Na jo,vel traukinis šiandien suvažinejo žmogu...Važuojant ryte iš Ignalinos į Dūkšta,veliavo net 35min,nu kas per žmones traukiniu nemato,patyliu,nepersenai buvo irgi,ir dbr...Butent šiandien...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkeliai Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąIr aš linkęs manyti, kad Lietuvos geležinkelių gimtadienis turėtų būti minima data 1919m. liepos 6d., kada išvyko pirmasis lietuviškasis traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Kaip tik šįmet sukako 90 metų, bet apie jokius to minėjimus neteko girdėti, gal nustelbė Lietuvos tūkstantmečio minėjimas ir Valdovų rūmų pristatymas visuomenei? Gal kai kas problemų įžiūrės tame, kad LG gimtadienis sutampa su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu 1253m., tačiau labai norint šias dvi šventes galima apjungti ir turėti išties nacionalinę šventę. Pagaliau reklamos chrestomatija rašo, kad sujunk du populiarius ir gausi dar populiaresnį...
Galėtų pasiskaičiuot preiš viešindamiesi.
Comment
-
Parašė Siemens Rodyti pranešimąNa jo,vel traukinis šiandien suvažinejo žmogu...Važuojant ryte iš Ignalinos į Dūkšta,veliavo net 35min,nu kas per žmones traukiniu nemato,patyliu,nepersenai buvo irgi,ir dbr...Butent šiandien...
Comment
-
Susisiekimo ministerijoje sutarta grūdų vežėjams parūpinti 1000 vagonų
Susisiekimo ministerijoje vykusiame posėdyje sutarta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ išnuomos daugiau grūdams skirtų vagonų iš kitų šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir užtikrins, kad iki mėnesio pabaigos grūdams pervežti būtų turimas 1000 vagonų parkas. „Tai turėtų patenkinti eksportuotojų poreikius ir išspręsti šiuo metu susidariusią grūdų elevatorių perpildymo problemą“, – pažymėjo viceministras Arūnas Štaras.
Pasak viceministro A. Štaro, kad panašių problemų būtų išvengta ateityje, Susisiekimo ministerija pavedė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ palyginti praėjusių ir šių metų grūdų pervežimo situaciją derliaus nuėmimo metu bei pateikti išsamią analizę. Bus nagrinėjamas kasmetinis vagonų poreikis, jų prastovos priežastys, vagonų paskirstymo uosto krovos kompanijoms principai.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikino, kad dės visas pastangas reikiamam vagonų kiekiui parūpinti ir spartesniam grūdų gabenimui užtikrinti. Iš savo pusės grūdų eksportuotojai turės padengti papildomas vagonų nuomos išlaidas.
Pasitarime dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, uosto krovos kompanijų ir grūdų eksportuotojų atstovai.
Dalia Perednienė
Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė
2009-08-18
Comment
-
Neinformavus gyventojų Margių gatvėje pradėta statyti ryšio antena
Straipsinis apie LG naują anteną Šiauliuose
Problemos su statoma antena
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąGargždai:
Atvaizdas
Comment
-
Parašė statyba Rodyti pranešimąEimantai, gal turi daugiau foto iš Gargždų? Ar kada nors ten yra važinėję keleiviniai traukiniai? O gal realu būtų tikėtis (žinoma ne dabartinėje situacijoje) automotrisės iš Klaipėdos? Ar pastarajai nebūtų nė kur "prisišvartuoti"?
tai visiškas Gargždų pakraštys
Rimkuose reikėtų keisti važiavimo kryptį
Ir Klaipėdoje (Rimkų stoties prieigose), ir miesto pašonėje yra ne viena atšaka nuo to geležinkelio į įvairius objektus, ir linijos pusiaukelėje, ir neprivažiavus Gargždų, visur rankiniai ieškai, pervažos nereguliuojamos...
Comment
-
Jau daugiau nei dešimtmetis LG dejuoja dėl nuostolingo keleivių pervežimo. Pastaruoju metu dejones papildė net trečdaliu sumažėjęs krovinių srautas. Deja, bet ar LG viską padaro, kad klientas liktų patenkintas jų paslaugomis? Ar visiškai išnaudojama vidinė pervežimų rinka? Jau ne vienas railfanas fiksavo ir net šiame forume patalpino fotografijas, kuriose tušti krovininiai vagonai. Šis straipsnis ne apie geležinkelius, tačiau jame kelios paminėtos frazės verčia suabejoti LG šviesia ateitimi.
ŽŪK „Kotenas“ direktorius Antanas Kliunka VL sakė, kad kooperatyvo sandėliai jau pilni, taigi grūdus jau tenka laikyti kaupuose lauke, tačiau ne todėl, kad neturi kuo jų vežti supirkėjams.
„Aš dar neužsakiau vagonų. Apskritai pirmuosius grūdus parduosime rugsėjo mėnesį. Tada ir apskaičiuosiu, kokia transporto priemone naudotis apsimoka. Dabar vežėjų netrūksta, taigi geležinkelio vagonų gal ir neprireiks“, – sako A.Kliunka. Kooperatyvo vadovo skaičiavimais, šiuo metu iki 100 km vežti grūdus autotransporto priemonėmis kainuoja 10 Lt/t. Geležinkeliu – gerokai brangiau.
(...)
Beje, „Lietuviškų javų“ nariams nelabai svarbu grūdus transportuoti geležinkelio vagonais. Neapsimoka. Sutaupoma grūdus vežant autotransportu. Ne tik pigiau, bet ir greičiau.
I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Ilgas, tačiau svarbus ir gana įdomus straipsnis apie LG nuolaidas metalų gabenimui Kaliningrado tranzite, Rusija net garsiai svarsto padidinti Kaliningrado ekonominę nepriklausomybę nuo kaimynų geležinkelių tarifų per keltų linijos Ust Luga-Baltijskas visišką apkrovimą ir plėtrą, nes Lietuva esą blokuoja Kaliningrado uosto krovinius ir t.t.:
Iš Kaliningrado — raginimai gintis
Bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" atšaukus be lygiaverčio Rusijos atsako liepą suteiktą ketaus gabenimo į Kaliningradą nuolaidą, Lietuvos adresu jau girdėti kaltinimų tranzito blokada.
Rugsėjo 9-10 dienomis Kaliningrade rengiamas tarptautinis Baltijos transporto forumas, kuriame dalyvaus ir Lietuvos atstovai. Viena pagrindinių jo temų - Lietuvos ir Rusijos geležinkelių bendrovių bendradarbiavimas. Lietuviai skaitys pranešimą apie Kaliningrado krovinių vežimo per Lietuvą intensyvinimą.
Manoma, forumo diskusijos arba sušvelnins, arba dar labiau paaštrins Klaipėdos ir Kaliningrado uostų lygių galimybių klausimą. Tiesa, jis bus aptariamas jau ne pirmą kartą. Tačiau šiemet, kai uostų apyvarta kritusi, geležinkelio metalas skamba ypač garsiai. Kiekviena šalis suinteresuota ginti savo valstybės ekonominius interesus. Rasti bendrų taktinių priemonių ir naudingai bendradarbiauti nesiseka. Propagandiniame mūšyje bet kada gali sugriaudėti politinės kanonados, nes Lietuvą smerkianti nuomonė energingai formuojama.
Nuolaidą atšaukė
Prieš mėnesį LŽ rašė, kad gelbėdama Kaliningrado uostą bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ryžosi nuo liepos 1 dienos mažinti kai kurių prekių gabenimo tarifus, tuo metu Rusija juos pakėlė 5 procentais. Įmonės vadovas Stasys Dailydka tąkart prisipažino, jog sumažinti Kaliningrado tranzito tarifus nuspręsta nesulaukus Rusijos nuolaidų ir žinant, kad nuo 2010 metų Rusijos geležinkelių įkainius numatoma didinti dešimtadaliu.
Per Lietuvos ir Rusijos transporto ministrų susitikimą gegužės mėnesį buvo kalbama apie lygiavertes nuolaidas ir vienodas konkurencijos galimybes. Todėl Klaipėdos uostininkų reakcija į skubotą "Lietuvos geležinkelių" sprendimą suteikti nuolaidą gabenant ketų, dėl kurio konkuruoja abu uostai, paskatino Susisiekimo ministeriją išbraukti šį lydinį iš lengvatinių tarifų sąrašo.
Tuo metu, liepos mėnesį, žurnalo "RŽD partner" paskelbtame straipsnyje apie Kaliningrado tranzitą Rusijos transporto ministerijos pareigūnas Sergejus Tugarinas nurodė, kad ketaus gamintojai nenumato jo eksportuoti per Kaliningradą net Baltarusijos ir Lietuvos geležinkeliams sumažinus tarifus. Esą tokią išvadą padarė Rusijos geležinkeliai ir metalų eksportuotojai, kai birželio mėnesį išsiaiškino, jog dėl sumažėjusios paklausos rinkoje nėra galimybių didinti metalo krovinių gabenimo per Kaliningrado uostą. Valdininkas pažymėjo, kad Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimas tarifų klausimu bus tęsiamas. Tačiau, jo nuomone, padidinti Kaliningrado ekonominę nepriklausomybę nuo kaimynų geležinkelių tarifų padėtų tik keltų linijos Ust Luga-Baltijskas visiškas apkrovimas ir plėtra.
Metalas - per "Delo"
Kaliningrado srities kroviniai, plukdomi keltais, ir Kaliningrado uosto tranzitas - dvi skirtingos ir ne visai susijusios transporto kryptys. Tai patvirtina ir Kaliningrado kompanijos "Cargo servis" audringa reakcija, prieš savaitę išdėstyta Kaliningrado srities žiniasklaidoje, į atšauktą ketaus lengvatą.
Bendrovės generalinis direktorius Sergejus Zavorotinskis, nuolat reiškiantis spaudoje savo nuomonę apie Kaliningrado tranzitą, šįkart dėl visų bėdų atvirai kaltina lietuvių verslininkus, kurie, jo žodžiais, siekia tranzitiniais kroviniais aprūpinti Klaipėdos uostą. "Manau, dabar pats laikas Rusijai parodyti tvirtumą ir ginti ekonominius Kaliningrado srities interesus", - teigia ankstesniais metais po milijoną tonų metalų gabenusios, o šiemet jų netekusios kompanijos vadovas. Pasak S.Zavorotinskio, sprendimo būdai yra du: "suteikti šiai krypčiai nuolaidas arba padaryti taip, kad kaimynai patys pas mus ateitų".
Tokią nuomonę sunku vertinti vien kaip ekonominės krizės prispausto transportininko nepasitenkinimą. Kaliningrado ekspeditorius per daug gerai informuotas, kas vyksta mūsų valstybės įstaigų kabinetuose. Lyg tarp kitko interviu užsimenama apie Lietuvos priklausomybę nuo rusiškų dujų, reiškiamas nuoširdus susirūpinimas Lietuvos geležinkelių bendrovės finansais.
Kodėl mūsų ekonominiai reikalai tokie svarbūs, kai pats S.Zavorotinskis kalba ir apie kitas, tikrąsias, priežastis, dėl ko kroviniai nepasiekia Kaliningrado uosto, atsakymą galbūt galėtų padiktuoti jo vadovaujamos bendrovės kilmė. "Cargo servis" yra bendra Kaliningrado prekybos uosto ir didelės Maskvos transporto kompanijų grupės "Delo" ekspedicinė įmonė. S.Zavorotinskis dirba "Delo" nuo 1996 metų. O kad ši įmonė susijusi su aukštais politiniais sluoksniais, gali rodyti tai, jog valdančios kompanijos "Delo centr" generalinis direktorius Vladimiras Byčkovas yra ne tik ekonomistas, baigęs Rusijos vyriausybės Finansų akademiją, bet ir juristas, Rusijos Federacijos saugumo ministerijos akademijos absolventas. Dauguma pavaldžių bendrovių vadovai, kaip rodo internete pateikiami kontaktiniai duomenys, taip pat turi ne vieną išsilavinimą. Antrasis daugeliu atvejų susijęs su jėgos struktūrų, tarptautinių santykių arba valstybės valdymo akademijomis. Gal tokie duomenys rašomi specialiai, kad sukeltų klientams pasitikėjimą? Paprastai ekspedicinės kompanijos, kaip ir visos kitos, nurodo tik asmenų pareigas. Ši prisistato taip, tarsi būtų vyriausybinė struktūra.
Lietuva nestabdo
"Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, LŽ paprašytas įvertinti vienas po kito Rusijos žiniasklaidoje pasirodančius priekaištus dėl blokuojamų Kaliningrado uosto krovinių, kalbėjo: "Lietuva neblokuoja Kaliningrado tranzito. Kad šiais metais krovinių srautas Kaliningrado kryptimi mažėjo, kalti ne Lietuvos sprendimai. Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" krovinių vežimo tarifai nesikeitė, o Rusijos valdžia geležinkelio tarifus į Kaliningradą 2009 metais indeksavo du kartus: nuo sausio 1-osios - 5 proc., nuo liepos 1 dienos - dar 5,7 procento. Gabenimo į Kaliningradą sąnaudos padidėjo ir dėl to, kad Baltarusija tranzitinius tarifus pakėlė vidutiniškai 14,7 proc., skaičiuojant pagal JAV dolerio ekvivalentą. Tačiau dar labiau vežimo išlaidas padidino Rusijos rublio nuvertėjimas JAV dolerio atžvilgiu - bendras lėšų padidėjimas 2009 metais sudarė beveik 60 procentų. Kaliningrado geležinkelių viršininkas Ivanas Besedinas neseniai Rusijos žiniasklaidai sakė, kad krovinių srautai į Kaliningradą sumažėjo pirmiausia dėl Rusijos rublio nuvertėjimo."
Didinti krovinių vežimo Kaliningrado kryptimi patrauklumą, A.Štaro įsitikinimu, privalėtų pati Rusija. Ji turėtų prašyti ne tarifų nuolaidų, bet siūlyti bendrą (priimtiną Baltarusijai ir Lietuvai) sprendimą, kuris užtikrintų krovinių gabenimo Kaliningrado kryptimi konkurencingumą. Nes vežimo per Lietuvą išlaidos sudaro tik nedidelę gabenimo iš Rusijos dalį. Yra kitų papildomų kliūčių (muitinės deklaracijų, PVM grąžinimo ir kitų), kurias gali pašalinti tik Rusija.
Atsakydamas į klausimą dėl ketaus viceministras priminė, kad pretenzijas dėl nuolaidų, suteiktų vienai bendrovei, pareiškė kiti Rusijos ketaus gabentojai. Todėl, pasak jo, "Lietuvos geležinkeliai" nusprendė atšaukti šią lengvatą.
"Nereikėtų pamiršti, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" taiko nuolaidas gabenant Kaliningrado kryptimi ir kitus juoduosius metalus. Beje, kaip pažymi ir Rusijos kompanijos "Cargo servis" generalinis direktorius S.Zavorotinskis, kroviniai, kurių netenka Kaliningrado uostai, keliauja ne į Baltijos valstybių, bet į Sankt Peterburgo, Ust Lugos uostus, nes ten juos vežti labiau apsimoka", - pabrėžė A.Štaras. Rusija suinteresuota gabenti krovinius į Kaliningrado, o Lietuva - į Klaipėdos uostą, todėl, anot jo, susitikimai ir konsultacijos tarp šalių vyksta nuolat.
Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=23868054I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimą.........
Šis straipsnis ne apie geležinkelius, tačiau jame kelios paminėtos frazės verčia suabejoti LG šviesia ateitimi.
Kooperatyvo vadovo skaičiavimais, šiuo metu iki 100 km vežti grūdus autotransporto priemonėmis kainuoja 10 Lt/t. Geležinkeliu – gerokai brangiau.
o kad visai suprastum pateiksiu minimalią (nes papildomų operacijų gali būti dar daugiau) vežimo iš taško A į tašką B geležinkeliu grandinėlę:
autotransportu iš tšk A į gel. stotį A - perkrovimas - vežimas geležinkeliu iš stoties A į stotį B - perkrovimas- vežimas autotransportu iš stoties B į tšk B.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė SovijusČia nelabai aiškus kontekstas. Paprastai didžiosios grūdų centrai kaip ir jų perdirbimo įmonės yra įsiskūrusios prie geležinkelio.
Tuomet automatiškai ir grūdų augintojai grūdus atveža į grūdų centrą, esantį prie geležinkelio, o iš ten padžiovinę krauna į vagonus ir veža į uostus arba perdirbimo kombinatus.
Nebent tai būtų labai maži kiekiai ir perkrauti jų tiesiog neapsimoka.
Bent Joniškyje (kaip tokiam nedideliam Palatvio miesteliui) labai intensyviai vyksta grūdų krova į vagonus. Plente Joniškis-Šiauliai sunkvežemių su grūdais nemačiau.
Yra didesnė problema - geležinkelininaki skundėsi, kad trūksta grūdinių vagonų, todėl juos tenka nomuoti iš latvių LDZ. Moka nemažai ir duodama uždirbti kaimynams.Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai
Comment
-
Parašė SovijusČia nelabai aiškus kontekstas. Paprastai didžiosios grūdų centrai kaip ir jų perdirbimo įmonės yra įsiskūrusios prie geležinkelio.
Tuomet automatiškai ir grūdų augintojai grūdus atveža į grūdų centrą, esantį prie geležinkelio, o iš ten padžiovinę krauna į vagonus ir veža į uostus arba perdirbimo kombinatus.
Nebent tai būtų labai maži kiekiai ir perkrauti jų tiesiog neapsimoka.
Bent Joniškyje (kaip tokiam nedideliam Palatvio miesteliui) labai intensyviai vyksta grūdų krova į vagonus. Plente Joniškis-Šiauliai sunkvežemių su grūdais nemačiau.
Yra didesnė problema - geležinkelininaki skundėsi, kad trūksta grūdinių vagonų, todėl juos tenka nomuoti iš latvių LDZ. Moka nemažai ir duodama uždirbti kaimynams.
Didžiausia šių vagonų trūkumo priežastis, tai uostininkų piktnaudžiavimas. Dėl vėluojančių laivų, uostininkams pigiau gūdus sandėliuoti vagonuose, nei terminaluose. Todėl, pastarieji visokiais būdais linkę išsisukinėti, mokėti baudas, tačiau grūdvežių iškrauti neskuba.
Dėl grūdvežių ilgos prastovos uoste sutrinka jų apyvarta ir žemdirbių savalaikis aprūpinimas.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąNieko naujo - kaip visada geležinkeliai nekalti...
Šiuo metu ne taip paprasta šios rūšies vagonų išsinuomoti ir pas kaimynus, kadangi pas juos rudenį tai pat jie labai populiarūs.
Comment
-
Parašė aesde Rodyti pranešimąna cituojama bendrovė ŽŪK Kotenas yra Kupiškyje (geležinkelis yra), tačiau, kur jie nori vežti grūdus 100 km spinduliu - man mįslė.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
Comment