Gavau diską su visa laida apie Panevėžio ir Gulbenes siaurukus per Eisenbahn erlebsine, kuri buvo rodyta per Vokietijos tv. Laidos ilgis 30 min (!) . Taigi, jei kas pageidaujate, galėsiu duoti įrašą. Tiesa, buvau Švenčionėliuose, foto įdėsiu siek tiek vėliau...
Najau ka tu kalbi Udriau. Režisieriai geriau žino kokia technika ir kiek buvo išleista Matei užraša TY1 120 reiškiasi taip ir buvo.
Jei kalbant rimtai tai kino filmus filmuodami net nesistengia kad technika atitiktu filmuojama laikmetį. Mačiau filma Diversant tai ten net vokiečiai važinėja su rusiška technika kuri buvo išleista po 1950 metų. Svarbu svastika ant šono ir pirmyn.
Pradžioje jis turi atsidurti ant bėgių, Panevėžio dėpe. Taip pat reikia pradėti ieškoti trukstamų daliu, sudaryti defektų saraša.
Šviesoforai tai nesudėtinga atstatyti. Tik atstatčius kur juos pastatyti ? Ar liks gulėti kamputyje.
Yra dar viena idėja. Reikia jusų nuomonės.
Dabartinėje katilinėje įrengti garvėžiu depa. Manoma todėl kad dabartiniame depe užkurus garvėžiuka dumų butu pilnas depas. Iš katilinės galo padaryti du vartus, stoga pakeisti iš GB i medinę su čerpėmis, Silikatines plytas apmūriti raudonomis plytomis (gal net su medžio elementais). Per visa katilinės ilgi butu bėgiai. Butu įrengiamas antras auštas kur butu įrengtos patalpos siauruko savanoriams. Taip pat reikalingas apsisukimo ratas. Kadangi buvusioje vietoje atstatyti nebeišeis tai manau geriausia vieta butu kur parodyta brėžinyje. Jis butu gerai matomas nuo kelio ir nuo depo.
Teko vėl keliauti/linksmintis siauruku, šįkart į Bulvėgalą (Rekstino miške) liepos 18d., šeštadienį. Išvažiavome kelios minutės po 18h, o apie 22h vėl buvome Panevėžio GS. Keliavome pas Stefutę "iš teliko", kuri mus vaišino šviežiom bulvėm su "patarmasais", dešrelėmis ("sasyskomis"), gira ir alumi. Kam dar kažko pritrūko — aplink žaliavo miškas, o jame — didžiausios mėlynės. Taigi apie viską iš eilės.
Panevėžio GS, ~17.50h — siaurukas pasiruošęs išvykti. Atkreipkite dėmesį į paskutinį (raudoną, krovininį) vagoną, bet plačiau apie jį bus II-e dalyje.
Tiek šiandien yra išlikę iš siauruko stoties pastato Panevėžyje.
Ir kelionė prasideda...
Atvykome į Bulvėgalą. Kelionė truko ~25 minutes
Renkamės prie stalų. Mus pasitinka ir "riktavoja" pati Stefutė "iš teliko"
Stefutė prisistato ir susipažįsta su visais.
Kol visi bendrauja su Stefute, traukinukas lieka tuščias. Po kelių minučių jis važiuos apsisukti
Na štai dar kartą mano jau minėtas prekinis vagonas-šaldytuvas. Bet ne sviestą tąkart jis mums vežė, o elektrą. Taip, elektrą. Jame pastatytas elektros generatorius, kuris aprūpina trūkstama energija vagonus, kada nebeužtenka lokomotyvo gaminamos
O štai ir pats generatorius
Štai kaip atrodo Rekstino miškas iš vidaus vakarėjant
Šventė Bulvėgaloje eina į pabaigą, temsta. Vis dar groja ir dainuoja "Kolorado vabalai"
Traukinukas pajuda Panevėžio link. Atsisveikina Stefutė
Dėkoju už rekomendaciją Na o aš savo ruožtu rekomenduoju nebeatidėlioti ir atvažiuoti į Jazz festivalį Surdegyje. Susitiksime Panevėžyje liepos 31d., penktadienį, 18.50h, siauruko 4 vagone. Aš tau papasakosiu apie siauruką, tu man apie fotoaparatus. Jeigu įdomiai pasakosi — dar ir alaus pastatysiu
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizijas jau yra suskaitmeninęs dalį savo archyvų. Prie jų laisvai galima prieiti internete (www.lrt.l -> Aukso fondas). Čia tiems, kas dar nežino
Tas Aukso fondas yra tikras auksas ir railfanams
Ten yra suskaitmenintos visos filmų (laidos) ciklo "Mūsų miesteliai" dalys.
Rekomenduočiau peržiūrėti apybraižas apie Pušalotą, Joniškėlį, Linkuvą, Žeimelį, Troškūnus, Raguvėlę.
Ypač rekomenduoju dalį apie Joniškėlį, kur tikrai nemažai vietos skiriama ir siaurukui. Kalbinamas šviesios atminties Jonas Kaškelis, daugiau kaip 48 metus pradirbęs prie siauruko, iš jų daugiau kaip 44 m. buvo Joniškėlio stoties viršininkas (ten išgirsite, kaip jis pasakoja, kad 6-7 dešimtmečiuose Joniškėlio stoty buvo parduodama vien 50-70 nuolatinių bilietų keleiviams, kurie kainuodavo 1 rublį. Taip pat minima konkreti Šiaurinio ruožo uždarymo data - 1996 m. liepos 1 d.).
Filme apie Linkuvą (jis susuktas 1993 m.) galima matyti, kaip žmonės arba kelio darbininkai (nelabai supratau) stumiasi dreziną siaurukų į Linkuvą, o apybraižoje apie Pušalotą rodoma Pušaloto stotis ir pravažiuojantis krovininis sąstatas (ne tokiu jau ir mažu greičiu ).
Filme apie Troškūnus (statytas 1999) vienoje vietoje užfiksuotas reguliarusis reisas.
Žodžiu, bent jau Udriui tikrai ten ką pasižiūrėti yra (jei dar nematė)
Su senųjų žemėlapių planais aplankėme siauruko linijas kurios ėjo iki gamyklų. Tai buvo "Ekranas", Panevėžio cukrus, Panevėžio stiklas. Yra išlikę ir senasis depas. Dabar jame autoservisas.
1.Bėgių iki buvusios Ekrano gamyklos jau nebėra. Išlikęs tik pylimas. Bėgiai prasidedavo iš karto praviažiavus viaduką per kelią į Vaivadų gyvenvietę. Pylimas suka kairėn ir leidžiasi žemyn. Tada nusileidęs juda priešinga kriptim šalia plačiojo geležinkelio link Ekrano. (parodyta raudonai)
Comment