Traukos riedmenys. Bendro pobūdžio diskusijos

[specialistas]

O "skalbinių virvutes" paliks ant šilumvežių stogų?

Teoriškai jų neturėtų likti, tačiau jeigu mūsų lokomotyvai vež traukinius į kaimynines valstybes, dar ilgai jos kabės.
Kaimynai labai atsilieka su naujovių diegimu infrastruktūroje.

[vectron]

Nuojauta teisingai pakuždėjo, kad tai susiję su GSM-R. Dėkui už atsakymą

[Vitas]

Savaitgalį Kauno apylinkėse. Lokomotryvų junginiai.

Rugpjūčio 8 d. (šeštadienį) ~13:50 h. (~6 min po D1 išvykimo į Marijampolę) iš Kauno geležinkelio stoties išvažiavo du sukabinti šilumvežiai 2M62. Keturių sekcijų ilgis atrodė ne trumpesnis negu trivagonio D1.

Pamasčiau, kad „emkių“ junginys važiuos per Jiesią į Palemoną... Vadovaudamasis keleivinių traukinių tvarkaraščiu, dar pagalvojau, kur tas šilimvežių junginys prasilenks su keleiviniu traukiniu Vilnius-Šeštokai (palauks Jiesioje, prasilenks Rokuose, o iki Palemono kelyno jau nespės...). Bemastydamas padariau išvadą kitą dieną į traukinius paspoksoti prie Kauno marių.
Eidamas Trunelio gatve pamačiau, kad į tunelį jau nutiesti bėgiai. Vienoje atkarpėlėje nelikę nė Tunelio gatvę nuo geležinkelio skiriančios tvoros, tai porą žingsnių žengtelėjau. Joks apsauginis neprisitatė...
Kai priėjau Tito Masiulio gatve priėjau geležinkelio viaduką, per HES-ą nuo Jiesios link Palemono važiavo du sukabinti mėlonos spalvos TEM2.
Nuo 13 iki 17 h. prasėdėjus prie marių, pravažiavę keleiviniai Vilnius-Šeštokai (DR1A), Kaliningradas-Sankt.Peterburgas (TEP60), Sankt.Peterburgas-Kaliningradas (TEP60) emocijų nesukėlė (gal kažkiek 14 vagonų kiekis ir kintančios vagonų spalvos „karališkuosiuose“ Rusijos). Užtai mini-siurprizą padarė „Gintaro“ dvitrauka. Taip kad nuo Nesterovo iki Vilniaus „Gintarą“ priekyje traukė M62, po jo - TEP60. Labai nustebau, kad priekyje (vedantysis) buvo ne TEP60.
Po DR1A grįžimo iš Šeštokų į Vilnių praėjus gal 10 minučių, Jiesios link per HES-ą nuvažiavo sąstatas su automobiliams vežti skirtais vagonais. Tokiais prigrūstass geležinkelio atšakas vis pamatau Marijampolėje ir Taikos prospekto priegose Kaune. O Vidurinės Azijos „babajai“ automobilius perka silpnai ...

[Al1]

Teoriškai jų neturėtų likti, tačiau jeigu mūsų lokomotyvai vež traukinius į kaimynines valstybes, dar ilgai jos kabės.
Kaimynai labai atsilieka su naujovių diegimu infrastruktūroje.

O tai kaip kaimynu lokomotyvai komunikuos ivaziave i Lietuva iki, pavyzdziui, Vaidotu? Ar pasienio ruozuose veiks ir senasis rysys?

[specialistas]

O tai kaip kaimynu lokomotyvai komunikuos ivaziave i Lietuva iki, pavyzdziui, Vaidotu? Ar pasienio ruozuose veiks ir senasis rysys?

Ko gero taip. Tačiau, galvojama ir apie kaimynų lokomotyvų aprūpinimą GSM-R ryšio telefonais.

[Al1]

Ko gero taip. Tačiau, galvojama ir apie kaimynų lokomotyvų aprūpinimą GSM-R ryšio telefonais.

Uz LG pinigus pripirkti telefonu ir duoti juos kaimynams, kad sie tuos telefonus duotu masinistams, vaziuojantiems i Lietuva?

[specialistas]

Uz LG pinigus pripirkti telefonu ir duoti juos kaimynams, kad sie tuos telefonus duotu masinistams, vaziuojantiems i Lietuva?

Tai vienas iš daugelio šios problemos sprendimo varijantų.

[rakolioux]

Tai vienas iš daugelio šios problemos sprendimo varijantų.

man gan idomiai nuskambejo LG pranesimas ,
kad dabar naudojamas radio risys yra nesertifikuotas.
Sioje situacijoje LG gali sau gan rimtu bedu prisidaryti .
Nes radijo pranesimais kaip ir neprivaloma tiketi ar jais vadovautis???

[specialistas]

Analaloginiu radijo ryšiu LG naudojasi jau turbūt 30-40 metų. Visa radijo ryšio sistema buvo paveldėta iš Sovietų Sąjungos laikų. Lietuvoje šios radijo ryšio sistemos testavimo ar bandymų nebuvo, kadangi tai buvo jau atlikta Sovietų Sąjungos laikais Maskvos VNIIAS institute.

[vectron]

Turbūt tokių pastebėjimų forume dar nebuvo:



Šilumvežių numeracija pagal UIC.

[Vytautas_LT]

Būtų gerai, kad senų lentelių nenuplėštų...

[dariuks]

internete radau tik tiek:
Silumvezis . . . . . . . . . . . . . . . . . ЧМЭЗ . . . . 2ТЭ10М
degalu eikvojimas tuscia eiga, l/h . . . 8,00 . . . . . 21,50
yra dyzeliu duomenys, juose raso bandymuose ant stendo (ne silumvezyje) patikrinta degalu sunaudojima g/AGxh
pagal juos tegalima apskaiciuoti, kiek degalu per valanda suvartoja dirbdami visa galia:
D1 . . . . .122,6l
DR1 . . . . 165-170l (duomenys skiriasi)
M62 . . . . 320-330l
TEP60 . . .510l
TEP70 . . .612-640l
TEM2 . . . 214,8l
CME3 . . . 218,7l
nemaisykit - cia maksimalus valandinis suvartojimas. realiai jis buna mazesnis. (gal didesnis, jei variklis "damustas").
kas galetumet realias vartojimo normas tonokilometrasms pateikt ir valandines normas manevriniams?
mainais pateiksiu savo mazdos duomenis.
P.S. aciu specialistui. pasirodo, ta reali situacija nera tokia baisi, kaip skaiciuojant pagal maksimuma
P.P.S. knisdamas interneta radau informacijos,kad ne tik baltarusisku 2ТЭ10М, bet ir musiskiu TEM2 proteviai - amerikonai... ir autosankabos... ir stabdziu oro paskirstutuvas nr. 275 (berods, senokai bemaciau...) ir daug dalyku TSRS kopijavo is uzsienio,kaip dabar Kinija....

[Combat]

kas galetumet realias vartojimo normas tonokilometrasms pateikt ir valandines normas manevriniams?

Tai nėra taip paprasta. Apskaičiuoti degalų suvartojimo normą konkrečiame geležinkelio ruože naudojami traukos skaičiavimai, o manevriniams lokomotyvams – paros darbo „planas – grafikas“ (neabejoju, kad Lietuvoje nėra nei vieno sukurto esamoms darbo apimtims nuo pat 1990 metų), todėl degalų suvartojimo normos imamos „iš lubų“ – pagal faktą, ir dar mažiau.

Šiais laikais traukos skaičiavimams naudojama kompiuterinė programa. Degalų suvartojimo normos turėtų būti žinomos LG inžinieriams – grafistams, sudarinėjantiems traukinių eismo grafiką.

[specialistas]

Vienai manevravimo valandai, priklausomai nuo lokomotyvo serijos ir darbo rūšies, dyzelino norma svyruoja nuo 18 iki 30 litrų/valandai.

Sunormuoti dyzelino sąnaudas labai sudėtinga, kadangi jas įtakoja begalė įvairių veiksnių. Dažniausiai tai atliekama stebėsenos ir analizės metodais, išvedant tam tikrą vidurkį.

[specialistas]

Tai nėra taip paprasta. Apskaičiuoti degalų suvartojimo normą konkrečiame geležinkelio ruože naudojami traukos skaičiavimai, o manevriniams lokomotyvams – paros darbo „planas – grafikas“ (neabejoju, kad Lietuvoje nėra nei vieno sukurto esamoms darbo apimtims nuo pat 1990 metų), todėl degalų suvartojimo normos imamos „iš lubų“ – pagal faktą, ir dar mažiau.

Šiais laikais traukos skaičiavimams naudojama kompiuterinė programa. Degalų suvartojimo normos turėtų būti žinomos LG inžinieriams – grafistams, sudarinėjantiems traukinių eismo grafiką.

Grafikų sudarymo inžinieriams kuro normos tikrai visiškai nerūpi. Jų rūpestis sudaryti traukinių eismo grafikus, laikantis tam tikrų sąlygų. Tame tarpe, apskaičiuoti kiekvienoje geležinkelio linijoje galimus maksimalius traukinių svorius, kad nebūtų pažeistos lokomotyvų traukos charakteristikos, apskaičiuoti traukinių važiavimo trukmę ir kt.

[Combat]

Grafikų sudarymo inžinieriams kuro normos tikrai visiškai nerūpi. Jų rūpestis sudaryti traukinių eismo grafikus, laikantis tam tikrų sąlygų. Tame tarpe, apskaičiuoti kiekvienoje geležinkelio linijoje galimus maksimalius traukinių svorius, kad nebūtų pažeistos lokomotyvų traukos charakteristikos, apskaičiuoti traukinių važiavimo trukmę ir kt.

Aišku, kad nerūpi, bet traukos skaičiavimo programa turėtų išmesti tokius duomenis. Kitaip iš kur tėtukui „LT–1“ žinoti, kiek saliaros reikės traukai aprūpinti? Kiek noriu tiek pilu, kiek noriu, tiek taupau, noriu, traukiu su viena sekcija, o kai sunkiau – abiem? Atlikus traukos skaičiavimus, turi būti aiškiai pasakyta, kokia kuro norma konkrečiame geležinkelio ruože konkrečiam traukiniui užduota. Nebet tokia funkcija programoje nenumatyta visiškai. Kad taip gali atsitikti, neatmetu tokios galimybės, nes Lietuvoje viskas imama „iš lubų“. Net geros būklės geležinkelio kelių „remontai“ su visišku jų demontavimu.

[Combat]

kas galetumet realias vartojimo normas tonokilometrasms pateikt ir valandines normas manevriniams?

Normuojant kuro normas traukiniame darbe, turi būti vadovaujamasi „Pravila tiagovyh rasčetov dlja poezdnoj raboty“. Apie manevrinių lokomotyvų kuro normas rašoma punkte 3.4.3. Prisegiau paveikslėlius.

[specialistas]

Normuojant kuro normas traukiniame darbe, turi būti vadovaujamasi „Pravila tiagovyh rasčetov dlja poezdnoj raboty“. Apie manevrinių lokomotyvų kuro normas rašoma punkte 3.4.3. Prisegiau paveikslėlius.

Tai yra tik pasenusi teorija, kuri vėl gi sudaryta remiantis eile praktinių bandymų ir paversta matematinėmis išraiškomis. Esmė tame, kad šių "rasščiotų" pas mus jau praktiškai neįmanoma pritaikyti, kadangi pas mus liko nedaug traukos riedmenų, kurie paminėti juose. Kita vertus, jeigu ir vadovautumėmis šiais "rasščiotais", faktinės kuro sąnaudos nuo teorinių visada skirtųsi vos ne dvigubai.

Kiekvieną važiuojantį traukinį veikia šimtai įvairių pasipriešinimo jėgų. Kiekvienu traukinio važiavimo momentu šių jegų suma (dėl atmosferinių sąlygų, sąstato sudėties) nuolat kinta. Ir kiekvienam traukiniui sunormuoti kuro sąnaudas remiantis teoriniais paskaičiavimais ar programomis, praktiškai neįmanoma.

Pavyzdėlis:
Iš Klaipėdos iki Vilniaus prekiniui traukiniui suformuotam iš automobilvežių (1500 t. 200 ašių) sunaudosi tiek pat kuro, jeigu tuo pačiu maršrutu vežtum sąstatą suformuotą iš cisternų (svoris apie 5000 t., 200 ašių).

[Combat]

Tai yra tik pasenusi teorija, kuri vėl gi sudaryta remiantis eile praktinių bandymų ir paversta matematinėmis išraiškomis. Esmė tame, kad šių "rasščiotų" pas mus jau praktiškai neįmanoma pritaikyti, kadangi pas mus liko nedaug traukos riedmenų, kurie paminėti juose. Kita vertus, jeigu ir vadovautumėmis šiais "rasščiotais", faktinės kuro sąnaudos nuo teorinių visada skirtųsi vos ne dvigubai.

Taip ir maniau. Reikėjo dar pridurti, kad mokslas, nagrinėjantis traukinių trauką, buvo TSKP ideologija tarybiniams specialistams durninti.

Ar vagonų konstrukcija pasikeitė nuo 1985 metų, ar nebėra M62, TEM ir ČME lokomotyvų, D1 ir DR dyzelinių traukinių, TEP60 ir TEP70 keleivinių lokomotyvų? Naujos konstrukcijos lokomotyvai taip pat turi turėti analogišką aprašymą, charakterizuojantį jų trauką. Apart to, jie taip pat turi būti patikrinti dinamometriniais vagonais (specialus vagonas, kabinamas tarp lokomotyvo ir traukinio sąstato traukos charakteristikoms registruoti) eksploatuojamuose geležinkelio ruožuose.

Nežinau nei vieno mašinisto, važinėjančio benzininiu –dujiniu automobiliu, be to, dyzelinu „Lietuvos geležinkelių“ riedmenis ekipiruoja privati kompanija įranga, kažkada priklausiusia LG (LG perka degalus iš perekūpų vietoj to, kad pati jais apsirūpintų degalų pirkimo kainą siedama su Brendt!). Todėl faktinis sunaudojimas visada ir skiriasi nuo apskaičiuotojo. Manau, būtų galima sulaukti labai įdomių rezultatų, jei LG būtų atliktas esminis auditas patikrinti, kokia normatyvine baze grindžiant normuojami degalai lokomotyvams, ir faktiniai rezultatai.

Aišku, kilogramas į kilogramą nesueitų, bet jei yra tvarkingas lokomotyvas ir traukinys važiuotų pagal tvarkaraštį, bendras vidurkis turėtų būti apie 95 – 98proc.

Pavyzdėlis:
Iš Klaipėdos iki Vilniaus prekiniui traukiniui suformuotam iš automobilvežių (1500 t. 200 ašių) sunaudosi tiek pat kuro, jeigu tuo pačiu maršrutu vežtum sąstatą suformuotą iš cisternų (svoris apie 5000 t., 200 ašių).

Per mažai ašių ir per daug svorio, bet to, kryptys sumaišytos. Iš Vilniaus į Klaipėdą – sutinku. 5000 t – geras riedulys į pakalnę (mVkv/2 – kinetinės (suprantamiau – judėjimo) energijos dėsnis) – įginei traukinį, ir jį reikės tik prilaikyti, bet jei jo neįvarei – lokomotyvas visą laiką bus „ant kablio“, kaip su lengvu 1500t.

[specialistas]

Taip ir maniau. Reikėjo dar pridurti, kad mokslas, nagrinėjantis traukinių trauką, buvo TSKP ideologija tarybiniams specialistams durninti.

Jeigu LG vadovautųsi visokiais pasenusiais "rasčiotais", tai tikrai iki šiol neturėtume ER20CF lokomotyvų, nebūtų ČME3ir 2M62 modernizacijos.

Nuo 2005 m. kuro sąnaudų kreivė krenta, todėl LG priimtas normavimo būdas nors ir labai paprastas, tačiau efektyvus. Viskas yra pagrįsta analize ir kontrole.

Šiuolaikiškų lokomotyvų galimybių dinamometriniu vagonu (labaratorija) jau nėra prasmės tikrinti, kadangi visi nauji ir modernizuoti lokomotyvai turi mikroprocesorines diagnostikos ir valdymo sistemas, kurių laikmenose išlieka dešimtys lokomotyvo darbo parametrų, kuriuos belieka tik analizuoti ir įvertinti.

Tamsta esi ne tik labai susidomėjęs kuro normavimu bet ir mašinistų asmeninių automobilių vidaus degimo variklių rūšimis. Tavo užuomina suprantama. Noriu pažymėti, kad mašinistai taip pat yra mūsų visuomenės nariai ir negatyvūs polinkiai jiems taip pat nesvetimi. Nors jų nedaug, tačiau visi šiais metais grobstantys kurą sulaiktyti mašinistai jau nebedirba LG.