Transporto sektoriui šiemet numatyta 841,1 mln. Lt ES parama
...
Geležinkelių infrastruktūros projektams planuojama panaudoti 176,3 mln. Lt ES paramos. Numatoma modernizuoti geležinkelių linijas Klaipėda–Pagėgiai, Mažeikiai–valstybės siena, plėsti Klaipėdos geležinkelio mazgą, tiesti antruosius geležinkelių kelius Vilniaus aplinkkelio ruožuose Pušynas–Paneriai ir Kyviškės–Valčiūnai bei ruože Kūlupėnai–Kretinga. Be to, papildomai naudojant TEN-T fondo lėšas, bus toliau įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“.
...
Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra vyksta.
Klaipėda-Pagėgiai: baigiamas rekonstruoti antras iš keturių tiltų, bet gal ir kiti darbai numatomi.
Kūlupėnai-Kretinga berods projektavimo stadijoje.
2011-02-11, 06:00 "Lietuvos geležinkeliai": siekiama didinti krovinių srautus iš ES
Susitikimą vainikavo itin svarbaus susitarimo tarp AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ ir „Hupac Intermodal SA“ pasirašymas, užtikrinsiantis didesnes krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliais apimtis bei efektyvesnį Lietuvos-Lenkijos pasienyje esančios Šeštokų geležinkelio stoties krovos pajėgumų panaudojimą (planuojama kad nuo š.m. II-ojo ketvirčio joje bus aptarnaujama iki 300 TEU arba atitinkamai iki 6 traukinių per mėnesį).
Čia taip tokia mintis kilo... Lietuviai rėkė neprileisim ivano prie vamzdžio, estai tuo metu pastatė 4 naftos perkrovimo terminalus... Tai buvo prieš 4-5 metus. Kuri šalis dabar geriau gyvena ?
Čia taip tokia mintis kilo... Lietuviai rėkė neprileisim ivano prie vamzdžio, estai tuo metu pastatė 4 naftos perkrovimo terminalus... Tai buvo prieš 4-5 metus. Kuri šalis dabar geriau gyvena ?
Estai geriau gyvena, nes pastatė terminalus - naujas anekdotas
Ir ne tik terminalus, bet ir krūva lenpjuvių, kurios pjauna rusišką medieną.
Teiginiai absurdiški, nes tiek tie naftos terminalai, tiek tavo minėtos lentpjūvės tesudaro lašą Estijos ekonomikoje.
Kitas dalykas, kas tuos terminalus ir lentpjūves kontroliuoja... Estai ar Rusai?
Lietuvos medienos perdirbimo įmonės taip pat importuoja medieną iš Baltarusijos ir Rusijos, ir joks čia stebuklas...
Į ką Oranger norėjo atkreipti jūsų dėmesį yra tai, kad LG, tokia kokia ji yra dabar (monopolis, nuo kurio priklauso ne tik keleivių, krovinių srautai ir maršrutai, bet ir geležinkelių tinklas), labiau dirba, kaip komercinė struktūra, t.y. siekia vien tik ekonominio pelno, o visuomeniniai interesai yra tiktai 10-ame plane. Suprasčiau tai, jei LG būtų privati komercinė struktūra, tačiau tai yra nacionalinės reikšmės transporto ir infrastruktūros valdytojas, todėl turi būti atsižvelgta ir į valstybės strateginius poreikius, kurie gal būt ne visuomet yra tiesiogiai ekonomiškai pagrįsti, tačiau duoda netiesioginę pridėtinę vertę: kaip diversifikacija ir kt.
Mastant apie ateitį, akivaizdu, kad LG reorganizacija turės įvykti, nes kitaip ateityje laukia daug nusivylimų...
Suprasčiau tai, jei LG būtų privati komercinė struktūra, tačiau tai yra nacionalinės reikšmės transporto ir infrastruktūros valdytojas, todėl turi būti atsižvelgta ir į valstybės strateginius poreikius, kurie gal būt ne visuomet yra tiesiogiai ekonomiškai pagrįsti, tačiau duoda netiesioginę pridėtinę vertę: kaip diversifikacija ir kt.
Tegul tada Kubilius nustoja prašyti dividendų ir duoda LG ...mmm...kokius 15 mlrd. litų į metus - tada ir Rail Baltica pastatysim ir kas dvi valandas tiesioginis į Berlyną važinės ir į kiekvieną rajono centrą bėgius nutiesim ir motrises paleisim. Bet kol šito nėra, LG uždirba pinigus ten, kur jinai gali.
Teiginiai absurdiški, nes tiek tie naftos terminalai, tiek tavo minėtos lentpjūvės tesudaro lašą Estijos ekonomikoje.
Kitas dalykas, kas tuos terminalus ir lentpjūves kontroliuoja... Estai ar Rusai?
Lietuvos medienos perdirbimo įmonės taip pat importuoja medieną iš Baltarusijos ir Rusijos, ir joks čia stebuklas...
Į ką Oranger norėjo atkreipti jūsų dėmesį yra tai, kad LG, tokia kokia ji yra dabar (monopolis, nuo kurio priklauso ne tik keleivių, krovinių srautai ir maršrutai, bet ir geležinkelių tinklas), labiau dirba, kaip komercinė struktūra, t.y. siekia vien tik ekonominio pelno, o visuomeniniai interesai yra tiktai 10-ame plane. Suprasčiau tai, jei LG būtų privati komercinė struktūra, tačiau tai yra nacionalinės reikšmės transporto ir infrastruktūros valdytojas, todėl turi būti atsižvelgta ir į valstybės strateginius poreikius, kurie gal būt ne visuomet yra tiesiogiai ekonomiškai pagrįsti, tačiau duoda netiesioginę pridėtinę vertę: kaip diversifikacija ir kt.
Mastant apie ateitį, akivaizdu, kad LG reorganizacija turės įvykti, nes kitaip ateityje laukia daug nusivylimų...
Jeigu reorganizacija ivyks, tai greiciausiai liks tik 3-4 marsrutai... LG ir taip kisa savo pelna i keleiviu vezima, kai to daryti neprivalo. Visame pasaulyje keleiviu vezimas yra dotuojamas valstybes. O musu valstybe netik, kad nedotuoja, bet dar ir atima tuos pinigus kurie turejo buti skirti investicijoms i keleiviniu riedmenu parka ir infrastrukturai gerinti.
Kas del keleivinio eismo pletros rytu/vakaru kryptimi, kaip kazkas anksciau minejo, investuojama ten kur yra bent kazkokia prasme.. Kai bus pinigu tiek, kad galesime plestis visur, tada taip ir bus. Su vakarais per daug gerai isvystytos kitos transporto rusys, tad keleivinis gelezinkelis nepakonkuruos.
Ir apskritai, gelezinkelis toks transportas, kuris yra rentabilus vezant dideliais kiekiais. Kroviniu srautai Lietuvoje gana dideli ir dar gali dideti, o apie keleiviu srautus to pasakyti negalima... Jiems nebera kur dideti.. Kas sutiks vaziuoti iki to Berlyno gelezinkeliu para laiko, kai su lektuvu nusigausi iki ten per pora valandu ir bilietas turbut du kartus pigesnis bus.
Del pletros su vakarais, nors nenoromis, bet Lietuvoje juda Railbaltica, ko nepasakyciau apie kitas projekto valstybes, kurios jau senai suprato, kad sitas projektas perdaug nuostolingas, kai svarbesni projektai negauna finansavimo.
Jeigu reorganizacija ivyks, tai greiciausiai liks tik 3-4 marsrutai... LG ir taip kisa savo pelna i keleiviu vezima, kai to daryti neprivalo. Visame pasaulyje keleiviu vezimas yra dotuojamas valstybes. O musu valstybe netik, kad nedotuoja, bet dar ir atima tuos pinigus kurie turejo buti skirti investicijoms i keleiviniu riedmenu parka ir infrastrukturai gerinti.
Kas del keleivinio eismo pletros rytu/vakaru kryptimi, kaip kazkas anksciau minejo, investuojama ten kur yra bent kazkokia prasme.. Kai bus pinigu tiek, kad galesime plestis visur, tada taip ir bus. Su vakarais per daug gerai isvystytos kitos transporto rusys, tad keleivinis gelezinkelis nepakonkuruos.
Ir apskritai, gelezinkelis toks transportas, kuris yra rentabilus vezant dideliais kiekiais. Kroviniu srautai Lietuvoje gana dideli ir dar gali dideti, o apie keleiviu srautus to pasakyti negalima... Jiems nebera kur dideti.. Kas sutiks vaziuoti iki to Berlyno gelezinkeliu para laiko, kai su lektuvu nusigausi iki ten per pora valandu ir bilietas turbut du kartus pigesnis bus.
Del pletros su vakarais, nors nenoromis, bet Lietuvoje juda Railbaltica, ko nepasakyciau apie kitas projekto valstybes, kurios jau senai suprato, kad sitas projektas perdaug nuostolingas, kai svarbesni projektai negauna finansavimo.
Dėkui. Pagaliau nors vienas žmogus normaliai atsakė, be rėkavimo, kaltinimų ir pūtomis prie burnos...
Iš tikro, visame pasaulyje geležinkelių keleivinis transportas yra dotuojamas. Taigi, kaip ir pasitvirtino absurdiškumas ir melas tų, kurie man aiškino, kad į Vakarus važiuot "neapsimoka". Pirmiausiai, nėra tokių studijų. Kodėl autobusais apsimoka, o greituoju traukiniu būtinai neapsimokės? Ar kas nors darė tyrimus?
O antras dalykas, net jeigu valstybė duoda LG kompanijai galimybę užsidirbti iš krovininių srautų į Rytus (tik nepasakokit man vėl pasakų apie tai, kad "vargšė LG savo sąskaita aprūpina visus pensininkus, mokytojus, gydytojus ir bibliotekininkes"), tai LG privalo vykdyti ir politines ateities valstybės vizijas - bent pamažu investuoti į keleivinį susisiekimą su ES sostinėmis. Dabar ji daro atvirkščiai: užsidirba iš krovinių į Rytus ir vykdo savo ateities viziją (kuri prieštarauja, mano manymui, strateginiams šalies interesams): investuoja į keleivinį susisiekimą su Rytais.
Dėl susisiekimo su kitomis šalimis, tai ne tik LG kalta. Kaip pavyzdys, tai Latviai visiškai nesuinteresuoti dėl pastovaus maršruto Ryga - Vilnius. Tik jie tiesiogiai to nesako. Pasako, kad netinkama infrastruktūra arba paprašo milžiniškų mokesčių už naudojimąsi jų geležinkeliais. Taip pat ir Lenkija nesistengia gerinti infrastruktūros. Atvažiuoja iki Šeštokų traukinys, bet tai koks jo greitis. Dėl to patrauklumas geležinkelių ir Krenta. Pas Lenkus didieji keleivių srautai ir kitų šalių. Geležinkeliai mūsų krašte taps patrauklesni nebent tik tada, kai bus pilnai įgyvendintas RailBaltica projektas. Ne tik LG, bet ir kitų šalių geležinkelių kompanijos nenori investuoti į liniją, kuri nepradės iš karto duoti pelną.
Dėkui. Pagaliau nors vienas žmogus normaliai atsakė, be rėkavimo, kaltinimų ir pūtomis prie burnos...
Iš tikro, visame pasaulyje geležinkelių keleivinis transportas yra dotuojamas. Taigi, kaip ir pasitvirtino absurdiškumas ir melas tų, kurie man aiškino, kad į Vakarus važiuot "neapsimoka". Pirmiausiai, nėra tokių studijų. Kodėl autobusais apsimoka, o greituoju traukiniu būtinai neapsimokės? Ar kas nors darė tyrimus?
O antras dalykas, net jeigu valstybė duoda LG kompanijai galimybę užsidirbti iš krovininių srautų į Rytus (tik nepasakokit man vėl pasakų apie tai, kad "vargšė LG savo sąskaita aprūpina visus pensininkus, mokytojus, gydytojus ir bibliotekininkes"), tai LG privalo vykdyti ir politines ateities valstybės vizijas - bent pamažu investuoti į keleivinį susisiekimą su ES sostinėmis. Dabar ji daro atvirkščiai: užsidirba iš krovinių į Rytus ir vykdo savo ateities viziją (kuri prieštarauja, mano manymui, strateginiams šalies interesams): investuoja į keleivinį susisiekimą su Rytais.
LG pirmiausiai investuoja i esama infrastruktura. LG pirmiausiai investuoja ten, kas atnes didziausia graza ir pelna, is kurio toliau galetu finansuoti naujus projektus, keleivini eisma ir t.t. Nebutu to pelno, neturetume net RA-2. Pirmiausiai reikia uzdirbt kazka, kad galetum investuot.
Kas del autobuso ir greitojo traukinio, net kalbeti neverta. Lektuvu pigiau butu perskraidinti tokius keleiviu srautus, nei nutiesti nauja linija ir paleisti greitaji traukini.
Tokius strateginius sprendimus, kaip tarpvalstybinio keleivinio transporto pletra priema ne LG, o vyriausybe, jei tiksliau, tai susisiekimo ministerija.
Beto, toje pacioje LG valdyboje yra vyriausybes atstovai. Taigi viskas priklauso nuo valdzios, o ne nuo LG.
Dėl susisiekimo su kitomis šalimis, tai ne tik LG kalta. Kaip pavyzdys, tai Latviai visiškai nesuinteresuoti dėl pastovaus maršruto Ryga - Vilnius. Tik jie tiesiogiai to nesako. Pasako, kad netinkama infrastruktūra arba paprašo milžiniškų mokesčių už naudojimąsi jų geležinkeliais. Taip pat ir Lenkija nesistengia gerinti infrastruktūros. Atvažiuoja iki Šeštokų traukinys, bet tai koks jo greitis. Dėl to patrauklumas geležinkelių ir Krenta. Pas Lenkus didieji keleivių srautai ir kitų šalių. Geležinkeliai mūsų krašte taps patrauklesni nebent tik tada, kai bus pilnai įgyvendintas RailBaltica projektas. Ne tik LG, bet ir kitų šalių geležinkelių kompanijos nenori investuoti į liniją, kuri nepradės iš karto duoti pelną.
Nereikia spardyti vien į LDZ vartus. LG taip pat imdavo nemažus infrastruktūros mokesčius už latviškų traukinių Ryga-Simferopolis ir Ryga-Truskavecas aptarnavimą - taip buvo alternatyvus maršrutas Vilnius-Ryga. Kodėl jų nebuvo galima išsaugoti? Tereikia panaikinti infrastruktūros mokestį, kuriuos autobusų parkai arba nemoka arba moka minimaliai.
Dėkui. Pagaliau nors vienas žmogus normaliai atsakė, be rėkavimo, kaltinimų ir pūtomis prie burnos...
Iš tikro, visame pasaulyje geležinkelių keleivinis transportas yra dotuojamas. Taigi, kaip ir pasitvirtino absurdiškumas ir melas tų, kurie man aiškino, kad į Vakarus važiuot "neapsimoka". Pirmiausiai, nėra tokių studijų. Kodėl autobusais apsimoka, o greituoju traukiniu būtinai neapsimokės? Ar kas nors darė tyrimus?
O antras dalykas, net jeigu valstybė duoda LG kompanijai galimybę užsidirbti iš krovininių srautų į Rytus (tik nepasakokit man vėl pasakų apie tai, kad "vargšė LG savo sąskaita aprūpina visus pensininkus, mokytojus, gydytojus ir bibliotekininkes"), tai LG privalo vykdyti ir politines ateities valstybės vizijas - bent pamažu investuoti į keleivinį susisiekimą su ES sostinėmis. Dabar ji daro atvirkščiai: užsidirba iš krovinių į Rytus ir vykdo savo ateities viziją (kuri prieštarauja, mano manymui, strateginiams šalies interesams): investuoja į keleivinį susisiekimą su Rytais.
iš kur tokie kategoriški teiginiai, kad nebuvo. buvo ir ne viena.
Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment