Parašė Epass
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Traukos riedmenys. Bendro pobūdžio diskusijos
Collapse
X
-
Parašė Epass Rodyti pranešimąlaukite daugiau pirkiniu....
keleiviniams traukiniams reikia lokomotyvu..... (ne rusisku), taip pat Jau nuspresta pirkti dar tris dviaukscius elektrinius traukinius bei 6 dyzelinius
Elektriniai traukiniai spėju bus tie patys drambliukai, o dyzeliniai RA2.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąGal truputį plačiau galima apie keleivinius lokomotyvus? Tikiuosi ir manevrinių rusiškų nepirks ...
Nuotrauka http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...029_200507.jpg
Filmukai
http://www.youtube.com/watch?v=a1LWW...eature=related (keleivinis iš Belystoko išvyksta į Suvalkus)
http://www.youtube.com/watch?v=9QklmxeLe-0&NR=1 http://www.youtube.com/watch?v=a1LWW...eature=related
Dažniausiai toks 1435 mm vėžės keleivinį traukinį atitempia į Šeštokus.
O šiuose filmukuose – SU46 http://www.youtube.com/watch?v=6iKy3...eature=related http://www.youtube.com/watch?v=eU4MH...eature=related http://www.youtube.com/watch?v=wcym6...eature=related
Kokiame lygyje lenkiški šilumvežiai SU45 ir SU46, pagal specialų užsakymą pagaminti su 1520 mm vėže, Lietuvoje galėtų būti pakaitalu šiame forume „atgyvena“ dažnai pravardžiuojamam Kolomnos (Rusija) gaminiui TEP60 ?
Nors Lenkijos geležinkeliuose keleiviniams traukiniams dar neatsižadėta garvežių (garo lokomotyvų, steam locomotive). Tai matyti filmukuose:
http://www.youtube.com/watch?v=MvQJ7...eature=related
http://www.youtube.com/watch?v=9itNP...eature=related
http://www.youtube.com/watch?v=n7hPf...eature=related
http://www.youtube.com/watch?v=QEFsz...eature=related
http://www.youtube.com/watch?v=hf2Nl...eature=related
Kažin kaip tokie „rūkoriai“ atrodytų Lietuvos geležinkelio stočių peronuose?
Beje, filmukuose nesunku pastebėti Lenkijos stotyse dar esančias vandens kolonėles, pasikeliančius-nusileidžiančius semaforų signalus. Ir bėgiai apaugę žole.
Garvežiai keleiviniams traukiniams dar naudojami ir Vokietijoje.
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąTai jie naudojami turistiniams traukiniams, nesvarbu, kad kiti iš jų turi savo grafiką ir maršrutą (kaip Maskvoje iš Rygos stoties su L serijos garvežiais), tai kas kita nei keleivinis susisiekimas. O tie lenkiški šilumvežiai tikrai jau pasenę.
...Į stotelę Zakrzow-Katowice atvažiuoja garvežys su dviem dviaukščiais vagonais, sustoja. Išlipa pavieniai keleiviai ir traukinys vėl pajuda...
Toks yra filmuko http://www.youtube.com/watch?v=MvQJ7...eature=related siužetas.
Nepanašu tai į turistinį traukinį.
Tuo labiau, kad http://www.rozklad.pkp.pl/bin/stboar...er=0&start=yes tvarkaraštis maršrutu Wroclaw - Zakrzow Katowice - Jelcz traukinių per dieną rodo ne vieną ir ne du.
Comment
-
Parašė AB13 Rodyti pranešimąBet 284 ir 993 jau senokai nesimate. O kokios bedos dazniausiai kamuoja BS'us:elektronika ar mechanika? Nes, kaip suprantu, BS'as buvo vienas pirmu rusisku silumveziu, kuriuose tiek daug elektronikos. O nurasomu 60'ku gaila, nepakartojamas variklio garsas...
Beje, apie rervervus. Tuo metu nereikalingi silumveziai yra pervedami (kaip sako gelezinkelieciai "pastatomi") i rezerva. Jis buna 2 rusiu - "saltas" ir "karstas". I "salta" rezerva statomi sulimveziai, kuriu nereiks ilga laika. Is ju yra isleidziami skysciai, sutepamos ivairios detales ir t.t. taip jie gali stoveti ilgai, skaiciuojant menesiais ar metais. I "karsta" rezerva, kitaip dar vadinama operatyviniu, pervedami lokomotyvai, kuries bus nereikalingi bent para ar kiek tiek ilgiau. Siame rezerve jie buna pilnai sutvarkyti, ekipiruoti (kitaip sakant pripilta kuro, tepalo, smelio ir t.t.), ziemos metu sildomi (antifrizas pilamas tik i 2M62M, Siemens, o kituose - specialiai apdirbtas vanduo, tad ziemos metu periodiskai paleidziamas variklis, kad susildyti ausinimo sistemoje esanti vandeni. Yra berods jau keletas silumveziu su autonomine sildymo sistema, kuri neuzvedant variklio palaiko reikiama vandens temperatura. Si sistema taip pat pasildo skysti pries paleidziant varikli, nes salto galingo dyzelio paleidimas yra jam paciam kenksmingas). Sie rezervai (be technines sio reikalo puses) leidzia kontoliuoti reikiama lokomotyvu parka, kas glaudziai susije su lokomotyvu panaudojimo rodikliais (lok. nasumu, lok. paros rida, eksploatuojamu lok. parku ir t.t.)Paskutinis taisė LT-1; 2008.02.27, 21:11.
Comment
-
Parašė x21 Rodyti pranešimąAs taip supratau lokomotyvai neturi tiesogines pavaros nuo motoro iki ratu... ratus suka elektros variklai... ar ne taip?
Comment
-
Parašė JohnDar vienas klausimas.
Kodel apskritai reikalingi tokie dideli ir galingi lokomotyvai kaip TEP-60, TEP-70 keleiviniu traukiniu tempimui ir kodel ilgu (kad ir 50+ vagonu) krovininiu traukiniu tempimui naudojami panasios galios lokomotyvai, nors sastatas daug kartu sunkesnis? Ar nepakaktu keleiviniams kazko lengvesnio?
Kas del kroviniu silumveziu, tai ju traukos charakteristikos yra visiskai kitokios nei keleiviniu - jie sukonstruoti tempti sunku sastata, bet salygiskai negreitai (krovininiai satatai retai kada vaziuoja greiciau nei 70 km/h, nors LG kai kuriuose ruozuose prekiniams traukiniams leidziama vaziuoti 90 km/h. Turbut daugelis pastebejo, kad ilgus ir sunkius (5000 t.) satataus tempia 2 sekciju silumveziai, nors pvz 2M-62 abieju sekciju sumine galia tokia pat kaip 1 TEP-70 - 4000 a.j. Taciau pastarasis sukonstruotas tempti nesunku satata (20 keleiviniu vag. satatas sveria apie 1200 t.), taciau greitai. Itin svarbus keleiviniu lokomotyvu rodiklis - sastato tempimas i ikalne. Siuo atveju ir pasitarnauja lokomotyvo galia. Apibendrinant galima pasakyti, kad galingas keleivinis lokomotyvas nera blogybe - jis savo galią panaudoja isisbegejant, pries ikalnes, o paskui variklis dirba mazu pajegumu. Pagal lokomotyvo galinguma (be abejo atsizvelgiant ir i kelio profili) sudaromas traukiniu eismo grafikas. Galingesniui lokomotyvui tempiant maziau vagonu, gerokai sutrumpeja vaziavimo laikas (kaip mineta mazesnis isibegejimo laikas, greiciau uzvaziuoja i ikalnes).
Griztant pries krovininiu lokomotyvu, ju darbas kaip minejau tempti dideli svori, bet negreitai. Kadangi sastatai buna labai sunkus, pries ikalnes vienos sekcijos silumvezis butu bejegis uztempti sunku sastata i kalna - ratai tiesiog buksuotu. Todel kroviniai silumveziai buna silpnesni, taciau vazineja sudvejinti, tad ju sumine galia buna pakankamai didele, o pries ikalnes turi dvigubai didesni sukibima su begiais - ne 6, o 12 asiu.
Comment
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąO kokie elektrinės ir hidraulinės pavaros pagrindiniai pliusai, minusai ir skirtumai?
Lokomotyvu ir vagonu ukisPaskutinis taisė LT-1; 2008.02.28, 11:36.
Comment
-
Parašė LT-1 Rodyti pranešimąKas del keleiviniu lokomotyvu, tai ju nera didelio pasirinkimo. Kita vertus, TEP-70 turi varikli, kuriam dirbant laisva eiga, atjungiama (nepaduodamas kuras) puse cilindru (o ju yra 16). Tad jei tempiama nedaug vagonu, kuro sudeginama irgi maziau. Kai TEP-70 tempia tranzitinius traukinius, kurie kartais buna ir 24 vagonu, jo resursu isnaudojama pakankamai daug. TEP-70 konstrukcinis greitis yra 160 km/h, o LG maksimalus keleiviniu traukiniu greitis 120 km/h, del to taip pat yra silumvezio galios rezervas.
Kas del kroviniu silumveziu, tai ju traukos charakteristikos yra visiskai kitokios nei keleiviniu - jie sukonstruoti tempti sunku sastata, bet salygiskai negreitai (krovininiai satatai retai kada vaziuoja greiciau nei 70 km/h, nors LG kai kuriuose ruozuose prekiniams traukiniams leidziama vaziuoti 90 km/h. Turbut daugelis pastebejo, kad ilgus ir sunkius (5000 t.) satataus tempia 2 sekciju silumveziai, nors pvz 2M-62 abieju sekciju sumine galia tokia pat kaip 1 TEP-70 - 4000 a.j. Taciau pastarasis sukonstruotas tempti nesunku satata (20 keleiviniu vag. satatas sveria apie 1200 t.), taciau greitai. Itin svarbus keleiviniu lokomotyvu rodiklis - sastato tempimas i ikalne. Siuo atveju ir pasitarnauja lokomotyvo galia. Apibendrinant galima pasakyti, kad galingas keleivinis lokomotyvas nera blogybe - jis savo galią panaudoja isisbegejant, pries ikalnes, o paskui variklis dirba mazu pajegumu. Pagal lokomotyvo galinguma (be abejo atsizvelgiant ir i kelio profili) sudaromas traukiniu eismo grafikas. Galingesniui lokomotyvui tempiant maziau vagonu, gerokai sutrumpeja vaziavimo laikas (kaip mineta mazesnis isibegejimo laikas, greiciau uzvaziuoja i ikalnes).
Griztant pries krovininiu lokomotyvu, ju darbas kaip minejau tempti dideli svori, bet negreitai. Kadangi sastatai buna labai sunkus, pries ikalnes vienos sekcijos silumvezis butu bejegis uztempti sunku sastata i kalna - ratai tiesiog buksuotu. Todel kroviniai silumveziai buna silpnesni, taciau vazineja sudvejinti, tad ju sumine galia buna pakankamai didele, o pries ikalnes turi dvigubai didesni sukibima su begiais - ne 6, o 12 asiu.
Comment
-
Parašė AB13 Rodyti pranešimąTaciau panasu kad krovininiai traukiniai per Kaisiadoriu stoti kauno link svilpia greiciau nei 90 km/h. Ten pakankamai smagiai lekiasi nuokalnen nuo Zasliu
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąTurbūt dėl iščiuožų taip atrodo.
Comment
-
Parašė AB13 Rodyti pranešimąTaciau panasu kad krovininiai traukiniai per Kaisiadoriu stoti kauno link svilpia greiciau nei 90 km/h. Ten pakankamai smagiai lekiasi nuokalnen nuo Zasliu
Comment
-
Parašė JohnDar visnas klausimas. Si karta del degalu sanaudu/ekonomiskumo.
Ar galima palyginti TEP-60, TEP-70, TEP-70BS, 2M62 (pries ir po modernizacijos) ir naujuju ER20 CF degalu sanaudas ir, jeigu imanoma, oro tarsa? Turint omeny, kad tiek ekologija, tiek degalu kainos siais laikais ypac aktualu.Paskutinis taisė LT-1; 2008.02.28, 22:22.
Comment
-
Parašė LT-1 Rodyti pranešimą... Elektrifikacija - labai brangus dalykas. Ypac intesyviose linijose ji atsiperka gana greitai ir ja eksploatuoti ekonomiskai naudinga. Lietuvoje intensyvumas toks, kad ekonomiskai panasi situacija - naudoti elekros ar dyzeline trauka.
Dvi skirtingos politinės pakraipos valstybės tą geležinkelio ruožą elektrifikavo dar nekaip seniai (kažkada Gardine lenkišką keleivinį traukinį Kuznica-Grodno esu matęs kitokį, traukiamą šilumvežio, labai panašaus į Lietuvoje populiarų manevrinį TEM-2, tik mašinisto kabinos abiejuose galuose).
Parašė LT-1 Rodyti pranešimąO del naftos istekliu pabaigos neverta baimintis - bus rasta kita kuro rusis - galbut vandenilis, galbut biodegalai, o gal but bus sukurtas variklis, kaip kura naudantis vandeni (juk vanduo - tai itin 2 degus elementai - deguonis ir vandenilis). Net ir dabar sakoma, kad technoligiju yra prikurta visokiu, tik jas supirke naftos magnatai. Baigsis nafta - bus istraukti tie apdulkeje isradimai Nezinau kiek cia tiesos, bet ka cia gali zinoti... ...
http://www.youtube.com/watch?v=MvQJ7Eeu9Ck&NR=1
http://www.youtube.com/watch?v=ZgO9u...eature=related
Ne viename YUTUBE filmuke mačiau, kaip į garvežio pakurą pilamos anglys. Viename klipe imponavo vaizdelis, kaip kūrikas (ar mašinisto padėjėjas?) iš garvežio kabinos išnešė šiūpėlę žarijų, į garvežį paspoksoti susirinkusiems smalsuoliams suteikdamas progą prisidegti cigaretes.
Comment
Comment