Siaurukas Panevėžys - Anykščiai - Rubikiai (veikiantis)

[laimutis]

Rubikių stotelėje, 1940 m.

ebay.de

[AutoLiet]

Iš knygos "Siaurukas senose fotografijose 1899-1940". Parengė Raimondas Guobis, 2016 m.

[udrius]

Dar kartą skelbiamas ASG direktoriaus konkursas, dokumentus reikia priduoti iki gegužės 10 d .

[laimutis]

Troškūnai narrow-gauge railway station locomotive nr 213 Bahnhof ca 1910



Čia tikrai ne Troškūnai, ar gali būtį šiame ruože? https://www.delcampe.net/en_GB/colle...568137150.html

[Al1]

Per TV paskelbė, kad nutraukiami reguliarūs reisai Anykščiai - Rubikiai dėl susiformavusių pylimo nuošliaužų. O pinigų sutvarkyti pylimui nėra...

[Ignalina]

Per TV paskelbė, kad nutraukiami reguliarūs reisai Anykščiai - Rubikiai dėl susiformavusių pylimo nuošliaužų. O pinigų sutvarkyti pylimui nėra...

reguliarūs nutraukiami, o kaip dėl užsakomųjų?

[udrius]

visas eismas nutrauktas. Tipo a lia geologinių tyrimų reikia ir pan, kad sužinoti dėl ko slenka. O labiau panašu, kad tai ambicijų kova vardan direktoriaus posto...

[udrius]

Dar kartą skelbiamas konkursas į ASG direktoriaus vietą

http://portalas.vtd.lt/lt/vsi-auksta...22;529560.html

[Al1]

Anykščiai, birželio pradžia, mokslo metų pabaiga jau arti. Dienos, skirtos ekskursijoms. Moksleiviams užsakytas specialus siauruko reisas. Iki kur - neaišku.

[Vidma]

Aptarti siaurojo geležinkelio vystymo klausimai
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖ
Komunikacijos skyrius, 2019.05.31

Šiandien Panevėžio miesto meras susitiko su LR Seimo nariu Antanu Baura, Susisiekimo ministerijos viceministru Pauliumi Martinkumi, Anykščių rajono meru Sigučiu Obelevičiumi, Panevėžio rajono mero pavaduotoju Antanu Pociumi, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovu Mindaugu Jucevičiumi. Buvo aptariamas ministerijos siūlymas Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms tapti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkėmis.

Dar 2017 metais Panevėžio miesto savivaldybės taryba sutiko perimti valstybės, kaip dalininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas ir kartu su Anykščių bei Panevėžio rajono savivaldybėmis tapti viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininke. Tačiau toliau šio klausimo sprendimas nepajudėjo iš vietos.

„Panevėžio miesto savivaldybė sutinka perimti VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ valdymą kartu su Panevėžio bei Anykščių rajono savivaldybėmis ir tapti įstaigos dalininke. Mūsų ir Panevėžio rajono savivaldybės pozicija nekinta jau du metai. Iki šiol procesas nejudėjo dėl kitokios Anykščių rajono savivaldybės pozicijos. Tikimės, kad reikalai pajudės iš mirties taško. Juk siauruko, savo unikalumu neabejotinai įdomaus ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio svečiams išsaugojimas yra labai svarbus“, - susitikime sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Tikimasi, kad tapus viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininku, atsirastų galimybė Panevėžyje intensyvinti kultūrinį turizmą, didinti miesto patrauklumą šalies ir užsienio turistams bei aktyviai įsijungti į Europos siaurųjų geležinkelių tinklą.

[Audrys]

Ieškos iš „siauruko“ dingusių tūkstančių

Turistus traukiančios romantikos ir išskirtinumo Panevėžiui pridedantis istorinis traukinukas, link Anykščių riedantis Europoje seniai nebenaudojamais siaurojo geležinkelio bėgiais, bus įdomus ne tik atsipalaidavusiems keliautojams, bet ir susikaupusiems teisėjams.

Viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ maždaug trejus metus vadovavusį laikinąjį direktorių Vismantą Užalinską prislėgė rimtų kaltinimų našta. Panevėžio apygardos prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs įstaigos vadovas turės aiškintis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir poros dešimčių tūkstančių eurų pasisavinimo.
Teisiamasis V. Užalinskas visus kaltinimus vadina nesąmone ir teigia turintis vienintelį paaiškinimą – buvusio Anykščių mero Kęstučio Tubio norą atkeršyti už jo pastangas, kad įstaigos dalininkėmis taptų dar ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės.

Įtaria fiktyvius pirkimus

Per ikiteisminį tyrimą surinktais duomenimis, V. Užalinskas nuo 2016-ųjų balandžio iki 2018 metų rugsėjo buvo atsakingas už „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Įtariama, kad jis, pateikdamas į apskaitą įtraukti neturinčius juridinės galios bei žinomai suklastotus apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių-finansinių operacijų, tyčia apgaulingai tvarkė šios įstaigos buhalterinę apskaitą.
Manoma, kad kaltinamasis surašydavo netikras pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias jo vadovaujama įstaiga pirko įvairių veiklai reikalingų medžiagų ir prekių, nors iš tiesų šie sandoriai neįvyko. Tokiu būdu, prokurorų duomenimis, V. Užalinskas galėjo tyčia iš įstaigos pasisavinti 20 tūkst. eurų.

Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos valdomam „Aukštaitijos siaurajam geležinkeliui“ V. Užalinskas laikinai vadovauti buvo paskirtas 2016-ųjų pavasarį. O pernai prie įstaigos vairo stojus konkursą laimėjusiam nuolatiniam direktoriui, spalį buvo atleistas ir iš Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų.
Nors darbo netekęs buvęs vadovas tokį sprendimą apskundė, visgi pirmosios instancijos teismas pripažino atleidimą teisėtu. Šioje istorijoje taškas nėra padėtas – V. Užalinskas kreipėsi į apeliacinį teismą.
Dabar jam teks ne tik kautis su buvusiu darbdaviu, bet ir aiškintis dėl iš skolose besimurdančio „siauruko“ galbūt pasisavintos stambios sumos.

Kaltę meta buhalterei

„Man pareikšti kaltinimai yra visiška nesąmonė. Kaltinamajame akte rašoma, kad suklastoti pirkimai, bet liudininkai, iš kurių buvo pirkta, patvirtino, kad jie įstaigai prekę pardavė. Viskas padaryta tik dėl šou. Mane rodys kaip didžiausią nusikaltėlį, o kai byla po kelerių metų baigsis mano išteisinimu, niekam nebebus įdomu“, – tvirtina V. Užalinskas.
Prieš teismą stosiantis buvęs „siauruko“ vadovas teigia buhalterinių reikalų netvarkęs – dalininkų pavestas samdė tokias paslaugas teikiančią įmonę. „Daiktai nupirkti, yra pirkimo sutartys ir kvitai.

Jei buhalterė kažko neįvedė ar įvedė ne laiku, atsakomybė tenka ne man. Iš mano pusės buvo nupirkti varikliai, įdėti į šilumvežį, dabar tas traukinys važinėja, o aš kaltinamas, kad pasisavinau pinigus, daiktų nenupirkęs. Man nesuprantama, kaip galima tokius dalykus policijai rašyti. Kasmet nepriklausomi auditoriai darydavo auditą ir viskas būdavę gerai, net Susisiekimo ministerija buvo pritarus – neturėjau pagrindo netikėti buhaltere. Aš ir šiandien nežinau, kas ten negerai“, – kalbėjo kaltinamasis.

Jo nuomone, jam iškelta baudžiamoji byla esą yra buvusio Anykščių mero K. Tubio kerštas už rodytą iniciatyvą, kad „siauruko“ dalininkėmis taptų ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės. Esą kas kartą, kai tik pradėdavęs judinti dalininkų klausimą, sulaukdavo kvietimo į prokuratūrą – apklausai, įtarimams patikslinti ir pan. „Tik per buvusį Anykščių merą tas vyksta“, – įsitikinęs rimtų bėdų turintis kaltinamasis.

Prieštara Anykščiams

V. Užalinsko nuomone, „siauruką“ siekiama tvarkyti taip, kad iš jo dalininkų pasitraukus Susisiekimo ministerijai, vieninteliais valdytojais liktų Anykščiai. Laikinasis vadovas visada laikėsi pozicijos, kad įstaigos šeimininkės turėtų būti visos trys savivaldybės, per kurių teritorijas driekiasi istorinio siaurojo geležinkelio bėgiai. Jau šį mėnesį anykštėnai žada aptarti pačių gerokai nustekento Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalybas su kaimynais.

Dvejus metus trypčioję vietoje, dalį šios istorinės vertybės savininkai – Savivaldybė ir ministerija lyg jau ir norėtų perduoti Panevėžio rajono ir miesto savivaldybėms. Dėl to galutinį žodį turės tarti Anykščių politikai. Vis dėlto V. Užalinskas piktinasi, esą daroma viskas, kad Panevėžyje siaurukas liktų nepatrauklus.
„Vyksta klausimas dėl dalininkų. Anykščiai turi svarstyti tą klausimą, bet „siauruko“ naujas direktorius pabrangino visas keliones iš Panevėžio, o iš Anykščių į Rubikius – ne. Anksčiau kainavo 10 ir 8 eurai, dabar padarė 15. Net trys iš eilės kelionės neįvyko dėl brangesnių bilietų“, – sako teismui besiruošiantis buvęs direktorius.

Spaudžia skolos

„Siaurukui“ prieš devynis mėnesius pradėjęs vadovauti konkursą laimėjęs Mindaugas Jucevičius yra teigęs, jog įstaigą perėmęs su net 80 tūkst. eurų skolų. Didžioji dalis skolų – 2016–2017 metų, kita dalis – 2018 metų. Pirmtako kaltinimus, kad paslaugų kainos ūgtelėjo galbūt atbaidant keleivius nuo kelionių iš Panevėžio, M. Jucevičius vadina neteisingais ir laužtais iš piršto.
„Užsakomųjų reisų kainos vienodos visiems, nesvarbu, iš Anykščių ar Panevėžio važiuos. Kitų kai kurių paslaugų kainos didėjo, kai kurios mažėjo atsižvelgiant į paslaugų savikainą“, – aiškino vadovas. Anot jo, naujuosius įkainius tvirtino „siauruko“ dalininkai, kaip kad numatyta įstaigos nuostatuose.

Nušalinti nepajėgė

Buvęs Anykščių meras Kęstutis Tubis, taip pat laukiantis teismo kitoje byloje dėl kaltinimų prekyba poveikiu pasinaudojus tarnybine padėtimi, teigia nesąs nustebintas jam šešėlį metančios V. Užalinsko pozicijos. „Nesąmonė, ką jis kalba.

Kerštas pati blogiausia priemonė, kuria aš nesinaudojau ir nesinaudosiu. Aš nei kaip liudytojas buvau apklaustas, nei žinau tos bylos aplinkybių. Daug teismų yra buvę, kur V. Užalinskas skundė kiekvieną mūsų veiksmą. Jo tokia taktika – visus skųsti“, – kalbėjo K. Tubis. Buvęs meras teigia, jog „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ laikinajam direktoriui Anykščių savivaldybė turėdavusi priekaištų dėl darbo. Taryba netvirtino jo, kaip vadovo, bei finansinės ataskaitų.

„Jis teikdavo ataskaitas pavėluotai, dokumentų nepateikdavo. Savivaldybės administracijos vidaus kontrolės skyrius buvo atlikęs įstaigoje finansinį patikrinimą ir nustatė pažeidimų“, – aiškino K. Tubis. Anot jo, Anykščių savivaldybė net kelis kartus siūliusi kitai dalininkei – Susisiekimo ministerijai – keisti „siauruko“ vadovą, bet šioji nesiėmė jokių priemonių. „Mes nuolat rodėme iniciatyvą, raštus rašėme ministerijai, pats su ministru buvau susitikęs, sakiau, kad „siauruke“ ne viskas gerai.

Bet ministerija, vadovaujama tiek vieno, tiek kito ministro, vilkino konkursus direktoriaus pareigoms eiti“, – sako K. Tubis. Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais. Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...iu-tukstanciu/

[Audrys]

„Siaurukas“ – skolose: nežinia, kaip išmokės atlyginimus darbuotojams

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis 120-ąjį gimtadienį švenčia prislėgtas finansinių sunkumų, nuo 360 tūkst. iki 200 tūkst. eurų sumažėjus valstybės dotacijai.

„Finansinė padėtis sudėtinga, „siaurukas“ turi daug skolų ir verčiasi pakankamai sudėtingai, šiai dienai net sudėtinga išmokėti atlyginimus žmonėms. Kokių nors kitų investicijų net neplanuojame, atliekame tik būtiniausius remontus ir būtiniausias investicijas“, – BNS pasakojo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Mindaugas Jucevičius.

















Anot jo, kol kas neaišku, kaip įstaiga išsivers iki metų galo, nežinia, kaip reikės išmokėti atlyginimus darbuotojams.

„Kad įstaiga gyvuotų, vien atlyginimams reikia 260 tūkst., gal net 300 tūkst. eurų. Tai mes turime užsidirbti tuos pinigus“, – sakė jis.

Dirbdamas pilnu pajėgumu, „siaurukas“ galėtų generuoti 150 tūkst. eurų pajamų ir, pasak M. Jucevičiaus, to užtektų tik minimaliai išlaikyti visą infrastruktūrą, bet nepakaktų tolesnėms investicijoms.

Siaurasis geležinkelis šiemet mini veiklos 120-ąsias metines. Pasak M. Jucevičiaus, organizuojami ir reguliarūs, ir užsakomieji jo reisai.

Gimtadienio proga šią vasarą vyko įvairios šventės ir renginiai, liepos 20 dieną lankytojus kvietė į iškylą prie Raguvėlės vandens telkinio. Taip pat „siauruko“ teritorijoje vyksta spektakliai.

Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį siauruoju geležinkeliu galima nuvykti nuo Anykščių iki Rubikių. Pasak M. Jucevičiaus, šią vasarą šie reisai sulaukė didelio turistų susidomėjimo, kartais važiuoja net šešių vagonų ilgio traukinys.

„Siauruką“ aplanko ir turistai iš kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Estijos. Kai kurie jų siauruoju geležinkeliu nevažiuoja, bet domisi kitomis siūlomomis paslaugomis: pasivažinėjimu elektrine drezina (atviru vagonėliu) ar ekspozicijos apžiūrėjimu.

Tačiau, pasak M. Jucevičiaus, yra ir tokių užsienio turistų, kurie kiekvienais metais važiuoja pasivažinėti siauruoju geležinkeliu, yra tikri geležinkelio mylėtojai.

„Iš užsienio yra „siauruko“ gerbėjų – tokių siaurojo geležinkelio fanų ir mylėtojų, kurie kiekvienais metais važiuoja ir važiuoja traukiniu“, – sakė M. Jucevičius.

Turistus į „siauruką“ pritraukia reklama socialiniuose tinkluose, leidiniuose, švieslentėse. Taip jie pritraukiami į įstaigos organizuojamas šventes ir renginius.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

https://jp.lt/aukstaitijos-siaurasis...iniu-sunkumu1/

[Fulgur]

Galėtų važiuoti po tris kartus savaitgaliais.
Galėtų važiuoti penktadienį.
Bet deja... Šneka apie kažkokius fanus iš užsienio, kurių turbut po 2 žmonės į reisą, kai 98 proc. srauto paprasti turistai. Ir dar kiek jų netelpa. Turi rezervuoti bilietus telefonu ir pan. Galėtų būti - atėjai, sėdai, važiuoji prie ežero. O dabar ten skambink antradienį, spėliok koks oras bus - šeštadienį ar sekmadienį geresnis.

[udrius]

Galėtų važiuoti po tris kartus savaitgaliais.
Galėtų važiuoti penktadienį.
Bet deja... Šneka apie kažkokius fanus iš užsienio, kurių turbut po 2 žmonės į reisą, kai 98 proc. srauto paprasti turistai. Ir dar kiek jų netelpa. Turi rezervuoti bilietus telefonu ir pan. Galėtų būti - atėjai, sėdai, važiuoji prie ežero. O dabar ten skambink antradienį, spėliok koks oras bus - šeštadienį ar sekmadienį geresnis.

Kadangi su užsienio fanais dirbu daugiau kaip 10 metų , tai matai, kad su tais užsieniečių fanais yra tokia įdomi situacija. Tarkime 2009 metais atvežiau garvežį 3 dienom, 3 dienas Anykščių viešbutis buvo full booked, ten valgėm, kai kas gėrė. Pats projektas kainavo 15000 € , iš jų Lietuvoje liko 10 000 €. Šį pavasarį dariau kelionę po Latvijos siaurukus. Už garvežį Latvijoje sumokėjau 1500 € vienoje vietoje, kitoje vietoje 500 €. Plius viešbučiai maistas. Kad gauti tokias sumas iš paprastų turistų kiek reikia tokių turistų?

Bet yra vienas bet... Prieš mėnesį grįžau iš Peterburgo. Ten yra muziejus su daugiau 120 (!) istorinių riedmenų ir superine ekspozicija. Pačiame mieste savaitgaliais važinėja vaikų geležinkelyje siauruko garvežys. 300 km į šiaurę kasdien važiuoja traukinys su garvežiu , 300 km į pietus toks traukinys važiuoja šeštadieniais. Tad kyla natūralus klausimas - ar užsieniečiui įdomiau Peterburgas ar Anykščiai?

[udrius]

Kodėl siaurukas savo 120 gimtadienį sutinka be fanfarų?

Siaurukas sutinka savo 120 gimtadienį – turėtume džiaugtis, kad šis turistinis objektas išliko iki šių dienų. Tačiau žiniasklaidoje girdime visai ne džiugias žinias – girdi siaurukui trūksta lėšų, susiduriama su aibe problemų. Tad 120 gimtadienio proga šiandien reikia ne džiugiai švęsti, bet diskutuoti kokios problemos kankina siauruką ir kokia jo perspektyva. Bet apie viską nuo pradžių.

Daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos geležinkeliai atsisakė siaurojo geležinkelio paslaugų, tad iškilo klausimas ką su juo daryti. Klasikinė lietuviška schema, taikoma technikos paveldo atveju buvo numatyta tokia – siauruką išardyti ir viską priduoti į metalo laužą. Bet čia netikėtai įsikišo britai bei Lietuvos siaurojo geležinkelio entuziastai. Kodėl britai? Britai turi ypač didelę geležinkelio paveldo išsaugojimo patirtį – tad nenuostabu, kad čia įsikūrusios geležinkelio paveldą saugančios tarptautinės organizacijos, kaip FEDECRAIL ir NERTH. Kartu su Lietuvoje veikusia Siaurojo Lietuvos geležinkelio rėmėjų sąjunga britai pradėjo intensyviai spausti Lietuvos valdininkus, skleisdami gerąją geležinkelio paveldo patirtį. Šių žmonių dėka Lietuvos valdininkai buvo ne kartą nuvykę į Didžiąją Britaniją, kur pagaliau buvo įtikinti, kad siauruką verta išsaugoti. Tad prieš 18 metų siaurukas tampa technikos paveldo objektu, o ruožą Panevėžys – Anykščiai pradeda valdyti VšĮ Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.

Šiandien girdime, kad siauruką valdanti įstaiga susiduria su finansinėmis problemomis, ją persekioja ir skandalų šleifas. Sakoma, kad trūksta lėšų, būtinos subsidijos, kitaip ji žlugs. Be prieš priimant sprendimus, reikia žinoti priežastis.

Taip, siaurukui sumažinta subsidija nuo 350 000 € iki 200 000 €. Šį sumažėjimą būtų galima kompensuoti išaugusiomis pajamomis iš turizmo. Bet jei 2015 metais pajamos iš turizmo sudarė 150 000 € , tai 2018 metais jos tesudarė tik 63 000 €. Be to, spėjama, kad įmonės vadovas vykdė fiktyvius pirkimus (šiuo metu buvusiam laikinajam vadovui iškelta byla, kuri teismą pasieks rugsėjo mėnesį) ko pasėkmė – dar labiau suprastėjusi įmonės finansinė būklė.

Per tą laikotarpį ne kartą buvo skelbiami šaukimai ES paramai, kas būtų leidę įstaigai pasigerinti infrastruktūrą ir pritraukti daugiau turistų. Tačiau paraiškos nebuvo teikiamos, tad jokių naujų investicijų nesulaukta. Todėl akivaizdu, kad pagrindinė priežastis, privedusi įstaigą prie tokios būklės – įstaigai vadovavo nekompetentingas vadovas.

Po tokių darbo rezultatų bet kurioje įmonėje iš karto keičiamas įstaigos vadovas. Deja, nors ir tuometinis įstaigos vadovas tik laikinai ėjo pareigas, naujo vadovo konkurso paskelbimas buvo vilkinamas. Keisčiausia yra tai, kad vilkinimas buvo iš vieno dalininko – Susisiekimo ministerijos pusės – paskelbus dalininkų susirinkimą į juos neatvykdavo Susisiekimo ministerijos atstovai, o jei ir atvykdavo – neturėdavo reikiamų įgaliojimų priimti sprendimus. Žmonės kalba, kad Susisiekimo ministerijos klerkai gan dažnai pastebėti švenčiantys siauruke. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo vilkinamas vadovo konkurso paskelbimas. Tad už dabartinę siauruko būklę turėtų priimti atsakomybę tiek ir buvęs Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, tiek ir viceministras Paulius Martinkus, kurie nematė ar nenorėjo matyti korupcijos ir aferų savo valdomoje įstaigoje.

Kaip viena iš siūlomų gelbėjimo priemonių, kurią proteguoja tiek Susisiekimo ministerija, tiek ir Seimo narys Antanas Baura, yra naujų dalininkų įtraukimas, konkrečiai įtraukiant Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybes, tuo pasitraukiant Susisiekimo ministerijai. Girdi, šių dalininkų įtraukimas pagyvins turistų srautą bei padės pritraukti investicijas. Tačiau toks pasiūlymas kelia daugybę abejonių – ir paaiškinsiu kodėl. Pirma, tiek miestas, tiek rajonas yra pagrindiniame tarptautiniame turistiniame kelyje. Tačiau abi savivaldybės niekaip nesugeba pritraukti turistų. Turistai iš Vilniaus keliauja tiesiai į Rygą arba geriausiu atveju – į Kryžių kalną, Panevėžyje sustodami tik atlikti gamtinių reikalų. Antra – abi savivaldybės kelis metus nesugebėjo išspręsti Panevėžio TIC vadovo problemos – įstaiga kelis metus veikė be vadovo, o paskelbtas konkursas buvo skirtas įdarbinti konkretų žmogų, kuris vėliau atsisakė dalyvauti konkurse. Tad kaip šios savivaldybės tikisi gelbėti siauruką, jei jos dabar neturi nei idėjų nei žmonių, kurie galėtų išspręsti dešimtmečiais besitęsiančią turizmo krizę Panevėžio regione?

Na ir trečia – pasvarstykime, kaip būtų jeigu vis tik į dalininkus įsitrauktų Panevėžio rajono ir miesto savivaldybės. Pats įsitraukimo procesas truktų ne mažiau pusmetį, dar beveik metus būtų ieškomas visiems tinkamas įstaigos vadovas, na ir dar gerą pusmetį truktų tinkamų žmonių įdarbinimas. Per tą laiką siaurukas ir toliau skendėtų chaose. Per tą laiką nebūtų kam užsiimti reikiamais darbais, ieškoti investicijų ar pritraukti ES lėšas. Beje, 2020 metais baigiasi paskutinės ES lėšos projektams. Siaurukui tikrai reikia tokio scenarijaus?

Anykščių savivaldybė, nors deklaruoja, kad siaurukas ypač svarbus turizmui pritraukti, tačiau veiksmai rodo ką kitą. Toks jausmas, kad savivaldybė šiuo klausimu užmigo letargo miegu – kažkaip palaukiam, kažkaip praplauksime. Jokių politinių ar ekonominių veiksmų, jokių naujų idėjų ar projektų. Net ir Anykščių siauruko muziejus užėmė gan keistą poziciją – per 15 metų ne tik nesugebėjo įsigyti naujų istorinių siauruko riedmenų ar dokumentų apie siauruką, bet ir pastačius naują erdvę ekspozicijai Siaurojo geležinkelio muziejuje nepradėjo ieškoti siauruko technikos, bet įkurdino senus automobilius. Tad iškyla klausimas – ar tikrai patiems Anykščiams reikia siauruko?

O tuo tarpu, kol Lietuvoje vyksta tarpusavio kovos, konkurentai nesnaudžia – prie pat Rygos Latvijoje savanoriai baigia įkurti išskirtinį Siauruko ir Durpių muziejų, Estijoje atstatyti du istoriniai siaurukai, Rusijoje, Jekaterinburge, įkurtas įspūdingas siaurojo geležinkelio muziejus, turintis virš 100 istorinių riedmenų, prie Peterburgo kasdien važinėja keli istoriniai garvežiai.

Lietuvoje situacija visai kitokia: tie patys rusai Lietuvoje superka istorinius siauruko riedmenis ir veža į Rusijos muziejus, siaurukai ir toliau uždarinėjami (neseniai uždarytas Igliaukos siaurukas, planuojami uždaryti Tauragės ir Ežerėlio siaurukai). Nors ir skelbiama, kad Aukštaitijos siaurukas - tai technikos paveldo objektas, tačiau pasukta ne technikos išsaugojimo, o pigių renginių organizavimo keliu. Tad nenuostabu, kad užsienio kelionių organizatoriai išbraukia Lietuvos siauruką iš savo planuojamų maršrutų – nes kur geriau važiuoti – ar kad ir į tą pačią Rusiją, kur yra juos dominantys objektai ar į Lietuvą, kuri neturi ką pasiūlyti.

Akivaizdu tik viena – šia dienai klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau stebint šiuos įvykius iš šalies, susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų siaurukas tėra daugumai patogus įrankis – vieniems krautis pigų politinį kapitalą, kitiems turėti šiltą darbo vietą, na o tretiems – pasipinigauti.

Tad gimtadienio proga tiek politikams tiek ir įstaigos vadovams reikėtų pagalvoti koks gi turi būti tolimesnis siauruko vystymosi kelias, kad siaurukas taptų patrauklus ir sulauktų ne tik 120 bet ir 200 gimtadienio.

Straipsnio autorius – kelionių agentūros Superkelionės.lt direktorius Udrius Armalis, daugiau nei 15 metų vystantis industrinį turizmą Baltijos šalyse, taip pat iniciavęs daugybę turistinių projektų – Kitoks turizmas, kuris skatino gamtinį turizmą, #šaliamūsų – projektas, skatinantis pažinti Lietuvos tautines mažumas, bendradarbiavęs kuriant projektą apie neįgaliųjų turizmą #draugystėveža ir daugybė kitų. Udrius Armalis taip pat bendradarbiauja su Vokietijos televizija, kartu kuria dokumentinius filmus apie turizmą.

http://www.anyksta.lt/naujienos/nauj...inka-be-fanfar

[Al1]

Savivaldybės mano, kad būdamos dalininkėmis neturi niekuo prisidėti, tik gauti pelnus ir bonusus.

[udrius]

Savivaldybės mano, kad būdamos dalininkėmis neturi niekuo prisidėti, tik gauti pelnus ir bonusus.

savivaldybės mano - duokite BABKIŲ, bet dirbti TINGIM, nes įdarbinom SAVUS

[Audrys]

„Siaurukas“ ir vėl užstrigo teisme

Panevėžio apygardos teisme pirmadienį pagaliau turėjo būti atversta skandalingoji „siauruko“ byla, kur buvęs įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Vismantas Užalinskas kaltinamas didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu.

Pirmasis teismo posėdis jau buvo atšauktas dėl kaltinamojo ligos, o šįkart posėdį teko atidėti paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Prokurorai V. Užalinską kaltina pasisavinus apie 20 tūkst. eurų, tačiau prieš pat teismo posėdį ieškinį pateikė ir dabartinis „siauruko“ vadovas Mindaugas Jucevičius. Suma pašoko iki daugiau kaip 52 tūkst. eurų, tad teismo buvo prašoma areštuoti V. Užalinskui priklausantį žemės sklypą bei sodo namą.

Toks VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pateiktas ieškinys buvo staigmena net prokurorui, o kaltinamasis V. Užalinskas tvirtino, kad ši byla – tik bandymas su juo suvesti sąskaitas, ką, anot jo, ir įrodo naujasis ieškinys.

Įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius M. Jucevičius teigė, kad ieškinys daugiau kaip 52 tūkst. eurų buvo pateiktas peržiūrėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą.

„Suma išaugo iki 52 tūkst. eurų kilus įtarimams, kad naujai nupirktos detalės ir kiti pirkiniai jau buvo įsigyti anksčiau, tik neįtraukti į apskaitą. Tokias prielaidas galime daryti iš turimų nuotraukų ir kitų dokumentų. Įtariame, kad šiems pirkiniams buvo išrašytos fiktyvios sąskaitos, bet tai dar turės nustatyti teismas“, – vakar po posėdžio kalbėjo M. Jucevičius.

Veiklą išgrynino auditas

Kaip teigė prokuroras Kęstutis Greiciūnas, ikiteisminis tyrimas dėl V. Užalinsko neteisėtos veiklos pradėtas atlikus įstaigos veiklos auditą, kurį inicijavo Anykščių savivaldybė. Ji kartu su Susisiekimo ministerija yra „siauruko“ valdytoja.

Audito metu nustatyta nemažai įvairių pažeidimų – pradedant tuo, kad buvo apskaitomi ne visi parduodami bilietai, nepagrįstai padidinta kuro norma, ir baigiant neteisėtai sudarytomis sutartimis. Tikrintojai taip pat konstatavo, kad buvo sudarytos pirkimo sutartys su fiziniais asmenimis – vienu buvusiu darbuotoju bei bendrovės, įstaigai atlikusios paslaugas, direktoriumi. Šios sutartys buvo be numerių ir neįtrauktos į sutarčių registrą, pirkimai taip pat neįtraukti į viešųjų pirkimų planą. Įtariama, kad šios sutartys buvo sudarytos audito metu, mažinant grynųjų pinigų likučius. Taip pat nustatyta ir daugybė kitų pažeidimų.

„Prokuratūra pateikė 20 tūkst. eurų ieškinį. Mes įtariame, kad šios lėšos buvo pasisavintos ir tai galimai buvo daroma sąmoningai. Už šiuos pinigus buvo perkami daiktai, susiję su siauruko veikla – daugiausia įvairios detalės, kurie iš tikrųjų nebuvo nupirkti. Laikomės pozicijos, kad V. Užalinskas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bet kaip buvo iš tiesų, turės atsakyti teismas“, – kalbėjo prokuroras.

Jeigu bus įrodyta kaltė, V. Užalinskui gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas, tai priklausys nuo kaltinimų kvalifikacijos.

Ambicijų karai

Pats V. Užalinskas neigia jam pareikštus kaltinimus. Anot jo, per beveik trejus metus, kai vadovavo įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, jis sugebėjęs padaryti tiek, kiek nebuvo padaryta per dešimtmetį, nors Susisiekimo ministerija siaurukui nurėžė dalį finansavimo.

„Žalos nepadariau, atvirkščiai, padariau labai daug, žinant, kad finansavimas buvo sumažintas kone perpus. Net pavyko įsigyti Pirmojo pasaulinio karo riedmenis, ko niekas neturi Lietuvoje. Patys žinote, kam neįtikau“, – kalbėjo V. Užalinskas.

Jis stebisi, kad byla išvis pasiekė teismą, nes esą visi kaltinimai – tarsi šakėmis ant vandens.

„Kaltina, kad trūksta kažkokių sąskaitų, bet jeigu jos kažkokiu būdu dingo, juk galima paprašyti, kad įmonė, jas išrašiusi, dar kartą atsiųstų. Juk yra visi bankiniai pavedimai. Vien tai, kad dabar jau atsirado 52 tūkst. eurų ieškinys, rodo, jog patys nežino, nei kas dingo, nei kiek. Iš oro pateikiamos sąskaitos. Tai ne kas kita, kaip bandymas suvesti asmenines sąskaitas. Teismo metu paaiškės, kas iš tiesų buvo pasisavinta ar pagrobta“, – sakė buvęs „siauruko“ vadovas.

Anksčiau V. Užalinskas „Sekundei“ yra tvirtinęs, jog jam pateikti kaltinimai – buvusio Anykščių mero Kęstučio Tubio kerštas už pastangas, kad įstaigos dalininkėmis taptų dar ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės. V. Užalinskas ne kartą viešai K. Tubį yra kaltinęs ne tik neskiriant „siaurukui“ finansavimo, bet ir trukdant ateiti dalininkėms, kurios padėtų atsigauti istoriniam geležinkeliui. Prie įstaigos vairo stojus konkursą laimėjusiam nuolatiniam direktoriui, V. Užalinskas atleistas ir iš Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigų.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...strigo-teisme/

[Audrys]

Aukštaitijos siauruko byla: kaltina vadovą pasisavinus 20 tūkst. eurų



Į teismą išriedėjo Aukštaitijos siauruko byla. Už neaiškias machinacijas su pirkimo pardavimo sutartimis buvęs siaurojo geležinkelio vadovas kaltinamas dėl mažiausiai 20 tūkst. eurų pasisavinimo. Dabartinis vadovas įsitikinęs, kad iš siauruko pradanginta kur kas daugiau pinigų, nei prokurorai mėgina įrodyti.

Siaurais geležinkelio bėgiais vienintelis toks šalyje siaurukas iš Panevėžio su romantikos ištroškusiais turistais bilda jau daugiau kaip šimtmetį. Tačiau šiemet gražią traukinuko sukaktį – 120 metų jubiliejų temdo prasidėję teismai. Buvęs įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Vismantas Užalinskas kaltinamas didelės vertės turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Aiškinamasi, kur iš įstaigos galėjo pradingti mažiausiai 20 tūkst. eurų. Į kaltinamųjų suolą atsisėdęs buvęs vadovas jam metamą kaltę neigia.

„Jei yra dokumentai, liudininkai sako, kad yra nupirkta, daiktus naudoja, tai kodėl mes teisme, nežinau“, – sako buvęs siauruko vadovas Vismantas Užkalinskas.

„Buvo klastojami pirkimo-pardavimo dokumentai, jų pagrindu buvo išimamos lėšos iš įmonės. Mes kaltinam, kad galimai buvo neįvykusios operacijos, tik dokumentai surašyti ir pinigai paimti“, – teigia prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Po įstaigos dokumentus kapstytis pradėjusiems pareigūnams įtarimų sukėlė neaiškūs pirkiniai. Įtariama, kad maždaug 3-ejus metus siaurukui vadovavęs direktorius galimai sudarydavo fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis dėl bėgių, pabėgių, aširačių, variklių ir kitų vagonams remontuoti skirtų detalių, nors iš tiesų tokių prekių nepirko.



Įtartini pirkiniai užkliuvo ir įstaigos auditą atlikusioms savivaldybės centralizuoto audito specialistėms.

„Matot, yra sąskaitos, yra pirkimo dokumentai, žmonės dėjo parašus, reiškia, įvyko, o kaip kam pasirodė, ar vaidenasi. Nu ne, auditoriams. Pagal jų auditą mes čia“, – kalbėjo V. Užalinskas.

„Kontrolė įvertinta silpnai, šiaip kontrolė yra įvertinama labai gerai, gerai, patenkinamai ir silpnai. Nėra vidaus kontrolės, rezultatai gali turėti įtakos veiklos rezultatams“, – mano savivaldybės auditorė Rima Vinciūnienė.

Tačiau, kad su įstaigos vidiniais reikalais pirkimams vis tik nebuvo viskas skaidru, įsitikinęs ir dabartinis siauruko direktorius. Šis įtaria, kad jo pirmtakas galėjo pasisavinti kur kas stambesnes sumas siauruko pinigų – ne 20 tūkstančių, o daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

„Šie riedmenys yra, bet panašu, kad tie riedmenys ir anksčiau buvo siaurajam geležinkely, tiesiog, mano supratimu, tam neapskaitytam turtui dokumentai pateikti, kad jie yra nupirkti mano žiniomis arba iš tam tikrų nuotraukų matyti, kad ir anksčiau jų buvo“, – pasakoja siauruko direktorius Mindaugas Jucevičius.

Tačiau V. Užalinskas kratosi ir šių kaltinimų. Kad siaurasis geležinkelis nuolat reikalavo finansinių injekcijų, neslepia ir ilgamečiai darbuotojai. Tiesa, dabar jau buvę.

„Tai įvairiai pirkdavom ir pabėgius, ir bėgius, medžiagų įvairių reikia tam keliui sutvarkyti, pirkdavom“, – sako geležinkelio meistras Arvydas Ucinavičius.



„Siaurasis geležinkelis visgi yra paveldo objektas ir jis nekomercinis objektas, ir išsilaikyti iš savo užsidirbtų pajamų jis tikrai niekada negalės, yra reikalinga dotacijos, valstybės parama. jei Lietuva nori tokio objekto kaip siaurasis geležinkelis tai jį reikia remti Valstybės pinigais“, – teigia buvusi vyriausia finansininkė Vilma Jasiūnienė.

„Ten buvo nupirkti 2 varikliai jei atsimenat buvo spektaklis „stotelė“ siauruke spektaklio metu prieš kitą spektaklį subyrėjo variklis vienas ir skubiai reikėjo nupirkti. Jis nupirktas įdėtas į traukį ir važinėja dabar. Buvo ir aširačiai ir Pirmojo pasaulinio karo istoriniai bėgiai nupirkti, bet tas, kas nesupranta, jie kalba apie orą“, – teigia V. Užalinskas.



Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos valdomas „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Turistų mėgiamą siauruką šiuo metu spaudžia apie 90 tūkst. eurų siekiančios skolos.

https://jp.lt/aukstaitijos-siauruko-...20-tukst-euru/

[Audrys]

Aukštaitijos „siauruko“ darbuotojai du mėnesius negauna algų

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio darbuotojai du mėnesius negauna algų, įmonę spaudžia ir kreditoriai, praneša LNK žinios.



Dviejų dalininkių – Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos – valdomos įmonės direktorius Mindaugas Jucevičius pabrėžia, kad finasiniai sunkumai įmonei iškilo kai nuo 360 tūkst. iki 200 tūkst. eurų buvo sumažinta valstybės dotacija ir dėl to susikaupė skolos.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius patikino, kad ministerija skirs apie 50 tūkst. eurų vienkartinę dotaciją darbuotojų algoms.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Siaurasis geležinkelis šiemet mini veiklos 120-ąsias metines, juo organizuojami reguliarūs ir užsakomieji reisai.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

https://jp.lt/aukstaitijos-siauruko-...-negauna-algu/