„Baltijos“ ir „Pajūrio“ sustojimus galima skaičiuoti ant pirštų: Kaišiadorys, Jonava, Kėdainiai, Radviliškis, Šiauliai, Telšiai, Plungė, Kretinga.
Šią žinutę noriu pakreipti kita tema - tarp Vilniaus ir Klaipėdos esančių stočių ir stotelių pavadinimai. Ar visi jie turėtų būti tokie kaip yra? Tikriausiai ne visi. Nes kažkada seniai, ką tik nutiesus geležinkelį, stotims ir stotelėms būdavo suteikiami artimiausių miestų ir miestelių pavadinimai, ilgainiui stočių prieigose išaugo naujos gyvenvietės...
Gerai neprisimenu, prieš kiek metų Lentvario-Vievio tarpstotėje buvo Bevandeniškės, dabar ta stotelė – Sausiai.
Prieš kelis metus Kaišiadorių rajone „virė“ diskusijos dėl Žaslių geležinkelio stoties (iki to paties pavadinimo miestelio ~4 km) pervadinimo Dumsiais. Bet tokio pavadinimo stotelė buvo Kauno-Jonavos geležinkelio Kalnėnų-Gaižiūnų tarpstotėje. Ši stotelė liko be keleivinių traukinių, vienintelis tuo geležinkeliu penktadieniais ir sekmadieniais važinėjantis dyzelinis Vilnius-Šiauliai-Vilnius nestoja. Kažin ar koks kada stos, nes be keleivių taip pat liko Gaižiūnų ir Kalnėnų stotys, o jei buvusiai Dumsių stotelei būtų lemta atsinaujinti (iš www.litrail.lt stotelių sąrašų ji neištrinta), tai pervadinti ją labiausiai tiktų Šveicarija.
Tarp Jonavos ir Kėdainių buvo stotis Slikiai. Už kelių kilometrų to paties pavadinimo gyvenvietė. Bet dabar ta stotis –Lukšiai.
Antra už Kėdainių stotis yra Gudžiūnai. Kuri gyvenvietė nuo jos arčiau, Gudžiūnai ar Terespolis, būtų galima diskutuoti. Pervardijus stotį Terespoliu, pavadinimas sutaptų su pirma stotimi Lenkijoje už sienos nuo Bresto. (Beje, Lenkijos geležinkelių internete esantį keleivinių traukinių tvarkaraštį www.rozklad.pkp.pl neatidžiai naršydamas gali pakliūti į Bresto stotį Prancūzijoje, randant traukinių išvykimo laikus į Paryžių).
Pavenčių geležinkelio stotis yra beveik pačiuose Kuršėnuose, pietinėje miestelio, pretenduojančio į Šiaulių rajono centrą, pusėje. Kuršėnų stotis (traukinių keleiviams jau „nežinoma“ yra šiaurinėje Kuršėnų pusėje - geležinkelyje iš Kužių į Mažeikius.
Tryškių geležinkelio stotis nuo to paties pavadinimo gyvenvietės yra pakankamai toli. Prie pat stoties – Tryškiams dydžiu nenusileidžianti gyvenvietė Kaunatava.
Kūlupėnų stotis yra pačiuose Kūlupėnuose, bet dar netaip seniai vadinosi Kartena.
Kurios dar stotys vertos „perkrikštijimo“ ?
Stočių pervadinimų būta kitose Lietuvos geležinkelių linijose.
Dar XX amžiaus septintame dešimtmetyje dabartinė pasienyje su Rusija esanti Kybartų geležinkelio stotis vadinosi Virbaliu.
Du kartus pavadinimas keitėsi stoties už 6 km nuo Lentvario link Varėnos. Kažkada taip ir vadinosi „6-asis km“, vėliau buvo Žvyrynas, dabar – Senieji Trakai. Vadinamų „kilometrinių“ stotelių pavadinimų pakeitimų pagal artimiausias vietoves Lentvario-Pariečės ruože buvo daugiau.
Dar netaip seniai laikai, kada Šeštokų-Alytaus geležinkelyje Tūriškis pavirto Krosna 2-ąja, Kalesninkai – Simnu, Simnas – Mergalaukiu, Pošnia - Santaika.
Vilniaus-Turmanto geležinkelyje visiškai suprantamas buvo Pasmalvių stoties pervardijimas Visaginu.
Šią žinutę noriu pakreipti kita tema - tarp Vilniaus ir Klaipėdos esančių stočių ir stotelių pavadinimai. Ar visi jie turėtų būti tokie kaip yra? Tikriausiai ne visi. Nes kažkada seniai, ką tik nutiesus geležinkelį, stotims ir stotelėms būdavo suteikiami artimiausių miestų ir miestelių pavadinimai, ilgainiui stočių prieigose išaugo naujos gyvenvietės...
Gerai neprisimenu, prieš kiek metų Lentvario-Vievio tarpstotėje buvo Bevandeniškės, dabar ta stotelė – Sausiai.
Prieš kelis metus Kaišiadorių rajone „virė“ diskusijos dėl Žaslių geležinkelio stoties (iki to paties pavadinimo miestelio ~4 km) pervadinimo Dumsiais. Bet tokio pavadinimo stotelė buvo Kauno-Jonavos geležinkelio Kalnėnų-Gaižiūnų tarpstotėje. Ši stotelė liko be keleivinių traukinių, vienintelis tuo geležinkeliu penktadieniais ir sekmadieniais važinėjantis dyzelinis Vilnius-Šiauliai-Vilnius nestoja. Kažin ar koks kada stos, nes be keleivių taip pat liko Gaižiūnų ir Kalnėnų stotys, o jei buvusiai Dumsių stotelei būtų lemta atsinaujinti (iš www.litrail.lt stotelių sąrašų ji neištrinta), tai pervadinti ją labiausiai tiktų Šveicarija.
Tarp Jonavos ir Kėdainių buvo stotis Slikiai. Už kelių kilometrų to paties pavadinimo gyvenvietė. Bet dabar ta stotis –Lukšiai.
Antra už Kėdainių stotis yra Gudžiūnai. Kuri gyvenvietė nuo jos arčiau, Gudžiūnai ar Terespolis, būtų galima diskutuoti. Pervardijus stotį Terespoliu, pavadinimas sutaptų su pirma stotimi Lenkijoje už sienos nuo Bresto. (Beje, Lenkijos geležinkelių internete esantį keleivinių traukinių tvarkaraštį www.rozklad.pkp.pl neatidžiai naršydamas gali pakliūti į Bresto stotį Prancūzijoje, randant traukinių išvykimo laikus į Paryžių).
Pavenčių geležinkelio stotis yra beveik pačiuose Kuršėnuose, pietinėje miestelio, pretenduojančio į Šiaulių rajono centrą, pusėje. Kuršėnų stotis (traukinių keleiviams jau „nežinoma“ yra šiaurinėje Kuršėnų pusėje - geležinkelyje iš Kužių į Mažeikius.
Tryškių geležinkelio stotis nuo to paties pavadinimo gyvenvietės yra pakankamai toli. Prie pat stoties – Tryškiams dydžiu nenusileidžianti gyvenvietė Kaunatava.
Kūlupėnų stotis yra pačiuose Kūlupėnuose, bet dar netaip seniai vadinosi Kartena.
Kurios dar stotys vertos „perkrikštijimo“ ?
Stočių pervadinimų būta kitose Lietuvos geležinkelių linijose.
Dar XX amžiaus septintame dešimtmetyje dabartinė pasienyje su Rusija esanti Kybartų geležinkelio stotis vadinosi Virbaliu.
Du kartus pavadinimas keitėsi stoties už 6 km nuo Lentvario link Varėnos. Kažkada taip ir vadinosi „6-asis km“, vėliau buvo Žvyrynas, dabar – Senieji Trakai. Vadinamų „kilometrinių“ stotelių pavadinimų pakeitimų pagal artimiausias vietoves Lentvario-Pariečės ruože buvo daugiau.
Dar netaip seniai laikai, kada Šeštokų-Alytaus geležinkelyje Tūriškis pavirto Krosna 2-ąja, Kalesninkai – Simnu, Simnas – Mergalaukiu, Pošnia - Santaika.
Vilniaus-Turmanto geležinkelyje visiškai suprantamas buvo Pasmalvių stoties pervardijimas Visaginu.
Comment