvyko didžiausia (bet mažai žinoma) geležinkelio katastrofa Vilniaus stotyje II Pasaulinio karo metu.
Vat kodel LG "prigijo" zemi peronai, reiketu klausti senesniu inzinieriu. O kaip sakiau, ir kazkuriame pranesime rasiau, Lietuvoje irgi galimi auksti peronai, yra net tikslus matmenys. Kodel jie nestatomi buvo, nezinau. Taciau techniskai juos statyti nera problemu, taisykles ir standartai tai leidzia.
Tai ta ir turėjau omeny, kad Vilniaus stotyje nors vieną 1100 peroną galėjo įrengti, kai juos neperseniausiai rekonstravo. Tuo pačiu būtų pravertęs tiek naujajam maršrutui į oro uostą, tiek Rusijos standartus atitinkantiems tarpmiestiniams traukiniams.
Kadangi toks standartas vis dėlto yra, tai ir kritika LG atžvilgiu matyt nėra tuščia.
Vilnius - Kirtimai tarpstociu prekiniams traukiniams vazineti uzdrausta. Kazkada pasakojo - labai seniai (karo metu berods) sastatui su sprogmenimis, kuri dar tempe garvezys, dingo stabdziai. Aisku ivyko avarija, ir sprogimas didelis, vagonu detales sake metesi net prie dabartines LG administracijos pastato.. (nezinau, ar nehiperbolizuoti pasakojimai.. )
... Tarpstotyje Vilnius-Kirtimai (kaip ir visoje linijoje iki Stasylų) yra įrengta dvipusė autoblokiruotė. Tai reiškia, kad viename tarpstotyje vienu metu gali būti keli traukiniai (priklauso nuo blok-tarpų skaičiaus), bet su viena sąlyga - visi jie turi važiuoti į vieną pusę. Norint leisti traukinius į priešinga pusę, reikia atlaisvinti tarpstotį. Tai motrisę gali padaryti tik išvažiavus iš tarpstočio. Mūsų atvėju - nuvažiavus iki Kirtimų. Šituo momentu šviesoforai į Kirtimų pusę užgesta ir įsijungia šviesoforai į Vilniaus pusę. Trumpai sakant, norint išvengti važiavimo iki Kirtimų, reikia arba pertvarkyti signalizacija tarpstotyje Vilnius-Kirtimai taip, kad Oro uostas būti visavertę stotimi (eismo organizavimo požiūrių) ir vietoje vieno tarpstočio atsirastų du: Vilnius-Oro uostas ir Oro uostas-Kirtimai, arba pakeisti šio tarpstočio visą techninį reglamentą, pertvarkant jį į taip vadinamąjį "vieno traukinio tarpstotį".
Vilniaus-Kirtimų tarpstočiu prekiniai traukiniai nevažinėja, keleiviniai į Valčiūnus ar Stasylas - tik kelis kartus per dieną, toliau per Baltarusiją važiavo tik vienas vasarą (į Simferopolį), pavienių lokomotyvų pravažiuoja ko gero taip pat nedaug...
Galima daryti išvadą, kad Vilniaus-Kirtimų tarpstotyje automatinė blokiruotė nereikalinga. Manau, nebūtų sudėtinga ją pakeisti į pusiauautomatinę ("vieno tarukinio tarpstotį"). Nebūtų sudėtingiau negu pvz. išardyti antrus kelius tarp Marcinkonių ir Baltarutijos sienos arba tarp Bezdonių ir Turmanto. Taip pat mažiau sudėtinga nei Oro uosto stotelę paversti visaverte stotimi. Tada automotrisai nereikėtų bereikalingai tuščia eiga važinėti tarp Oro uosto ir Kirtimų.
6 kelią turi omeny? Gal geriau 11tas? Tuo atžvilgiu, kad motrisai nereikėtų kirsti viso kelyno... O keleiviams ir jį galima pritaikyti...
Vienuolikto kelio jau gera desimtmeti nera Vilniaus stotyje, vietoje jo yra irengtas 5 peronas. Is 11 kelio likes tik aklakelis trumpas is Paneriu puses.
Vilniaus-Kirtimų tarpstočiu prekiniai traukiniai nevažinėja, keleiviniai į Valčiūnus ar Stasylas - tik kelis kartus per dieną, toliau per Baltarusiją važiavo tik vienas vasarą (į Simferopolį), pavienių lokomotyvų pravažiuoja ko gero taip pat nedaug...
Galima daryti išvadą, kad Vilniaus-Kirtimų tarpstotyje automatinė blokiruotė nereikalinga. Manau, nebūtų sudėtinga ją pakeisti į pusiauautomatinę ("vieno tarukinio tarpstotį"). Nebūtų sudėtingiau negu pvz. išardyti antrus kelius tarp Marcinkonių ir Baltarutijos sienos arba tarp Bezdonių ir Turmanto. Taip pat mažiau sudėtinga nei Oro uosto stotelę paversti visaverte stotimi. Tada automotrisai nereikėtų bereikalingai tuščia eiga važinėti tarp Oro uosto ir Kirtimų.
Nemanau, kad automatinę blokuotę, patį moderniausią kelio blokuotes tipą reikietu keisti pasenusia pusiau automatine blokuote. Kam reikia zengti atgal technines pazangos atzvilgiu. Esant pusiau automatinei blokuotei viska kebliau daryti - pvz atidarius leidziamaji sviesofora ir del kazkokiu priezasciu prireikus leisti traukini is priesingos stoties, tektu uzdaryti blokuotes veikima ir traukini leisti telefono rysiu. Tam butu sugaista nemaziau keliolikos minuciu (traukiniu eismo tvarkdario isakymu perdavimas, rasytinio leidimo masinistui nesimas ir t.t.). Cia tik vienas pvz is pusiau automatines blokuotes "issivystymo". Visu siu problemu nera automatineje blokuoteje - uzdarei signala, pakeitei krypti ir leisk sau traukini is priesingos krypties.. Visa tai uzsimtu keliolika sekundziu (jei traukinys jau stotyje, tada reiketu laukti, kol "issiardys" marsrutas - tam del to, kad traukiniui " pries nosi" nebutu ijungtas raudonas signalas, ir jau nebutu galimybes sustoti. Siuo atveju leidziamasis signalas gesta, bet iesmu (o taip pat ir krypties) dar 1-4 min pervesti negalima. Visas del eismo saugumo - kaip sakiau rasytos krauju taisykles..).
Tad tikrai niekas nedarys pusiau automatines blokuotes. Kaip minejau - racionaliausia perkelti ileidziamajiir isleidziamaji sviesoforus, kad Oro uosto peronas atsidurtu Kirtimu stoties ribose - tada mortisei nereiktu niekur vazineti, galetu krypti keisti Oro uosto stoteleje.
Nemanau, kad automatinę blokuotę, patį moderniausią kelio blokuotes tipą reikietu keisti pasenusia pusiau automatine blokuote. Kam reikia zengti atgal technines pazangos atzvilgiu. Esant pusiau automatinei blokuotei viska kebliau daryti - pvz atidarius leidziamaji sviesofora ir del kazkokiu priezasciu prireikus leisti traukini is priesingos stoties, tektu uzdaryti blokuotes veikima ir traukini leisti telefono rysiu. Tam butu sugaista nemaziau keliolikos minuciu (traukiniu eismo tvarkdario isakymu perdavimas, rasytinio leidimo masinistui nesimas ir t.t.). Cia tik vienas pvz is pusiau automatines blokuotes "issivystymo". Visu siu problemu nera automatineje blokuoteje - uzdarei signala, pakeitei krypti ir leisk sau traukini is priesingos krypties.. Visa tai uzsimtu keliolika sekundziu (jei traukinys jau stotyje, tada reiketu laukti, kol "issiardys" marsrutas - tam del to, kad traukiniui " pries nosi" nebutu ijungtas raudonas signalas, ir jau nebutu galimybes sustoti). Tad tikrai niekas nedarys pusiau automatines blokuotes. Kaip minejau - racionaliausia perkelti ileidziamajiir isleidziamaji sviesoforus, kad Oro uosto peronas atsidurtu Kirtimu stoties ribose - tada mortisei nereiktu niekur vazineti, galetu krypti keisti Oro uosto stoteleje.
Aleksio nurodė du variantus kaip išvengti tuščio automotrisos važinėjimo iš Oro uosto į Kirtimus ir atgal, LT-1 - trečią. Ko gero, šitam ir aš pritarčiau visu šimtu procentų. Gaila, nesu šimtaprocentinis Vilniaus apylinkių žinovas, ir nežinojau atstumo nuo Oro uosto stotelės iki Kirtimų stoties ribos (įleidžiamojo šviesoforo nuo Violniaus stoties pusės).
Kaip suprantu, LT-1 minimu atveju situacija gautųsi panašiai kaip traukiniui važiuojant iš Kauno į Rokus: į Palemono stoties kelyną įvažiuojama iki stoties likus dar porai kilometrų (kažkada ten buvo Pamario stotis), ir traukinys kryptį keisti gali jau ten. Du kartus tekę dyzeliniu traukiniu Alytus-Kaunas, kai jis Jiesioje pasuko per Rokus, HES-ą (priešžastis nustatyti nepavyko, iš anksto apie tai neikas nepranešė), tai vieną kartą važiavo iki Palemono stoties ir kryptį Kauno link pakeitė ten, kitą kartą kryptį keitė buvusioje Pamario stotyje.
Jeigu į tokį peroną atvažiuotų LG D1, keleiviams atidarius duris būtų duobė prieš nosį (laiptukai). Taigi taip išeina, kad visuose maršruto stotelėse vienu metu turėtų būti atidaryti aukšti peronai. Automatiškai pro tuos peronus negalėtų važiuoti kroviniai sąstatai.
Vargo daug, bet aš už patogumą. LG pasirinko lengvesnį kelią.
Comment