Geležinkeliai Lietuvoje

[zanaz]

Nuvaziuok is Vilniaus i Kauna su traukiniu. Autobusu greiciau ir patogiau bus

Pies 2-3 metus labai daznai tekdavo vazinet.. del greicio - priklauso nuo dienos laiko - piko metu tikrai traukiniu greiciau...

Tik is kur ta mintis kad autiku patogiau vaziuot! Nuesi i tulika autike, pasivaisciosi? Pagaliau jei traukinys nepilnas tai net prigult galima budavo tose trvietse placiose sedynese , tik daba nezinau ar liko nors vienas traukinys su jom...

Beje gal kas turi foto tu atnaujintu Vilnius-Kaunas elektricku viduj?

[Sula]

Taip, keleiviams pervezti svarbus rodiklis yra tai kad linijos eitu per tankiai apgyvendintus rajonus - pvz jei butu linija ukmerges gatve iki centro - tikrai kaip gyventojas ir dirbantysis - automobiliu nesinaudociau. Bet jeigu taip butu tai ko gero tai jau butu ne gelezinkelis o metro

Tame ir reikalas, kad daugelis miestų turi pakankamai išvystytą geležinkelio tinklą miesto, priemesčių ribose. O pas mus viskas buvo daroma nuošaliau, kad galima būtų patogiau krauti krovinius, karinę techniką, amuniciją

[Miningan]

Nu graziai atrodo, viskas tvarkinga, jai dar traukinio greitis but didesnis tai isvis butu liux...

[evvt]

Tame ir reikalas, kad daugelis miestų turi pakankamai išvystytą geležinkelio tinklą miesto, priemesčių ribose. O pas mus viskas buvo daroma nuošaliau, kad galima būtų patogiau krauti krovinius, karinę techniką, amuniciją

jo pvz kad ir rygoje - gelezinkelis visomis pagr kryptimis is centro per gyv. rajonus i priemiescius.Tuo tarpu vilniaus infrastruktura visapusiskai apgailetina

[Rimantas]

Štai jum straipsiukas netrumpas, bet kam įdomu tas perskaitys

TRAUKINIAI DUNDĖS 160 km/h GREIČIU

Iš sovietinių laikų Lietuvos geležinkeliai gavo nepavydėtiną palikimą. Ypač apverktinoje būklėje buvo techniškai pasenusi 2000 kilometrų geležinkelio infrastruktūra. Šimtai kilometrų laiku nesuremontuotų kelių versdavo riboti traukinių greitį. Kai kuriais atvejais iškildavo pavojus, jog infrastruktūra gali nepajėgti užtikrinti augančių krovinių pervežimo srautų. Daugiau kaip 50% mūsų geležinkelio bėgių dar buvo pakloti ant senų medinių pabėgių.
Kaip keitėsi infrastruktūros būklė, kokios naujovės taikomos šioje srityje, kalbiname AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros direktorių ADOMĄ KAZBARĄ.
Lietuvos geležinkeliais kasmet pervežama vis daugiau krovinių. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vis labiau įsitvirtina šioje rinkoje. Ar galima sakyti, kad bendrovė, Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos nare, galės siūlyti aukštos kokybės paslaugas ir savo galimybėmis nesiskirs nuo kitų šalių analogiško transporto?
Nuo infrastruktūros kokybės priklauso svarbiausi geležinkeliui keliami reikalavimai – traukinių greitis ir eismo saugumas. Todėl infrastruktūrai reikia nuolatinio dėmesio, nes ją nuolat būtina atnaujinti, tobulinti. Patikima geležinkelio kelių tinklo būklę galima laikyti tada, kai visos infrastruktūros sudėtinės dalys – bėgiai, pabėgiai, iešmai, kelio sankasa, tiltai, viadukai – veikia be sutrikimų, garantuoja saugų eismą bei geležinkelio pralaidumą.
Infrastruktūrą pradėta sparčiai modernizuoti 2001 m. Vėliau investicijos į infrastruktūrą dar labiau išaugo. Apie tai kalba tokie skaičiai: 2000-aisiais iš bendrovės investicijų tam buvo skirta apie 47 mln. litų, o praėjusiais metais jau 285 mln. litų. Šiuo metu investicijos infrastruktūrai modernizuoti sudaro keturis penktadalius visų Lietuvos geležinkelio investicijų. Per pastaruosius dvejus metus kasmet kapitališkai vidutiniškai suremontuojama po 62 km. Siekiant atstatyti projektinį 120 km/h greitį, daugiausia kapitalinio remonto darbų atliekama linijoje Vilnius-Kaunas. Šiemet remonto darbai bus baigti, nebeliks trukdymų ir susisiekimas tarp dviejų didžiausių šalies miestų abiem keliais pastebimai pagreitės. Tai pirmas žingsnis ir pirmoji reali riba, kurios siekiama visuose Lietuvos geležinkeliuose. Neužmirštos ir kitos linijos. Modernizuojami Kauno–Kybartų, Kaišiadorių–Klaipėdos ruožai.
Norint pervežti vis daugiau krovinių ir užtikrinti saugų eismą, būtinas pakankamas dėmesys ne tik keliui, bet ir kitiems įrenginiams, kurie susiję su eismu. Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus, atnaujinamos ir modernizuojamos elektros perdavimo, telekomunikacijų sistemos, signalizacijos įrenginiai tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Šiems darbams 2003–2005 m. skirta daugiau kaip 585 mln. litų. Paskelbtas konkursas signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiams modernizuoti nuo Radviliškio iki Klaipėdos. Projekto apimtis – daugiau kaip 90 mln. litų. Rengiamas prašymas Europos Sąjungai dėl traukinių radijo ryšio modernizavimo finansavimo. Tai kainuotų apie 150 mln. litų. Numatoma atnaujinti traukinių riedmenų automatinės kontrolės postus. Tam prireiks apie 35 mln. litų. Tikimasi, kad šį projektą irgi parems Europos Sąjunga. Dar šiemet numatoma pradėti konkurso rengimo procedūras dėl 47 įvairiausio dydžio geležinkelio tiltų kapitalinio remonto. Finansinės paramos irgi tikimės iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Lietuvos geležinkelyje yra dvi pagrindinės prekinių traukinių sąstatų formavimo stotys – Radviliškyje ir Vaidotuose. Radviliškyje jau įrengta informacinė sistema, kurios pagrindinė paskirtis – prekinių traukinių sąstatų formavimo kompiuterizavimas. Vaidotų vagonų rūšiavimo ir skirstymo stoties, per kurią per metus pravažiuoja vidutiniškai 600 tūkst. vagonų, modernizavimo projekto įgyvendinimas kainuos apie 45 mln. litų.
Kaip minėjau, nemaža projektų remia Europos Sąjungos finansavimo fondas. Tačiau toli gražu ne kiekvieną. Pasiūlymai reikliai svarstomi, vertinama jų ekonominė nauda.
Per Lietuvą eina du Europos geležinkelio transporto koridoriai. Kokie pokyčiai vyksta juose, kokios naujovės diegiamos?
Prieš dešimtmetį Kretos saloje vykusioje visos Europos transporto ministrų konferencijoje, įvardinusioje tarptautinius transporto koridorius, turinčius ypatingą reikšmę visai Europos transporto sistemai, buvo numatyta, kad du iš jų – I ir IX – eina per Lietuvos teritoriją: I – šiaurės-pietų ir IX – rytų-vakarų. Šiais koridoriais gabenama per 80% krovinių, vežamų Lietuvos geležinkeliais. Kaip minėjau, pagrindinis dėmesys skiriamas infrastruktūrai tų ruožų, kuriais pervežama daugiausia krovinių. Tai Kena– Klaipėda ir Kaišiadorys–Kybartai. Tikimasi, kad iki 2007 m. šiais koridoriais keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 140 km/h greičiu, o vėliau jų greitį būtų galima padidinti iki 160 km/h.
Geležinkelių specifika reikalauja kompleksinių sprendimų. Kad visos sistemos veiktų nepriekaištingai, geležinkelių remonto, priežiūros bei kitos tarnybos turi glaudžiai bendradarbiauti.
Vykdant geležinkelio remonto darbus, pagrindinė pagalbininkė turėtų būti šiuolaikinė technika. Ar atliekančios remonto darbus organizacijos turi jos pakankamai?
Sakyti, kad turime pakankamai šiuolaikinės technikos, būtų per drąsu. Tačiau atlikti pagrindiniams darbams, reikalaujantiems daug rankų darbo, stengiamės jos įsigyti. Ne paslaptis, kad iki 1990 m. plieno kelių priežiūros bei remonto technika buvo tiekiama iš Rusijos. Nepriklausomybės metais nauja technika geležinkeliuose pasirodė tik 1996 m., o esminis geležinkelių remonto bei statybos mašinų atnaujinimas prasidėjo prieš 3 metus. Ypač daug naujų įrenginių įsigyta 2002–2003 metais. Pasisekė įsigyti Prancūzijos firmos GEISMAR du mechanizmų komplektus, kuriuos sudaro du bėgiais važiuojantys pneumatiniai ekskavatoriai, dvi pabėgių keitimo mašinos, taip pat pabėgių fiksavimo ir priveržimo mašina. Ypač džiugina pabėgių keitimo technika. Dabar pabėgių keitimo mašina ir kartu su ja dirbantis ekskavatorius įkiša po pabėgiu žnyples ir pastumia balastą į šonus. Mašina ištraukia seną, o paskui į jo vietą įkiša naują pabėgį. Šie komplektai pakeitė sunkų rankų darbą. Tai akivaizdžiai parodo toks pavyzdys. Kelio darbininko dienos norma yra 5 pabėgių pakeitimas, o prancūziškas komplektas per valandą jų pakeičia apie 10 kartų daugiau. Mūsų operatoriai išmoko puikiai valdyti šią techniką.
Tačiau darbo šioje srityje dar išties daug. Prieš ketvertą metų Lietuvos geležinkelyje medinių pabėgių dar buvo apie 60%. Pagrindiniuose keliuose jų buvo 1 mln. 753 tūkst. ir dar milijonas stočių keliuose. Kasmet jų palaipsniui mažėjo ir praėjusiais metais buvo 1 mln. 287 tūkst. Dar yra kelių, kuriuose mediniai pabėgiai visiškai susidėvėję ir juos reikia atnaujinti, kadangi to reikalauja eismo saugumas. Tokiais atvejais, nelaukiant didesnio remonto, mediniai pabėgiai keičiami naujais mediniais. Dar yra nemaža medinių pabėgių ir I ir IX tarptautiniuose koridoriuose. Ypač gausu jų kelyje nuo Kužių stoties iki Kretingos. Tikimasi, kad tarptautiniuose koridoriuose mediniai pabėgiai netrukus bus pakeisti gelžbetoniniais.
Praėjusių metų pabaigoje iš Austrijos firmos „Plasser&Theurer“ gautos trys labai našios kelio priežiūros mašinos. Kelio pamušimo mašina 09-32/CS visiškai kompiuterizuota. Įvedus į mašiną techninius duomenis, ji atstato kelią į projektinę padėtį, ištaiso kelio geometriją. Su šia mašina per sezoną tikimasi suremontuoti 400 km geležinkelio. Kelio balasto planiruotuvas SSP vienodai paskirsto skaldą, kurią paklojus būna nelygumų. Kelio dinaminis stabilizuotuvas DSP sutankina balastą. Sumanių rankų valdoma technika atlieka darbus sparčiai ir kokybiškai. Sutankintas balastas žymiai ilgiau neišsibalansuoja, garantuoja saugų eismą.
Negalima nepaminėti sąstato užterštoms smulkioms skaldos frakcijoms išvežti. Pravažiavus skaldos valymo mašinai ir išvalius iš balasto smulkias frakcijas, pastarąsias būtina pašalinti. Šį darbą atlieka nusipirktas specialus 6 vagonų sąstatas. Sąstatas gali važiuoja už skaldos valymo mašinos ir smulki frakcija transporteriais surenkama į vagonus, o ne metama šalia geležinkelio, iš kur iki šiol tekdavo ją išgabenti traktoriais bei buldozeriais.
Dvi austriškos iešmų priežiūros mašinos 08-475 4S yra naujas Lietuvos geležinkelio pirkinys. Tokių mašinų mūsų geležinkelyje dar nebuvo. Iki šiol iešmai būdavo tvarkomi tik rankiniu būdu arba su rusiškomis mašinomis. Reikėjo milžiniškų pastangų, o rezultatai nebuvo džiuginantys. Dabar nauja mašina sugeba per vieną darbo valandą atstatyti iešmo projektinę padėtį. Mašinos iešmus sutvarko labai tiksliai, todėl pailgės iešmų ir riedmenų tarnavimo laikas, pagerės keleivių važiavimo sąlygos. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo daug kitos technikos – 2 kelio gardelės klotuvus, 2 rusiškus kranus, 4 naujas drezinas, savaeigį sniego surinkimo geležinkelio stotyse traukinį, labai daug mažosios mechanizacijos priemonių. Tai technika, kuri labai palengvina rankų darbą. Visa ji vakarietiška ir kainavo apie 5 mln. litų. Į šią kainą įeina ir bėgių gręžimo, pjovimo bei lyginimo technika, bėgių varžtų užsukimo ir atsukimo mechanizmai.
Būtina paminėti elektrotechnines mobilias laboratorijas, kurios leidžia greitai nustatyti gedimus požeminėse kabelių ir telekomunikacijų linijose. Specialistai, nuvykę į avarijos vietą, mobilios laboratorijos dėka gali ne tiktai greitai ir tiksliai nustatyti gedimo vietą, bet ir jį pašalinti. Elektrotechninėse mobiliose laboratorijose sukomplektuota visa įranga ir medžiagos, reikalingos gedimams likviduoti.
Traukinių greitis priklauso ir nuo bėgių kokybės. 2002–2003 m. Įsigyti nauji bėgių tikrinimo defektoskopai. Nauji prietaisai daug tiksliau nustato bėgių mikroįtrūkimus ir padeda išvengti gedimų bei avarijų.
2003 m. įvyko konkursas dar dviem austriškoms mašinoms įsigyti. Pasirašytas kontraktas su firma „Plasser&Theurer“ dėl dinaminio stabilizuotuvo DSP ir planiruotuvo SSP pirkimo. Juos gavę turėsime du pilnus austriškų įrenginių komplektus. Pagal sutartį tai turėtų būti 2005 m.
2003 m. pagal investicijas į infrastruktūrą buvo geriausi metai. Naujos technikos įsigijimui, technikos parko atnaujinimui išleista 52 mln. litų.
Kokie dar laukia neatidėliotini darbai geležinkelių infrastruktūroje?
Vis daugiau pervežant krovinių, tarptautiniuose koridoriuose teks statyti antrus kelius. Yra dar tarpstočių, kuriuose tėra vienkeliai ruožai. Tai Livintai–Jonava, Linkaičiai–Gimbogala. Ypač didelis vienkelio ruožas yra Šiaulių–Klaipėdos link. Tą patį galima pasakyti apie kelią nuo Šiaulių iki Mažeikių. Nors šis plieninis kelias neįeina į tarptautinius koridorius, tačiau traukinių eismas čia didelis. Jau dabar rengiamasi kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus ir prašyti finansinės pagalbos antriems kelias tiesti.
Svarbus mūsų tikslas, kad netolimoje ateityje traukiniai važiuotų 160 km/h greičiu.

Kalbėjosi JONAS BAZYS

AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūros direktorius Adomas Kazbaras

Austriškas iešmų taisymo įrenginys 08-475 4S

Prancūzijos kompanijos „Geismar“ pagaminta pabėgių keitimo mašina

[Smauglys]

O kada gi bus 160 km/h tarp Kauno ir Vilniaus? Uzsimenama tik apie: Vilnius - Klaipėda, Vilnius - Maskva ir pan.

[Mantas]

O kada gi bus 160 km/h tarp Kauno ir Vilniaus? Uzsimenama tik apie: Vilnius - Klaipėda, Vilnius - Maskva ir pan.

Tai į Klaipėdą beveik pro Kauną važiuojama.

[Smauglys]

a, aisku .O nebus elektriniu greitesniu?

[Eimantas]

Tai į Klaipėdą beveik pro Kauną važiuojama.

Nevisai, tik iki Kaišiadorių sutampa maršrutai. 160 km/h tarp Kauno ir Vilniaus žadėjo jei ne šiais, tai kitais metais atrodo.
O iki Klaipėdos visa trasa tokiu greičiu manau negreit važiuosim. Nes atkarpa tarp Telšiu ir Kretingos tam tikrai netinkama.

[Nikas]

Į Kauną važiuosim naujais dviaukščiais EMU, kurių greitis 160km/h.
Kaip tik ši mintis man sukelia abejonių, nors vokiečiau naudoja.
Beje, EMU varo maršrutu Naujoji Vilnia - Kaunas

2 tricky: ten elektrovėžis, lietuvoje niekada nebuvo elektrofikuotų linijų, išskyrus Naujoji Vilnia - Kaunas, skirta EMU traukiniams. Yra projektas elektrofikuoti kelią iki Klaipėdos, bet dar svarstomas. Tu paziurek "ERMAK", panasus į šį, tik šilumvėžis. Dėja, krovininis.

[Smauglys]

Nikas, paaiskink kas tas EMU? Gal turi kokios informacijos daugiau apie, Naujoji Vilnia - Kaunas naujus traukinius ir dviaukscius vagonus?

[Nikas]

Lietuvoje, jos mastu užtenka garvežių. Tik gaila veikiančio nė vieno.
EMU - electric multiple unit, "električka" liaudiškai
Kol kas apie tuos EMU ir dviejų lygių vagonus nieko nežinau, nurimo valdyboje tema.

[taimis]

Stai ka internete sugebejau surast:


Class ALe426 Electric Multiple Unit




Nezinau ar cia tas ar ne...

[Nikas]

Atkarpoje Vilnius - Kaišiadorys bėgiai skirti greičiams iki 160km/h.
Traukiniai važiuoja šiuo ruožu 115-130km/h.

[Smauglys]

O negalvoja kokiu 150km/h vaziuot?

[Nikas]

Jų ir klausk. Planuoja 200km/h. Bet kada tai bus niekas nežino.

[Nikas]

Tu galvoji jei rusiska, tai sena? Tu silumvezio viduj vaziuoji? Ar vagone? Vagonai pas mumis ne rusiski.Nemanyk, kad valdyboj sedi kvailesni uz tave. Reklama buvo ne karta, o dabar pvz akcija. Jaunimui nuo 10 iki 25 metu nuolaida 50%. Be to, ar esi mates pvz TOKS reklama. - Ne. Nes tai privalomasis, o ne turistinis tranportas. Zmones ir taip vaziuoja LG ir TOKS. Ir svarbiausia: ar nepabodo laizyt siknas taip vadinamiems "vakarams"? Zmogus pamates tavo vadinama griozda tikrai ne iskart supras kur jis pagamintas. Pazek amerikoj ar europoj naudojamus prekinius silumvezius ir elektrovezius.
Per kvaila pirkti technika del prestizho, ji dar vaziuot turi.

Pvz:

[Berliner]

Tu galvoji jei rusiska, tai sena? Tu silumvezio viduj vaziuoji? Ar vagone? Vagonai pas mumis ne rusiski.Nemanyk, kad valdyboj sedi kvailesni uz tave. Reklama buvo ne karta, o dabar pvz akcija. Jaunimui nuo 10 iki 25 metu nuolaida 50%. Be to, ar esi mates pvz TOKS reklama. - Ne. Nes tai privalomasis, o ne turistinis tranportas. Zmones ir taip vaziuoja LG ir TOKS. Ir svarbiausia: ar nepabodo laizyt siknas taip vadinamiems "vakarams"? Zmogus pamates tavo vadinama griozda tikrai ne iskart supras kur jis pagamintas. Pazek amerikoj ar europoj naudojamus prekinius silumvezius ir elektrovezius.
Per kvaila pirkti technika del prestizho, ji dar vaziuot turi.

Pvz:

TOKS'ui neapsimoka reklama, nes jie turi daug konkurentu. Reiketu labai daug pinigu skirti jai, kad apsimoketu ar kad duotu kazkiek naudos. Tuo tarpu LG yra monopolininkas. Nuo reklamos, akciju, tinkamo ivaizdzio formavimo priklausys kiek keleiviu vaziuos pvz. is Vilniaus i Kauna. As esu isitikines, kad siuo marsrutu butu galima pervezti zymiai zymiai daugiau keleiviu jei butu tinkamai reklamuojama, jei butu sudarytas tinkamas ivaizdis ir pan.

Taip, zmones vaziuoja, bet klausimas kiek is ju vaziuoja autobusais ir kiek traukiniais. Gera reklama ir geras ivaizdis galetu pritraukti zymiai daugiau klientu LG.

Nesuprantu, koks cia dar laizymas siknu vakarams? Atrodo, kad vakarai tai kazkokia siurbele, pasirengusi mus pakisti po savo padu. As manau, kad pagrindinis Lietuvos siekis ir tikslas pasiekti vakaru gyvenimo lygi ir kiekvienas pasikeitimas (kad ir nauji traukiniai) mus priartina prie sio tikslo. Isvis, cia Rusija yra ta salis, kuri visada ir visur zemino ir zemina Lietuva. Ir nekas kitas, o vakarai mus palaiko (kiek tai imanoma, nepazeidziant ju paciu interesu). Tad Rusisku silumveziu pirkimas yra pataikavimas ir padlaiziavimas rusams. Butu mano valia, as jiems embarga paskelbciau, tranzita uzdrausciau per Lietuva, paziureciau kaip tada jie su mumis kalbetu. Nes mes dazniausiai elgiames kaip padlaiziai ir pataikunai (paimkim kad ir 1939 metus). Na, bet tai jau istorija.

Mano paziuros, manau, visiems aiskios - Rusijai, kokia ji dabar yra, - ne, vakarams - taip. Nors, kuo tai susije su LG???

[Karolis!]

Karščiai Lietuvoje sulėtino traukinius

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad dėl aukštos oro temperatūros Lietuvoje mažinamas keleivinių traukinių greitis, todėl šis transportas vyks lėčiau nei numatyta grafikuose.

Kaip šeštadienį pranešė „Žinių radijas“, keleivinių traukinių greitis ribojamas iki 80 kilometrų per valandą. Šitaip elgiamasi siekiant užtikrinti keleivinių traukinių eismo saugumą esant aukštai oro temperatūrai, nuo 12 iki 19 val.

Tokia tvarka galios tol, kol atvės orai. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, dėl šios priežasties keleiviniai traukiniai gali vėluoti.

www.DELFI.lt

[Karolis!]

Šilėnuose atidaryta bėgių be sandūrų gamykla

Šilėnuose atidaryta bėgių be sandūrų gamykla

2006 m. Birželio 28 d.
Virginija KIRNIENĖ

Vakar Šilėnuose (Kairių seniūnija, Šiaulių rajonas) iškilmingai atidaryta pirmoji šalyje bėgių suvirinimo gamykla. Ją atidarė antrinė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonė “Gelmagis“. Joje pagal garsios pasaulyje prancūzų firmos “Geismar“ sukurtas technologijas ir sumontuotą įrangą bendrovė gamins bėgius be sandūrų.

Investicija — ir į žmones, ir į įmonę

Gamykloje sukurta 15 naujų darbo vietų (iš viso įmonėje dirba 150 darbuotojų). Gamyklos statybos darbai kainavo apie 6 milijonus litų, o įrangos gamyba ir montavimas — 20 milijonų litų.

Vadinamieji aksominiai bėgiai bus gaminami dviejuose — bėgių paruošimo bei suvirinimo ir šlifavimo bei diagnostikos — cechuose. Pirmajame ceche nauji ir naudoti 25 metrų ilgio bėgiai-ruošiniai bus išlyginami lyginimo presu. Po to staklės su įpūtimo įranga lygiai nupjaus bėgių galus. Vėliau ruošiniai keliaus į specialią valymo mašiną — šepečiais šalins rūdis, kitus nešvarumus.

Pagal naujausias pasaulio technologijas sukurtame suvirinimo agregate, sveriančiame 35 tonas, ruošinius virins nuolatine srove. Jie taps ilgabėgiais — 800 metrų ilgio. Užgrūdinti ir dar karšti keliaus į šlifavimo ir diagnostikos cechą.

„Ilgabėgio kelionė čia ir užsibaigs. Lazeriniu matuokliu, valdomu kompiuteriu, bus nustatomi suvirinimo nelygumai ir bėgis keliaus ant šlifavimo staklių. Vėliau dektoskopu bus tikrinama kokybė. Tik tada ilgabėgiai keliaus į sąstatus“, — sakė Algis Janulionis, UAB “Gelmagis“ direktorius.

Traukiniai galės važiuoti greičiau

Oficialiame įmonės atidaryme kalbėjęs prancūzų firmos „Geismar“ prezidentas Claude Geismar, patikino, kad jų įranga tarnaus ilgus dešimtmečius — “Geismar“ yra pastačiusi 40 tokių įmonių Centrinėje Azijoje, JAV, Australijoje ir kitose pasaulio šalyse.

Važiuoti naujaisiais bėgiais traukiniai galės žymiai didesniu greičiu, nebus triukšmo, nesijus sudūrimų. Sumažės ir krovininių traukinių keliamas triukšmas, pagerės saugumas.

Naujoji įmonė per metus galės pagaminti iki 260 kilometrų bėgių. Toks šiuo metu jų poreikis yra šalyje. Ateityje bendrovė numačiusi užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Rusija, Latvija, Kazachija, kurių atstovai lankėsi ir įmonės atidaryme.


Šventiniame atidaryme prancūzų firmos „Geismar“ prezidentas Claude Geismar sakė esąs patenkintas, kad jų gaminamos naujausios technologijos jau pasiekė ir tranzitinę šalį Lietuvą. Greta jo — prancūzijos ambasados atstovė Lietuvoje.


Šiomis staklėmis su įpūtimo įranga bus lygiai nupjaunami bėgių galai


Iš paruošimo ir suvirinimo cecho bėgiai specialia įranga keliaus į diagnostikos cechą

Autorės nuotr.
skrastas.lt