Geležinkeliai Lietuvoje

[2Pack]

Optimistiškesnės žinios :
LG 2007 m. spalio mėnesį vietinio susisiekimo traukiniais pervežė 7,6 proc. daugiau keleivių negu 2006 m. spalį. Iš viso 2007 m. spalį vežta 5 proc. daugiau keleivių nei atitinkama 2006 metų mėnesį. Tarptautiniais maršrutais vežta 4,8 proc. mažiau keleivių nei prieš metus.
2007 m. lapkritį vietinio susisiekimo traukiniais pervežta 3,4 proc. daugiau keleivių nei tą patį 2006 metų mėnesį. Tarptautiniais maršrutais lapkritį pervežtas toks pats keleivių kiekis kaip ir 2006 m. lapkritį. Iš viso, lyginant su 2006 m. lapkričiu, 2007 m. lapkritį pervežta 2,6 daugiau keleivių.
Įdomūs bus gruodžio mėn. duomenys.

[2Pack]

Dėl geležinkeliu manyčiau naudinga būtu sukurti:
1. Keleivių pervežimas geležinkeliais
2. Krovinių pervežimas geležinkeliais
3. Geležinkelių riedmenys ir infrastruktūra

Pritarčiau ir šitam variantui, tačiau, amno manymu, atskirai reikia išskirti ir temą "Siaurieji Lietuvos geležinekliai"

[somis]

ne tai, kad nepritaikyta, paprasciausiai per daug trukdytu krovininiam eismui - daug stabdymu ir traukiniu laikymu pralaidose ir stotyse...

Šaunu, tai tegu padaro greitąjį traukinį Kaunas-Vilnius su sustojimu tik tose stotyse, kuriose yra daugiau negu vienas takas viena kryptimi. Galų gale - manau daug traukinių galėtų padaryti Kaunas-Vilnius visai be sustojimų. Tavo argumentas, manau, negalėtų būti naudojamas kaip rimtas pasiteisinimas

[somis]

LT-1:
tavo nuomonę suprantu, ir jai tikrai pritarčiau, jei prioritetu oficialiai būtų paskelbti krovininiai traukiniai.
Bet dabar, kai bandoma visą turimą infrastruktūrą priderinti ir keleiviniams ir krovininiams traukiniams, tai, manau, gaunasi situacija gerai apibūdinta vienoje visiems gerai žinomoje TV reklamoje: "tas, kas tinka viskam - kartais netinka niekam". Taigi būtent dėl to, kad keleiviai laikomi keliaujančiais kartą per metus (kai kelionė planuojama - tvarkaraščiai žiūrimi - labai iš anksto), taip keleiviai ir renkasi traukinių eismą.
Vakarų Europoje buvo pakeistas požiūris į keleivių judėjimą: ten buvo suprantama, kad keleiviai važiuos ne kartą per metus, bet du kartus per dieną, ar daugiau, buvo suvokta, kad keleiviams netinka nuvažiuoti "bet kada", bet buvo suprantama, kad į verslo susitikimus negalima vėluoti valanda, ir buvo savaime suprantama, kad keleiviams gali tekti važiuoti (naudotis tarpmiestiniu transportu) bet kurią minutę.
Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyčiau iš viso pagalvoti, ar Lietuvai reikia keleivinių traukinių. Ir jeigu reikia - pridėti daug papildomos infrastruktūros, ir paleisti daug smulkių traukinių (ne krovininių traukinių sąskaita).

[mskapss]

Šaunu, tai tegu padaro greitąjį traukinį Kaunas-Vilnius su sustojimu tik tose stotyse, kuriose yra daugiau negu vienas takas viena kryptimi. Galų gale - manau daug traukinių galėtų padaryti Kaunas-Vilnius visai be sustojimų. Tavo argumentas, manau, negalėtų būti naudojamas kaip rimtas pasiteisinimas

As bent kiek is LT-1 supratau, kad problema ne tai, kad keleiviniai per letai vaziuoja, ar per daug stoja, o tai kad jie per greitai - jei tuo paciu keliu vaziuoja ir 120km/h ir 60km/h, ir kuo tu po 120 yra daugiau (iskaitant stabdymo kelio pailgejima ir saugios distancijos laikymasi) tuo maziau po 60km/h telpa i ta pati ruoza... O ir siaip - vilnius - kaunas visas atrodo yra dvikelis kelias, tai kazka plesta nelabai ir yra kur daugiau....

[somis]

mskapss:
LT-1 mintis, kaip minėjau, supratau, ir prieš jas nieko neturiu. Bet tikrai nemanau, kad verslininkui, galvojančiam, ar sėsti į traukinį ar važiuoti nuosavu automobiliu arba eiliniam studentui, važiuojančiam į kitą miestą studijoms rūpi, kokie yra krovininių traukinių greičiai, kiek kokių ruožų turi Lietuvos geležinkeliai ir pan, jiems rūpi kaip kuo greičiau ir kuo pigiau pasiekti kitą miestą.
O prasilenkti traukiniams yra galimybių, tik neaišku, ar Lietuvos vyriausybė (ne LG) tas galimybes norėtų panaudoti. Pavyzdžiui apskaičiuoti, kas kiek krovininiai ir keleiviniai traukiniai turėtų prasilenkti ir padaryti maždaug "užvažiavimui", kur krovininiai traukiniai, praleisdami keleivinį, užvažiuotų, ir keleivinis juos pralenktų, Gal net pirmajam sustoti nereikėtų.
Ir taip, aš suprantu, kad čia reikėtų milijoninių investicijų bent vienam (Kaunas-Vilnius) ruožui pakeisti. Bet kaip jau taip pat minėjau - arba tegu jie iš pagrindų keičia keleivių transporto sistemą (kas kainuotų daug), arba tegu iš viso baigia gabenti keleivius taip nedaro sau nuostolių.

[LT-1]

mskapss:
LT-1 mintis, kaip minėjau, supratau, ir prieš jas nieko neturiu. Bet tikrai nemanau, kad verslininkui, galvojančiam, ar sėsti į traukinį ar važiuoti nuosavu automobiliu arba eiliniam studentui, važiuojančiam į kitą miestą studijoms rūpi, kokie yra krovininių traukinių greičiai, kiek kokių ruožų turi Lietuvos geležinkeliai ir pan, jiems rūpi kaip kuo greičiau ir kuo pigiau pasiekti kitą miestą.
O prasilenkti traukiniams yra galimybių, tik neaišku, ar Lietuvos vyriausybė (ne LG) tas galimybes norėtų panaudoti. Pavyzdžiui apskaičiuoti, kas kiek krovininiai ir keleiviniai traukiniai turėtų prasilenkti ir padaryti maždaug "užvažiavimui", kur krovininiai traukiniai, praleisdami keleivinį, užvažiuotų, ir keleivinis juos pralenktų, Gal net pirmajam sustoti nereikėtų.
Ir taip, aš suprantu, kad čia reikėtų milijoninių investicijų bent vienam (Kaunas-Vilnius) ruožui pakeisti. Bet kaip jau taip pat minėjau - arba tegu jie iš pagrindų keičia keleivių transporto sistemą (kas kainuotų daug), arba tegu iš viso baigia gabenti keleivius taip nedaro sau nuostolių.

Prekinia traukiniai ir dabar nuolat praleidzia (sustabdomi aplenkimui) keleivinius traukinius. Is vilniaus link kauno vykstantys prekiniai stabdomi lentvaryje (bet retai, nes virs 4800 t. sastata tempianciam nemodernizuotam 2M-62 pajudeti is lentvario reikia pagalbos - kito lokomotyvo, nes link vievio - ikalne). Dar ta kryptimi prekinia i prieki daznai praledzia keleivinius vievyje, zasliuose, kaisiadoryse. Pravieniskese prekiniai stabdomi itin retai (ilgoka pasakoti kodel). Kauno - vilniaus kryptimi vaziuojantys prekiniai daznai stabdomi kaisiadoryse, zasliuose, vievyje (sioje stotyje pakankamai daznai, nes priekyje - ilgas tapstotis), lentvaryje. Prekinis traukinys, sustabdytas aplenkimui, vidutiniskai prastovi 8-25 min, o jei iskaiciuosime ir stabdyma, isibegejima, leta vaziavima per ismus i/is sonini kelia, tai dar reikes prideti apie 10-15 min.

[zanaz]

LT-1 ka manai apie perspektyva Vilnius - Palemonas (Kaunas) pridet dar vienus begius (trecia kelia) nes kaip suprantu tai labiausia uzimta/pelningiausia atkarpa

[LT-1]

LT-1 ka manai apie perspektyva Vilnius - Palemonas (Kaunas) pridet dar vienus begius (trecia kelia) nes kaip suprantu tai labiausia uzimta/pelningiausia atkarpa

Bet sio ruozo pajegumo maksimumas tikrai nera pasiektas, gal tik piko metu jau ten sunku butu kazka papildomai praleisti. be abejo, kad kuo daugiau begiu tuo geriau - daugiau traukiniu galima praleisti. taciau toks projektas kainuotu milziniskus pinigus, simtus mln lt., o kur dar teisines problemos, nes reikes daug zemes salia. Be to tada tikslinga butu pertiesti esamu 2 keliu tam tikras atkarpas, nes ju kreives neleidzia didinti greicio. Net jei ir butu taip nutarta daryti ir butu finansavimas, tokie darbai uztruktu tikrai ne metus ir ne 2.. Be to visada atliekami skaiciavimai, ar tai ekonomiskai naudinga.
Taciau toks projektas tikrai negresia, nes yra kitu problematisku vietu, kurias pirmiau reikia spresti - pvz Siauliai-Klaipeda, Kyviskes- Vaidotai antruju keliu statyba. Pastarojo ruozo modernizavimas (ikalniu sumazinimas ir antrojo kelio statyba nuimtu prekiniu traukiniu srauta per Vilniaus stoti, kas siuo metu labai aktualu, nes per miesto centra prekiniai traukiniai neturetu vazineti).

[Sula]

Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl taip pabrango geležinkelių statyba. Transamerikos magistralė kainavo 50 mln. USD, tai būtų vos 1.5 mlrd. USD mūsų dienų kainomis. Net sunkiausiais karų metais būdavo tiesiami šimtai kilometrų geležinkelių. O šiuo metu lyg ir klestinti Europos valstybė "negali sau leisti" nutiesti bent 100km bėgių

[x21]

...antrojo kelio statyba nuimtu prekiniu traukiniu srauta per Vilniaus stoti..

Apie Europines vezes nieks net nekalba... ar mums visai neaktualu?

[Eimantas]

Taciau toks projektas tikrai negresia, nes yra kitu problematisku vietu, kurias pirmiau reikia spresti - pvz Siauliai-Klaipeda, Kyviskes- Vaidotai antruju keliu statyba. Pastarojo ruozo modernizavimas (ikalniu sumazinimas ir antrojo kelio statyba nuimtu prekiniu traukiniu srauta per Vilniaus stoti, kas siuo metu labai aktualu, nes per miesto centra prekiniai traukiniai neturetu vazineti).

O kaip su Klaipėda? Ten daygybė traukinių per patį centrą važiuoja.

[LT-1]

O kaip su Klaipėda? Ten daygybė traukinių per patį centrą važiuoja.

Na su klaipeda kitas reikalas. Pro vilniu prekiniai traukiniai tik pravaziuoja (vilniaus stotis atlieka tik labai minimalu krovinini darba), o klaipedoje tai ir pati stotis, atliekanti operacijas su prekiniais traukiniais, yra mieste, tad nieko nesumastysi.. KLASCO krantines irgi netoli gyvenamuju namu. Nesu specialistas, bet manau, kad pries daugeli metu klaipedos architektai nebuvo toliaregiai, leisdami statyti gyvenamuosius namus taip arti krantines, tad dabar ir triuksmauja gyventojai del perkraunamu visokiu trasu Bet su lubiu nelabai ten prikovosi turbut..

[tricky_kid]

Na su klaipeda kitas reikalas. Pro vilniu prekiniai traukiniai tik pravaziuoja (vilniaus stotis atlieka tik labai minimalu krovinini darba), o klaipedoje tai ir pati stotis, atliekanti operacijas su prekiniais traukiniais, yra mieste, tad nieko nesumastysi.. KLASCO krantines irgi netoli gyvenamuju namu. Nesu specialistas, bet manau, kad pries daugeli metu klaipedos architektai nebuvo toliaregiai, leisdami statyti gyvenamuosius namus taip arti krantines, tad dabar ir triuksmauja gyventojai del perkraunamu visokiu trasu Bet su lubiu nelabai ten prikovosi turbut..

Na toleriagiai ar ne, bet iš tikro tai uostas prie tų namų atsirado, nes seniau namai stovėjo dar arčiau marių, o namai pradėti retinti jau tarpukarių ir vykdoma uosto plėtra ir ypač po to kai buvo nutiestas geležinkelis iš Šiaulių į Klaipėdą ... o po karo, kai Vitės rajonas buvo kone sulygintas su žeme kartu su visais sandėliais ir namais palei krantines, va tada ir išsiplėtė uostas bei apsitvėrė neperregimom tvorom.

Beje jau seniai vis kalbama apie planus krovinių paskirstymo stotį į rengti prie Kopūstų (pusiaukelėj tarp Kretingos ir Klaipėdos) ir tada iš ten tiesti atšaką link "Draugystės" stoties, kuri aplenktų visą miestą, bet kadangi žemės jau daug kur gražintos, tai manau šaukštai po pietų su šia idėja, nes vien sklypų išpirkimas kainuotų nerealius pinigus žinant žemės aplink Klaipėdą kainas.

Man tik keista, kodėl "geležinekeliai" nenori pastatyti sienelių sugeriančių garsą ir visa tai verčia ant miesto pečių, nors jų veika ir trikdo gyventojų ramybe ?
Ir dar įdomu kodėl niekaip neperstatomas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį Kretingos gatvėj ?

[somis]

Tai man atrodo turėtų būti savaime suprantama, kad jei jau namas šalia uosto, tai butai tuose namuose turėtų pigti iki tiek, kad naujai atsikraustę žmonės turėtų priprasti prie to triukšmo. Panašiai kaip yra Kaune, kurie gyvena tarkime virš geležinkelio tunelio. Jie jau pripratę, kad indai juda traukiniui važiuojant, o naujai atsikraustę - įvertina šį faktą

[udrius]

Na matot, labai netoli Lietuvos yra toks miestelis Ventspils. Savo laiku irgi geležinkelis, einantis į uostą ėjo per miestą. Kadangi geležinkelis perveždavo tranzitinius krovimius, tai miestas išsireikalvo % nuo pervežamo tranzito - ko pasekoje geležinkelis buvo iškeltas iš miesto.

Manau šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti tiekir Klaipėda, tiek ir Mažeikiai.

Antras pavyzdys - Talinas. Kažkada uostas buvo pačiame mieste, tačiau privatizavus geležinkelį buvo ne tik iškeltas uostas bet ir nutiestas geležinkelis į naują uostą bei pastatyta nauja stotis. Taigi, dar vienas įdomus pavyzdys.

Šiaip realiai su nuosavybe Estijoje nesiceremonija - esant reikalui visuomenės reikmėm žemė ir pastatai paimami greitai ir efektyviai, ir kažkaip tie reikalai iki Strasbūro nedaeina.

Tokios tad mintys pamastymams

[Eimantas]

Na su klaipeda kitas reikalas. Pro vilniu prekiniai traukiniai tik pravaziuoja (vilniaus stotis atlieka tik labai minimalu krovinini darba), o klaipedoje tai ir pati stotis, atliekanti operacijas su prekiniais traukiniais, yra mieste, tad nieko nesumastysi..

Bet dar daug trukinių į Draugystę per centrą pravažiuoja...

[2Pack]

Ta publikacija pasirodė iš tikrųjų psalio mėn, Neries žurnale, kaip užsakomasis straipsnis.
Kitas įdomi diskusijų tema. Privažiuojamosios linijos. Sudomino šįkart jos.
Šeštokai - Alytus. Koks traukinių (kitokie, be krovininių čia nevažiuoja) greitis šiuo ruožu, koks apkrovimas, kelio būklė, kiek reisų per dieną, kas daugiausia vežama? Beje, kiek žinau, šia linija krovinininis sąstatas iš Alytaus išvažiuoja apie 19.50 val. (kasdien?). Beje, anksčiau berods buvo šioje linijoje dar ir Mergalaukio stotis ( o gal ir Krosnos?) Gal apie ją kas nors ką nors daugiau žino?
Kretinga - Skuodas. Kaip dažnai šiuo keliu vežami ir kokie kroviniai? Kokia kelio būklė (girdėjau labai prasta) ir koks leistinas greitis? Kokio stotys pakeliui į Skuodą (Darbėnai?) ir ar jos atlieka kokias nors operacijas?
Švenčionėliai - Utena. Taip pat - kaip dažnai, kokie kroviniai vežami, kokia kelio būklė ir koks traukinių leistinas greitis?
Jonava - Rizgonys. Ji privati, ar priklauso LG? Kas ja kaip dažnai vežama, kokie greičiai bei kelio būklė? Ar apskritai Rizgonių stotis yra veikianti?
Rimkai - Gargždai. Kas naudoja šią liniją? Klausimai būtų tokie patys kaip ir kitiems išvardintiems ruožams.

[udrius]

Šeštokai - Alytus - privažiuojamasis kelias, tik krovininis eismas, paprastai Alytuje stovi TEM2, kuris į Šeštokus traukia traukinį naktį.
Švenčionėliai - Utena - privažiuojamasis kelias, tik krovininis eismas
Rimkai - Gargždai - privatus privažiuojamais kelias - priklauso UAB "Gargždų geležinkeliai", didelis lokomotyvų parkas, pagrinde TGM4. Šios įmonės lokomotyvai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje.

Tiek trumpai ką aš žinau...

[Taut.]

Dar būtų idomu sužinoti ar tebenaudojama Pakruojo atšaka.