Geležinkeliai Lietuvoje

[BastA-7]

Tada taisau žodį maršrutai į ruožai. pvz: jei yra ruožas Vilnius - Turmantas į kurį įeina Vilnius - Ignalina ir Vilnius - Turmantas maršrutai, proto daug nereikia, kad suprastum, jog maršrutų nereikia sumuot, kad sužinot ruožo ilgį.

[2Pack]

Nu, pabandžiau paskaičiuoti:

Vilnius-Klaipėda 376 km
Kaišiadorys-Kaunas 37 km
Kaunas-Kybartai 86 km
Kazlų Rūda-Šeštokai 57 km
Linkaičiai-Rokiškis 134 km
Kužiai-Mažeikiai 63 km
Klaipėda-Šilutė 50 km
Lentvaris-Marcinkonys 82 km
Senieji Trakai-Trakai 4 km
Vilnius-Turmantas 147 km
Naujoji Vilnia-Kena 20 km
Vilnius- Stasylos (per Kirtimus) 40 km
Paneriai-Valčiūnai 11 km
Iš viso 1107 km

[BastA-7]

Šaunuolis, o tai pats jau žemėlapį verčiau

[Wycka]

Nu, pabandžiau paskaičiuoti:

Vilnius-Klaipėda 376 km
Kaišiadorys-Kaunas 37 km
Kaunas-Kybartai 86 km
Kazlų Rūda-Šeštokai 57 km
Linkaičiai-Rokiškis 134 km
Kužiai-Mažeikiai 63 km
Klaipėda-Šilutė 50 km
Lentvaris-Marcinkonys 82 km
Senieji Trakai-Trakai 4 km
Vilnius-Turmantas 147 km
Naujoji Vilnia-Kena 20 km
Vilnius- Stasylos (per Kirtimus) 40 km
Paneriai-Valčiūnai 11 km
Iš viso 1107 km

Labai ačiū už šiuos skaičius, tik teisingumo dėlei dar pridėkime 22km europinės vėžės ruožą Šeštokai-LT/PL siena

[2Pack]

Labai ačiū už šiuos skaičius, tik teisingumo dėlei dar pridėkime 22km europinės vėžės ruožą Šeštokai-LT/PL siena

Na aš skaičiavau tik geležinkelius, kuriais vyksta vietinio susisiekimo traukiniai. Nes tada dar reikėtų pridėti ruoželį nuo Kenos iki Valstybės sienos.

[Wycka]

Na aš skaičiavau tik geležinkelius, kuriais vyksta vietinio susisiekimo traukiniai. Nes tada dar reikėtų pridėti ruoželį nuo Kenos iki Valstybės sienos.

Hmm, galvoju gal tikrai reikėjo suformuluoti "LG formavimo traukiniai". Nes t.p. prijungti atkarpėlę nuo Turmanto iki Valstybinės sienos

[Salvijus]

O čia palyginimui Latvija:
Rīga-Renģe - 117 km
Glūda-Liepāja - 164 km
Tornakalns (Rīga)-Ventspils - 173 km
Rīga-Daugavpils - 218 km
Rīga-Valga - 168 km
Pļaviņas-Gulbene - 99 km
Krustpils-Zilupe - 150 km
Zemitāni (Rīga)-Skulte - 52 km
Gulbene-Alūksne - 33 km (750 mm, tačiau nuolat į parą kursuoja 3 keleiviniai)
Daugavpils-Kārsava - 133 km (tarptautinis Vilnius-S. Peterburgas, tačiau nuvažiuoti įmanoma)
Viso: 1307 km

Keleiviniui nenaudojama - tik prekiniams.
Jelgava-Meitene (valst. siena) - 32,9 km
Krustpils-Jelgava - 138 km
Jelgava-Tukums - 56 km
Grīva (Daugavpils)-Turmantas (valst. siena) - 22 km (tiesa šiuo ruožu važiuoja tarptautinis Vilnius-S. Peterburgas, tačiau sustojimų šioje latviškoje atkarpoje nėra)
Daugavpils-Eglaine (valst. siena) - 37 km
Daugavpils-Indra (valst. siena) - 76 km
Viso: 361,9 km

Nenaudojamas:
Liepāja-Vainode (valst. siena) - 67
Priekule-Kalēti (valst. siena) - 20 km
Viso: 87 km

Šiemet nurinkta:
Ventspils-Liepāja - 121 km
Jānavārti (Rīga)-Ergļi - 92 km
Ieriķi-Žiguri (vals. siena) - 102,2 km
Viso: 315,2 km

iki 2000 m. nurinkta:
Ipiķi-Skulte - 114,9 km

Taigi viso iki nurinkimo keleiviniai kursavo:
1870,8 km

P. S. Gali būti šiek tiek paklaidų.

[BastA-7]

O koks ilgis viso Latvijos geležinkelių tinklo ?

[Vytautas_LT]

Hmm, galvoju gal tikrai reikėjo suformuluoti "LG formavimo traukiniai". Nes t.p. prijungti atkarpėlę nuo Turmanto iki Valstybinės sienos

O jeigu Turmanto stotis yra ant sienos su Latvija? Kaip tada tiksliai apskaičiuoti? Ten nuo stoties pastato iki sienos kokių 200 m bus ko gero. Bet šviesoforas jau Latvijoje...

[Nikas]

Geriau kas nors paskaičiuokite, kiek per dieną Lietuvoje nuvažiuoja VISI keleiviniai LG traukiniai

[Wycka]

Geriau kas nors paskaičiuokite, kiek per dieną Lietuvoje nuvažiuoja VISI keleiviniai LG traukiniai

Irgi įdomus klausimas

Šalia to dar vienas klausimas. Lankiausi ryšių muziejuje Kaune, ten radau įdomų žemėlapį:





Nejaugi XIXa. buvo geležinkelio linija Klaipėda-Palanga? Gal tai žemėlapio klaida, nes labai keista, kad Vokietijos-Rusijos (šiauriau Nemuno) siena kertama geležinkeliu net 3 vietose: Pagėgiai-Tauragė, Klaipėda-Kretinga (įdomu tai, kad čia nepavaizduotas Klaipėda-Skuodas-Priekulė ruožas) ir štai dar Klaipėda-Palanga. Ar teko ką nors girdėti apie pastarąją liniją?

[Salvijus]

Ne Klaipėda-Palanga, o Klaipėda-Nemirseta, kuri tuomet priklausė Vokietijai.
Ir beje, žemėlapis klaidingas - Palanga nuo 1801 m. priklausė kuršo gubernijai.

[adju]

Keli žemėlapiai iš Lietuvos TSR atlaso. Berods anksčiau niekas nebuvo įkėlęs, tai pasidalinsiu. (tikiuos dydis pakankamas, kad eitų ką įskaityt)

Teritorijos nutolimas nuo artimiausių geležinkelių (1976 m.):


Keleivių pervežimas geležinkeliu (srautai 1973 m. rugpjūčio mėn.):


Keleivinių traukinių eismo intensyvumas (1976 m. vasara):


Krovinių srautai geležinkelio linijose (1975 m.)


Krovinių atvežimas ir išvežimas geležinkelių stotyse (1975 m.)

[Salvijus]

Labai geri žemėlapiai. Įdomu, kad siauruku būdavo pervežama keleivių daugiau nei Radviliškio-Pagėgių ruože.
O per Joniškį srautas kaip ir per Kėdainius.
Nepriekaištingai paskirstyti krovininių srautai - nemažai tranzito į Kaliningradą tekdavo Daugpilio-Šiaulių-Pagėgių koridoriui.
Gerokai apkrautos linijos buvo iš Mažeikių į Latviją.
Dabar realybė kitokia.

[Wycka]

Jeigu jau 'užšokom ant' žemėlapių — gal ir šitas bus kam nors įdomus:

[Vytautas_LT]

Jeigu jau 'užšokom ant' žemėlapių — gal ir šitas bus kam nors įdomus:

Atvaizdas

Kelintų čia metų?

[Wycka]

Kelintų čia metų?

Žemėlapį radau http://forum.istorija.net/photos/sho...22&photoid=240
Bet kad ir kaip ieškojau, tikslios datos neradau Pagal sienas turėtų būti 1939m. vasara

[Salvijus]

Žemėlapį radau http://forum.istorija.net/photos/sho...22&photoid=240
Bet kad ir kaip ieškojau, tikslios datos neradau Pagal sienas turėtų būti 1939m. vasara

Kad nelabai 1939 m. - nėra daug iki 1939 m. nutiestų geležinkelių (nei siaurųjų Šiaurės Lietuvoje, nei plačiojo Kužiai-Kretinga, nei Liepoja-Glūda - visas eismas vyko per Mažeikius). Turėtų būt iki 1923 m.

[Wycka]

Kad nelabai 1939 m. - nėra daug iki 1939 m. nutiestų geležinkelių (nei siaurųjų Šiaurės Lietuvoje, nei plačiojo Kužiai-Kretinga, nei Liepoja-Glūda - visas eismas vyko per Mažeikius). Turėtų būt iki 1923 m.

Na gal, gal... Visgi keista, kad Lietuvos prekybos ir banko skyriai yra ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Na ok, Vilniuje galėjo užsilikti (realiai greičiausiai nebeveikiantis) skyrius po Vilniaus krašto netekimo 1920m. spalio mėn., bet Klaipėdoje?.. Na gal vietiniai geriau žinos, ar 1918m.-1923m. Lietuvos kompanijos kūrė (ne pavieniai atvejai) savo atstovybes Klaipėdos krašte? Pagaliau neatmestinas ir variantas, kad bankas paėmė seno pavyzdžio žemėlapį ir ant jo sužymėjo jau vėlesnių laikų skyrius (tokiu atveju tie skyriai tikriausiai veikė jau 1939m. rudenį iki TSRS okupacijos)

[Salvijus]

Na gal, gal... Visgi keista, kad Lietuvos prekybos ir banko skyriai yra ir Klaipėdoje, ir Vilniuje. Na ok, Vilniuje galėjo užsilikti (realiai greičiausiai nebeveikiantis) skyrius po Vilniaus krašto netekimo 1920m. spalio mėn., bet Klaipėdoje?.. Na gal vietiniai geriau žinos, ar 1918m.-1923m. Lietuvos kompanijos kūrė (ne pavieniai atvejai) savo atstovybes Klaipėdos krašte? Pagaliau neatmestinas ir variantas, kad bankas paėmė seno pavyzdžio žemėlapį ir ant jo sužymėjo jau vėlesnių laikų skyrius (tokiu atveju tie skyriai tikriausiai veikė jau 1939m. rudenį iki TSRS okupacijos)

Labai abejoju - nėra geležinkelių trasų pastatytų iki 1930-1939 m. Vaizduojama padėtis po 1921 m., nes Palanga jau Lietuvoje.
O dėl bankų visai kitas reikalas - kapitalui dažnai sienų nėra. Liepoja juk Lietuvai niekada nepriklausė, o ten pažymėta banko atstovybė. Liepoja iki 1923 m. pagrindinis Lietuvos uostas puikiai susietas su geležinkeliais (kaip tai nebūtų pikta Mažeikių-Rengės geležinkelio nurinkimo šalininkams).
Gali būti ir atstovybės.
Wycka ar istorijos nesimokei?