Siaurukas Panevėžys - Anykščiai - Rubikiai (veikiantis)

[rakolioux]

Platforma atvažiavo iš Ezerėlio durpyno. Kokius apribojimus turi omenyje , rakolioux?

Greicio apribojimus per tiltus , iesmynus.

[udrius]

Nežinau dar tų nuansų, džiauguosi, kad neišvažiavo į metalo laužą šitas daiktas. Durpynuose transporteris buvo naudojamas traktoriams, ekskavatoriams ir durpių mašinoms transportuoti į laukus. Vertinant, kad aplamai siauruko max greitis viso labo 50 km/h, tai nemanau kad šis monstras galėtų važiuoti didesniu nei 10 -15 km/h ...

[AutoLiet]

2005m. Aut. Marco van Uden. Nyderlandai.
18 km. nuo Panevežio.

Panevežys.

[Wycka]

„Siauruko“ rekonstravimą stabdo teismai

Iki šiol nepatekęs į akiratį vienintelis Europoje išlikęs ilgiausias siaurasis geležinkelis verslininkams labai parūpo gavus 8 mln. europinių lėšų. Ginčas dėl jo pastatų, stotelių ir bėgių rekonstravimo persikėlė į teismus.
„Panevėžio statybos trestas“, konkursą rengusios tuometinės Panevėžio viršininko administracijos atmestas kaip netinkamas rekonstruoti kultūros paveldo objektą, siekia panaikinti darbų sutartį su jį laimėjusia bendrove.
„Buvo pažeistos materialinės teisės normos, o atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo praktiką, esant tokiems pažeidimams, sutartis yra niekinė. Faktiškai Apeliacinis teismas turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą, tačiau to nepadarė ir, manome, prokuratūra tinkamai ėmėsi veiksmų tam, kad būtų apsaugotas viešasis interesas“, – sako Andrius Ziniukas, „Panevėžio statybos tresto“ bendrovės vyr. juristas.
Anksčiau teismas pripažino konkursą neskaidriu, tačiau netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl laimėjusi bendrovė „Pireka“ jau atliko darbų už 2 mln. litų.
„Vyksta nuožmi kova dėl kiekvieno objekto, nes viešieji pirkimai yra pagrindinis užsakymų šaltinis. Ir kai Vilniaus bendrovė bando įsiveržti į Panevėžio apskrities rinką, gauname tokį pasipriešinimą“, – teigia bendrovės „Pireka“ atstovas Ilan Ostovskij.
Liepą panaikinus apskritis, siaurasis geležinkelis atiteko Susisiekimo ministerijai.
„Susisiekimo ministerija palieka ginčą spręsti teismui, bet pripažįsta, kad pats projektas yra prioritetinis, nes tą pripažino ir Lietuvos Vyriausybė“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovė Jurgita Šoblinskienė.
Jei lėšos nebus panaudotos iki kitų metų, jas gali tekti grąžinti. Ministerijos atstovai sako, kad pasibaigus bylai prašys Verslo paramos agentūros pratęsti terminą dėl paramos teikimo. Už 8 mln. litų numatyta rekonstruoti penkių stočių pastatus, Panevėžio depą, dalį geležinkelio atkarpos bėgių.

[Wycka]

Manau, šios nuotraukos ir e-svetainė jau buvo skelbti šiame forume, bet niekaip nepavyksta rasti kur ir kada. Dėl visa ko dar kartą Jums parodau:

Siaurasis traukinukas važiuoja iš Anykščių GS per Šventosios upės tiltą

Žemėlapis. Beveik idealus


TU2-052, dar priklausantis LG


TU2-076, Raguvėlės GS

The Panevežys narrow gauge system was built by the First Russian Supply Railway Company, who referred to it as the Svenžany division. The station of Svenžany (nowadays: Svencionaliai) is situated half way the main line from Vilnius to Daugavpils. From here the First Russian Supply Railway Company built a 70 km long narrow gauge line running eastwards to Pastavy in present-day Belarus. It was opened in 1895. Later the line was extended to Bereshvetsh (km 125).
In 1901 the railway opened another branch, starting at the station of Svencionaliai, running westwards to Panevežys. It was 145 km long. The terminus was the Panevežys broad gauge railway station on the line from Daugavpils to Šiauliai.
In 1920 the new border between Lithuania and Poland divided the narrow gauge network in two parts. On Lithuanian territory the 125 km long section from Panevežys to Kiauneliškis remained in service. On Polish territory the section between the border near Kiauneliškis and the Svencionaliai broad gauge station was closed, although the track was not lifted.
The line from Svencionaliai to the west had served as a military railway during the war. Many new branch lines had been built and one of them (Lyntupy - Kobylnik) became the new main line of the narrow gauge system in the Polish Wilna Region. The line was operated by the PKP. A new broad gauge line replaced the original narrow gauge line from Lyntupy to Bereshetsh.

Viskas paimta iš http://home.zonnet.nl/p.engelbert/LIT.html

[Salvijus]

Per LRT žinias rodė reportažą apie tariamus finansinius pažeidimus ASG.
Kartojimas turėtų būti per Panoramą.

[Sefas210]

Per LRT žinias rodė reportažą apie tariamus finansinius pažeidimus ASG.
Kartojimas turėtų būti per Panoramą.

Straipsnis apie pažeidimus

[2Pack]

Gerbiamieji, tikrai sutinku, kad informacija yra gana tendencinga, tačiau pripažinkime vieną realų faktą - eksploatuojamo siaurojo geležinkelio ruožo būklė tikrai labai prasta, ir ji, deja, negerėja. Juk iš esmės visa dabar esanti infrastruktūra yra susidėvėjusi. Dar prieš nutraukiant reguliariuosius reisus 2001 m. traukiniai dėl labai prastos kelio būklės tevažiavo iki Anyščių, o tarp Anykščių ir Rubikių eismas buvo nutrauktas. Aš labai abejoju, ar kelio techninė būklė ten bent kiek pagerėjusi.
Būkim biedni, bet teisingi - jei rimtesnio kelio remonto nebus artimiausiais metais, vargu, ar eismas galės vykti. Senu vežimu ilgai netempsi.

[Combat]

Straipsnis neatitinkantis tikrovės. Visa šia informacija ir žurnalistus sukvetė siauruko parazitų - kledarų gauja. Visas šis spektaklis tai Žydrūno Kvedaro priešmirtinės konvulsijos. Visa tikroji situacija bus pateikta vėliau.

Na, išlaidaujama, išlaidaujama. Kam du administratoriai – direktorius ir pavaduotojas, tokioje mažoje įmonėje? Kam tarnybinis lengvasis automobilis (gi galima ir panaudos sutartį sudaryti dėl nuosavo naudojimo)? Faktiškai, tą įmonėlę turėtų savininkai ir dalininkai valdyti, o ne samdomi darbuotojai (negi ji tokia pelninga?!). Kelio būklė, kiek mačiau per televizorių, tikrai reikalauja geresnės priežiūros (kaži, ar be valstybės dotacijų tai įmanoma).

[Wycka]

Visa šia informacija ir žurnalistus sukvetė siauruko parazitų - kledarų gauja. Visas šis spektaklis tai Žydrūno Kvedaro priešmirtinės konvulsijos.

Aik aik — nejaugi įvyko stebuklas ir Kvedaras eina lauk???

Na, išlaidaujama, išlaidaujama. Kam du administratoriai – direktorius ir pavaduotojas, tokioje mažoje įmonėje? Kam tarnybinis lengvasis automobilis (gi galima ir panaudos sutartį sudaryti dėl nuosavo naudojimo)? Faktiškai, tą įmonėlę turėtų savininkai ir dalininkai valdyti, o ne samdomi darbuotojai (negi ji tokia pelninga?!). Kelio būklė, kiek mačiau per televizorių, tikrai reikalauja geresnės priežiūros (kaži, ar be valstybės dotacijų tai įmanoma).

Valstybinė įmonė (o siaurukas praktiškai tokia ir yra) yra pasmerkta arba dirbti nuostolingai, arba su miniatiūriniu pelnu, ypač kai kalbama apie aptarnavimo sferą. Kiek žinau, siaurukas dar LG valdžioje iki 2001m. dirbo nuostolingai. Gal mažiau, bet vis tiek nuostolingai dirbta ir po 2004m., atnaujinus užsakomuosius turistinius reisus. Kodėl taip yra — labai daug aiškinti, ir vis tiek Vismantas jeigu norėtų galėtų daug daugiau už mane papasakoti.
Kelio būklė prasta, bet ne tragiška — per daugiau nei šešerius atnaujintos veiklos metus neįvyko nė viena rimta avarija (kurios metu žūtų ar būtų sužaloti keleiviai). Nors teoriškai paveldo objekte, kuriuo nuo 1996 metų yra siaurukas, pabėgiai turėtų būti tik mediniai, tarpstočiuose nemažai yra betoninių. Kaip žinia, betoniniai tarnauja ilgiau negu mediniai. Šią vasarą pabėgiai buvo keičiami Anykščių geležinkelio stotyje, tik nežinau, kokia dalis. Betoninių pabėgių yra ir šiauriniame ruože (Panevėžys-Joniškėlis ir toliau), vadinasi, jie buvo pakloti dar iki siauruką paskelbiant paveldo objektu.
Šiaip mano asmenine nuomone, siaurukas dar gali būti pelningas, bet delsiant tą pelną pasiekti bus vis sunkiau. Tačiau jeigu valdymo sistema, kuri buvo iki šių metų liepos 1d. (ar tik ne šeši dalininkai, tiksliai nebepamenu), liks nepasikeitu turiniu ir toliau... vegetacija tęsis, kol geroji valstybė skirs pinigų. Patys žinote, kad pinigų neužtenka apmokėti lengvatų kompensacijoms ir dotacijoms už keleivių pervežimus plačiaisiais geležinkeliais, tarpmiestiniais autobusų maršrutais, Smiltynės keltu, reikia dotuoti nuostolingą oro uostų veiklą ir taip toliau, o siaurukas tėra gyvas muziejus ant ratų. Kaip žinia, ištikus krizei, kultūra tai pajunta pirmiausiai. Maža to, kai devynios auklės, vaikas be galvos. Kiekvienas dalininkas turi savų interesų, jų siekia visomis įmanomomis priemonės, tuo pačiu gesina kitų dalininkų iniciatyvas, galiausiai lieka situacija „norėjome kuo geriau, o gavome kaip visada“.
Tikiuosi, kad šių metų liepos 1d. pasikeitus siauruko valdymo struktūrai, padėtis nors truputį pagerės, nors viltis — kvailių motina. Kvailiausia tai, kad dabartinė rekonstrukcija apsiriboja Vaivadų viaduku ir stotimis. Dėl pirmojo objekto visiškai pritariu, bet labiausiai remonto reikalauja patys bėgiai. Daug kur greitis ribojamas ne dėl šilumvežio ar vagonų techninių galimybių ar kreivių, o dėl bėgių būklės. Sakysite, o kam tas greitis turistiniame traukinyje? Na pirmoje klasėje dar dar, o štai antrojoje, sėdint ant medinių suolų, visiškai pakanka ir pusvalandžio trukmės kelionės.

[Wycka]

Tai laukiam, Vismantai, tos tikrosios situacijos nušvietimo. Paprastai kai du pešasi, trečias laimi. Kas šįkart bus trečias? Tikriausiai jau greitai Kvedaras ir Kerbedis nebebus bendradarbiai.

Siauruko bėgiais riedėjo ir migloti vagonai

Dar neseniai atrodė, kad su nauju direktoriumi, žinomu Panevėžio kultūrininku Gintaru Kerbedžiu siaurasis geležinkelis bus prikeltas tikrai naujam gyvenimui: pramogų geidžiantieji buvo kviečiami į poezijos, jauno vyno, skrybėlaičių ir dar visokias kitokias šventes. Bet dabar išaiškėjo, kad intrigomis anksčiau garsėjusi įstaiga nuo skandalų toli nenuriedėjo.
Vagonų riedėjo daugiau
Susisiekimo ministerija, atlikusi auditą Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstaigoje, nustatė daug pažeidimų, dėl kurių ši įstaiga negavo dalies pajamų.
Pasak viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktoriaus pavaduotojo, socialdemokrato Žydrūno Kvedaro, žmones supykdė neefektyvus ir neekonomiškas G.Kerbedžio vadovavimas įmonei, todėl ir buvo parašytas skundas ministerijai su prašymu atlikti auditą.
Auditas nustatė, kad įstaigoje nepatvirtinta tarnybinio automobilio naudojimo tvarka, nesutvarkyti dokumentai, be dalininkų sutikimo nustatomos bilietų kainos, siųsta daugiau ir ne tos klasės vagonų, nei užsakydavo klientas, ir dėl to įstaiga negavo dalies pajamų. Be pateisinamų dokumentų renginių organizatorei išmokėta per 16 tūkstančių litų.
Moka tik gražiai kalbėti
„Geležinkelininkai tikėjo jo gražiomis kalbomis ir pasakojimais, tačiau šis žmogus moka tik gražiai kalbėti, o daryti nelabai ką sugeba. Pinigai tiesiog vagiami iš įmonės.
Pavyzdžiui, išvažiuoja aštuoni vagonai, o įstaiga pajamų gauna tik už šešis. Kyla klausimas o kur kitos pajamos, kurios turėjo įplaukti į įstaigą. Kas gali paneigti, kad direktorius neįsidėjo šių pinigų sau į kišenę“, vakar „Panevėžio rytui“ sakė Ž.Kvedaras, anksčiau pats buvęs šios įstaigos direktoriumi.
Anot jo, yra ir daugiau įvairių pažeidimų esą G.Kerbedis priima savo gimines į darbą, apmoka visas jų išlaidas, pats tarnybiniu automobiliu naudojasi tarsi nuosavu ir visada laiko jį savo namuose, sunaudoja ketvirtadalį viso įstaigos kuro.
Įmonėje yra įdarbinta direktoriaus brolio, žinomo dainininko Kastyčio Kerbedžio žmona Aida.
Eis ir į prokuratūrą
Ž.Kvedaro įsitikinimu, per mažai investuojama į geležinkelio priežiūrą, nes šiuo metu tuo rūpinasi tik du žmonės. Siauruko saugos komisija nustatė, kad kai kuriais ruožais važiuoti pavojinga, tačiau, anot Ž.Kvedaro, direktoriui G.Kerbedžiui tai nerūpi.
„Su tokiu direktoriaus vadovavimu negalime užtikrinti saugaus traukinio eismo. Gal G.Kerbedis laukia mirtino atvejo ir todėl nedaug ką daro? Jo nurodymu eismo tvarkytojams net buvo išjungtas mobilusis ryšys ir jie negalėjo susisiekti su traukiniu. Tiesa, paskui ryšys buvo įjungtas, bet per tą laiką galėjo įvykti avarija. Išjungti ryšį galėjo tik beprotis, kito žodžio aš nerandu“, neslėpė pasipiktinimo Ž.Kvedaras.
Direktoriaus pavaduotojo nuomone, dėl visų šių ir daugelio kitų pažeidimų susisiekimo ministerija turėtų kreiptis į prokuratūrą, o jei ši to nepadarys, Ž.Kvedaras užtikrino kreipsiąsis į prokuratūrą pats.
Girdi tik bobučių kalbas
G.Kerbedis teigė, kad visi šie jam mesti kaltinimai yra atoveiksmis į principingą jo darbą.
„Reikia gerinti darbo kokybę ir požiūrį į mūsų klientus. Įmonėje buvo atliktas auditas, tikrintojai visada randa pažeidimų, taigi rado jų ir mūsų dokumentacijoje. O pasakymai apie neva pasisavintus pinigus tai bobučių kalbos“, sakė G.Kerbedis.
Siauruko vadovas pripažino, kad traukinys su didesniu vagonų skaičiumi išvažiuodavo apsidraudžiant, nes ne visada buvo žinoma, kiek žmonių tąkart gali važiuoti. Todėl esą būdavę kelionių ir su keliais tuščiais vagonais.
Dėl tarnybinio automobilio G.Kerbedis taip pat turėjo paaiškinimą.
„Kartais iš su darbu susijusių renginių namo grįžtu vidurnaktį, o kitą dieną man reikia anksti išvažiuoti, todėl kartais automobilis būdavo paliktas ir kieme“, aiškino jokiai partijai nepriklausantis G.Kerbedis, pastaruoju metu kaltinamas ir nepaprasta arogancija.
Jau garsėjo skandalais
Siaurasis geležinkelis iki naikinant apskritis priklausė Panevėžio apskrities administracijai. Vadovauti siaurajam geležinkeliui G.Kerbedis buvo pakviestas tuometės Panevėžio apskrities vadovės Gemos Umbrasienės iniciatyva.
Kai prieš 6 metus apskritį valdyti buvo skirta „valstietė“ G.Umbrasienė ir jos pavaduotoja socialliberalė Zita Kukuraitienė, siaurojo geležinkelio įstaigoje buvo įdarbintas pastarosios vyras, o kolektyvui vadovavo daugiau technine sritimi besirūpinęs Ž.Kvedaras. Tuomet geležinkelininkai kraupo nuo Z.Kukuraitienės kišimosi į įmonės reikalus.
Po šiemetinio apskričių likvidavimo viešąją įstaigą perėmė Susisiekimo ministerija. Ji dabar yra pagrindinė siaurojo geležinkelio dalininkė. Anykščių rajono savivaldybė turi per 10 procentų akcijų.
„Dalininkų susirinkime būtų galima išanalizuoti visus dokumentus ir tada faktiškai spręsti, ar direktorius gali eiti pareigas, ar negali, ar galima apsiriboti kažkokia nuobauda“, sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

[Wycka]

Siauruko rekonstrukcijai gresia sąstingis

Panevėžio apygardos teismas vakar patenkino prokuroro prašymą. Jis prašė panaikinti sutartį su VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ tam tikrus objektus renovuoti laimėjusia „Pireka“. Ši bendrovė ir Susisiekimo ministerija teismui turės sumokėti po 66 litus žyminį mokestį ir po 31 litą už procesinių dokumentų tvarkymą. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisme prokuroras Remigijus Senkus siekė įrodyti, kad viešasis pirkimas renovacijos darbams vyko neskaidriai: Panevėžio apskrities administracija akivaizdžiai pažeidė lygiateisiškumo principą rengdama konkursą siaurojo geležinkelio objektų rekonstrukcijos darbams vykdyti ir pašalino vieną iš stambiausių statybos bendrovių – Panevėžio statybos trestą.
Išgirsti sprendimo neatvyko niekas, todėl teisėja neperskaitė, kodėl priėmė tokį sprendimą. Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teigė, kad bendrovė Panevėžio statybos trestas, kaip ir „Pireka“, atitinka konkurso sąlygas, tad buvo pažeistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principas.
„Tokiu pagrindu negalėjo būti sudaryta teisėta sutartis. Teismas nusprendė, kad dar galima grįžti į pradinę padėtį ir ištaisyti, kas buvo neteisingai įvertinta. Tai atlikti pareigota iš likviduotos Panevėžio apskrities administracijos teises perėmusi Susisiekimo ministerija, – kalbėjo teisėja. – Ministerija patikrins ir nuspręs, ką daryti: ar vykdyti toliau veiksmus, ar nutraukti sutartį ir iš naujo skelbti konkursą.“
Pakibo ore
Kol bus aiškinamasi, ką toliau daryti – ar skelbti naują konkursą, ar atsisakyti Europos Sąjungos paramos ir nerenovuoti kultūros paveldo objektų, siauruko rekonstrukcijos klausimas gali pakibti ore.
Siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai esančiose stotyse nuo liepos mėnesio pradėti rekonstrukcijos darbai. Buvo planuota pertvarkyti penkių stočių pastatus, Panevėžio depą, viaduką Senamiesčio gatvėje, pakeisti dalį geležinkelio bėgių ir įrengti penkias stoteles šalia turizmui patrauklių vietų.
Visa tai atlikti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 7,851 milijono litų, o darbus įgyvendina konkursą (jį dar iki likvidavimo spėjo paskelbti Panevėžio apskrities administracija) laimėjusi statybos bendrovė „Pireka“. Tačiau pradėti siauruko rekonstrukcijos darbai dabar gali būti sustabdyti.
Į teismų maratoną laimėjusi bendrovė įsivėlė po to, kai Panevėžio apskrities skelbtąjį konkursą teismui apskundė kitas konkurso dalyvis – Panevėžio statybos trestas.
Pasinaudojo padėtimi
„Sekundė“ jau rašė, kad Panevėžio apskrities administracija teigė, jog Panevėžio statybos trestas neatitiko konkurso reikalavimų, tačiau Panevėžio apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas jau prieš kurį laiką nustatė: trestas juos atitiko. Tą patikino ir teisėja R.Čeknienė.
Tačiau, nors teismai buvo palankūs Panevėžio statybos trestui, paskelbus Panevėžio apygardos teismo nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir leido tęsti konkurso procedūras, nes Apygardos teismo nutartyje nebuvo įrašyta „sustabdyti konkursą“. Tuo pasinaudojo tuometis Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas ir kovo 31 dieną su konkurso laimėtoja „Pireka“ pasirašė sutartį ir palaimino siauruko rekonstrukcijos darbus. Tada V.Trofimovas džiaugėsi tokiu teismo sprendimu ir teigė, kad konkursuose dalyvaujantys statybinių organizacijų rangovai piktnaudžiauja, todėl teismo priimtas sprendimas – teisingas, nes kitaip būtų prarasta ES parama. Tuomet apskrities viršininkas ir patikino, kad siauruko rekonstrukcijos darbai turi būti atlikti iki 2011 metų sausio 31 dienos.
Be to, V.Trofimovas gegužės 12 dieną pasirašė sutartis su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Pagal šią sutartį projektui „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009–2011 metais“ skirta 7,9 milijono litų, o siauruko rekonstrukcijos darbai pradėti liepos pradžioje.

[Salvijus]

Čia kaip visada Lietuvoje - per oligarchų interesų kovas nukenčia viešasis interesas.

[Al1]

Vat būtent. Iki krizės PST tokių menkų užsakymų net nesiimtų. Dabar ir jiems striuka, bet turimi "raumenys" leidžia bandyti "atmuši" užsakymą.

[aesde]

šiaip jei tai tiesa ką liaudis šneka, kad PST buvo išmestas iš konkurso kaip neturintis teisės dirbti su KVAD'iniais objektais, tai, net ir nekreipiant dėmesio į objekto smulkumą, paduoti į teismą reikėjo.

juokinga ar ne - valdovų rūmų statytojas neturi teisės dirbti su KVAD'iniais objektais

[skunk]

kaip bebūtų graudu, bet džiaukitės kad PST apskundė konkursą, nes "Pireka" yra daug daug blogiau nei "Vėtrūna"

[Salvijus]

Apie "Pireka" teko girdėti visko, tačiau kur žiūrėjo konkurso organizatoriai.
Dėl tokios konkurso organizavimo tvarkos Lietuvoje stringa daug projektų.

[Wycka]

Apie "Pireka" teko girdėti visko, tačiau kur žiūrėjo konkurso organizatoriai.
Dėl tokios konkurso organizavimo tvarkos Lietuvoje stringa daug projektų.

Priminsiu, kad konkursą organizavo Panevėžio apskritis. Jos viršininkas Viktoras Trofimovas jau žinojo, kad apskritis jau naikinama, taigi pasibaigus teismams jo iš darbo jau niekas nebeišmes. Būtų gražu, kad dabar Trofimovas iš savo asmeninės kišenės apmokėtų teismų išlaidas bei kompensaciją PST. Nors aišku, čia tik nereali fantazija...

[Vismantas]

...Dėl tokios konkurso organizavimo tvarkos Lietuvoje stringa daug projektų.

Ka ir besakyti. Du pešasi o nukenčia trečias. Dabar darbai sustabdyti, viaduko nėra. Iš Anykščiu kad važiuoti reikalingas sniego valytuvas, o jis Panevėžio dėpe. Taip pat Anykščiuose stovimai technikai reikalinga apsauga. Reiškiaisi siaurukas papildomai samdosi sargus. Reisai krenta. Pajamos taip pat.
Surdegio stotis išrausta, rezervuarų vietoje iškasta didžiulė duobė, viadukas išardytas. Panevėžio stotis taip pat išrausta. Tai kol "vyrai" išsiaiškins tai gali ir metu prireikti. O nuo PST ir Pireka ginšu nukenčia siaurukas ir siauruko keleiviai kurie negali važiuoti. Tikėkimės šis darbų sustabdymas truks neilgai.

[Vismantas]

KALĖDINIS TRAUKINYS mažiems ir dideliems iš Anykščių geležinkelio stoties.

Gruodžio 26 d. 13 val. siauruku iškeliausime į Troškūnų geležinkelio stotį, kur susitiksime su SENELIU KALĖDA.

Į kelionę kviečiame pasiimti jūsų pačių rankomis darytų žaisliukų, kuriais puošime šalia stoties augančias eglutes. Rinksime originaliausią kalėdinį papuošalą, žaisim žaidimus, kūrensim laužą, šildysimės gardžia arbata.

Kalėdinis traukinys išvyksta iš Anykščių geležinkelio stoties 13 val.
Grįžti planuojame apie 15 val.

Bilieto kaina – 30 Lt.

Bilietai rezervuojami tel. 8 686 49219, el.p. siaurukasa@gmail.com

http://www.siaurukas.eu/index.php?cid=17677