Geležinkeliai Lietuvoje

[Vitas]

Kol kas naujienu tiksliu nedaug, dar ruosiamas LG bukletas, reklamuosiantis naujus marsrutus nuo geguzes 25 d.
Patvirtintos kol kas tokios naujienos:
I Sankt Peterburga - kasdien
I Klaipeda - trecias, papildomas traukinys, vyksiantis dienos metu, suderintas persedimui i tarptautinius traukinius (ko gero skirtas pagerinti sveciu is NVS susisiekima su Palangos kurortu)
I Kijeva - prikabinami LG vagonai
I Simferopoli - LG formavimo traukinys
Del Rygos dar svarstoma.

Iš Šeštokų į Vilnių važiuojančiame traukinyje vis pastebiu keleivių latvių. Lenkijos traukiniu parvažiavę į Šeštokus ir persėdę į 194-ąją, važiuoja iki Kaišiadorių. Čia jie ~45 minutes palaukę sėda į "Pajūrį" ir važiuoja iki Šiaulių - tiek šiuo greituoju jiems pakeliui iki Rygos. Apie tolesnį kelionės maršrutą Šiauliai-Jelgava-Ryga dar nesužinojau. Aišku tik viena: keleivinio traukinio į Rygą nėra.
Jo taip nėra rytą iš Rygos į Šiaulius, nors Kaišiadoryse iš "Pajūrio" į 193-ą persėsti, juo į Šeštokus ir toliau į Lenkiją (Varšuvoje persėsti į naktinius ir važiuoti dar toliau) sąlygos yra.

[vectron]

Būtų tikrai gerai, jei tie traukiniai iš Lietuvos į Ukrainą važiuotų per Lenkiją.
Reikalinga tranzitinė Baltarusijos viza ir dar galimos problemos kertant Baltarusijos sieną - nieko gero.

O kokios problemos pasienyje? Tikriausiai teko pačiam patirti? Būtų įdomu išgirsti.

Aš pats praeitą vasarą keliavau į Ukrainą traukiniu, tai jokių problemų. Net krepšių netikrino, ką vežam.

[Vitas]

Kol kas naujienu tiksliu nedaug, dar ruosiamas LG bukletas, reklamuosiantis naujus marsrutus nuo geguzes 25 d.
Patvirtintos kol kas tokios naujienos:
I Sankt Peterburga - kasdien ...

Jei dar pora valandų anksčiau, tai Rezeknėje pavyktų perdėsti Latvijos geležinkelių greitąjį traukinį "Jurmala" Ryga-Maskva.
Atitinkamai praverstų derinys priešinga kryptimi - galimybė Rezeknėje persėsti iš traukinio Maskva-Ryga į traukinį Sankt Peterburgas-Vilnius.
Tokiu būdu iš Lietuvos keliaujant iš Rusijos gilumą nereikėtų tranzitinių Baltarusijos vizų.

[paukstis]

Naujas LG pranešimas internetinėje svetainėje http://www.litrail.lt - 2007-tieji – AB“Lietuvos geležinkeliai“ sėkmės metai metai.

[Eimantas]

Nuomoti vagonus skatino tik žodžiais

Dėl nelanksčios ūkinės politikos kroviniai gali aplenkti Klaipėdą

Vidmantas Matutis

Sparčiai besivystančioje posovietinėje erdvėje trūksta geležinkelio vagonų. Gera išeitis buvo juos nuomotis privačioms bendrovėms. Taip prieš kelis mėnesius Uosto plėtojimo tarybos posėdyje Klaipėdoje teigė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Jis aiškino, kad mūsų šalyje vagonus valdanti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė yra vieningos buvusios Sovietų sąjungos geležinkelių dalis.

Todėl „Lietuvos geležinkelių“ vagonai dažnai užstringa kitose šalyse – ypač Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Nepadeda netgi mokesčiai, taikomi už jų naudojimą vienoje ar kitoje užsienio šalyje.

Atsisakė nuomos

Iš uosto bendrovių vagonų nuomos sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ buvo sudariusi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Ji nuomojo 120 mineralvežių, kurie krovinius į Klaipėdą gabeno tiesiai iš trąšų gamintojo Rusijoje. Derybų metu Rusijos kompanija buvo sutikusi padidinti eksportuojamų krovinių kiekį, jei tik bus užtikrintas nepertraukiamas lietuviškų vagonų tiekimas.

„Mūsų išnuomoti vagonai sėkmingai „bėgiojo“ dvejus su puse metų. Kai „Lietuvos geležinkeliai“ 2008 metais mums vagonų nuomos kainą pakėlė net 40 procentų, klientai atsisakė toliau naudotis brangiai kainuojančiais lietuviškais vagonais“, - aiškino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komercijos direktorius Egidijus Petrauskas.

Per vasarį „Lietuvos geležinkelių“ bendrovei jau grąžinta 50 nuomotų vagonų. Likusių planuojama atsisakyti iki šių metų balandžio pabaigos.

Pernai iš Rusijos į „Begą“ buvo atgabenta per 600 tūkst. tonų trąšų. Kyla abejonių, ar šiemet pavyks atgabenti šį krovinių kiekį. Beveik neabejojama, kad kroviniams transportuoti reikalingų vagonų pristatymas strigs. Toks intensyvus krovinių gabenimas, kaip vyko iki šiol, vargu ar bus garantuotas.

„Turime žinių, kad pigiau nuomoti vagonus minėtai Rusijos kompanijai pasiūlė Ukrainos geležinkeliai. Taip pat jie paragino krovinius gabenti į laivus Ukrainos Juodosios jūros uostuose“, - teigė E.Petrauskas.

Klaipėdos uosto bendrovės atstovai nesupranta geležinkelininkų, kuriems už kiekvieną nuomojamą vagoną jie mokėjo papildomą kainą.

„Beveik nėra tarifų skirtumo, ar krovinys gabenamas nuomotu, ar geležinkelių bendrovės vagonu. Tai kur ta ekonomika? Kodėl taip smarkiai reikėjo didinti vagonų nuomos kainas? Mūsų klientas netgi buvo sutikęs ir toliau priimti krauti lietuviškus vagonus 2008 metais su iki 13 procentų didesne vagonų nuomos kaina nei 2007 metais. Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės atstovų tai netenkino. Apetitas kyla bevalgant“, - stebėjosi ir replikavo E.Petrauskas.

Pakomentuoti susidariusią situaciją paprašėme geležinkelius kuruojančių Susisiekimo ministerijos pareigūnų bei „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės atstovų. Į pateiktus teiginius raštu komentaro iš Lietuvos geležinkelių taip ir nesulaukėme. Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerinė komentuoti atsisakė, nes tai esąs dviejų ūkio subjektų komercinis ginčas.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys mano, kad mūsų šalyje yra neteisingas požiūris į geležinkelius. Lietuvos geležinkelių bendrovė rūpinasi ir vagonais, ir šilumvežiais, kai Europos Sąjungoje ir pasaulyje tai atlieka privatūs vežėjai. B.Lubys teigė, kad valstybės valdomi Lietuvos geležinkeliai turėtų tik rūpintis tik geležinkelių infrastruktūra, o krovinius gabentų privačios kompanijos. Tuomet nekiltų panašių problemų, kaip šiuo atveju dėl mineralvežių.

Padeda ir kaimynams

Siekdama, kad vagonų krovinių pristatymas į uostą būtų kuo spartesnis, „Bega“ išlaiko ir savo geležinkelio šilumvežių parką. Iš viso kompanija turi tris didelius 1200 arklio galių šilumvežius TGM-6A ir tris mažesnius 450 arklio galios manevrinius šilumvežius TGM-40. Taip pat geležinkelio tarnyboje dirba per 40 žmonių. Kompanija netgi turi geležinkelių remontininkų grupę, savo teritorijoje prižiūri tris kilometrus nuosavų geležinkelių.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ geležinkelio tarnybos vadovas Vytautas Gudinavičius teigė, kad turėti nuosavą geležinkelio ūkį uosto bendrovei apsimoka. Ji savo teritorijoje sparčiau gali atlikti vagonų išskirstymo ir krovinių gabenimo į atskirus barus darbus. Bendrovė krauna apie 15 skirtingų krovinių rūšių ir vagonai turi būti nuvaryti į daugybę skirtingų iškrovimo ir pakrovimo taškų. Per metus „Begai“ tenka apie 500 tūkst. geležinkelio vagonų.

Kompanijos geležinkelio tarnyba vagonų varymo ir manevravimo paslaugas teikia ir „Baltijos“ laivų statyklos, „Klaipėdos kartono“, „Metalgamos“, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, „Vakarų laivų gamyklos“ bendrovėms. Bendras jiems teikiamų krovinių kiekis per metus sudaro per 100 tūkst. tonų.

Per parą į „Begą“ vagonai pristatomi keturis kartus. Kiekvienas pristatymas sudaro iki 60 vagonų. Vidaus manevro darbams atlikti vienu metu naudojama iki keturių šilumvežių. „Bega“ šilumvežiai vis dažniau važiuoja atsigabenti krovinius ir iš „Draugystės“ geležinkelio stoties. Taip yra todėl, kad vagonų gabenimas per „Draugystės“ geležinkelio stotį sparčiai išaugo ir „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės šilumvežiai ne visada spėja gabenti krovinius į kitas mažesnes uosto bendroves.

Uosto pietinę dalį aptarnaujanti „Draugystės“ geležinkelio stotis per metus priima 5-6 milijonus tonų krovinių arba maždaug tiek, koks ir yra jos projektinis pajėgumas. Trys milijonai tonų krovinių tenka „Begai“. Dėl nuolat didėjančio geležinkelio vagonų kiekio ir lėtai plėtojamų geležinkelių ties laivų krovos akcine bendrove „Klaipėdos Smeltė“ vagonų pristatymas į „Begą“ kartais stringa, nes trūksta geležinkelio atšakų. Geležinkelio vagonų sąstatai, kurie skirti varyti į „Klaipėdos Smeltę“ ar Birių krovinių terminalą, formuojami ant bendro privažiuojamojo 201 kelio.

Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą iš esmės pagerinti pietinės uosto dalies geležinkelio mazgo darbą. Planuojama įrengti antrąjį privažiavimo į „Begos“ bendrovę kelią.

Išvengia formalumo

Didėja ne tik krovinių kiekiai, bet ir brangsta jų pristatymas. „Vagonų varymo mokestis nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties iki mūsų kompanijos per praėjusius metus padidėjo du su puse karto. Kaina yra ydinga, nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais, nes nebeliko skirtumo – vieną ar šešiasdešimt vagonų vienu metu traukia šilumvežis. Už kiekvieno vagono atgabenimą nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties iki mūsų kompanijos ir atgal šiuo metu nustatytas 70 litų mokestis. Anksčiau būdavo nustatytas didesnis mokestis tik už pirmąjį vagoną vienam pristatyme, o kitiems vagonams mokestis buvo mažesnis. Tai yra logiška, nes prikabinus daugiau vagonų šilumvežio išlaidos nelabai kinta“, - teigė E.Petrauskas.

Į minėtą riedmenų varymo mokestį įeina ir vagonų pristatymas į krovos barus. Bendrovėms, kurios pačios išskirsto vagonus taikomos nuolaidos. Derybos dėl nuolaidų kasmet būna sunkios.

Įskaitant krovinių pristatymą į „Begą“ ir išskirstymą, tik apie 30 procentų darbų atlieka „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės šilumvežiai, 70 procentų –„Begos“ technika. „Dvišalėse derybose tai neatsispindi. Iki šiol nėra nustatyta metodika, kaip turėtų būti įvertinti su krovinio padavimu į uostą geležinkeliais susiję darbai“, - aiškino E.Petrauskas.

Jei kompanija, kuri pati skirsto krovinius, patiria nepatogumų, tai kokia tada prasmė kompanijai išlaikyti didelę geležinkelio tarnybą?

Prasmė yra dėl pačios kompanijos lankstumo. Tai padeda išvengti vagonų prastovų, išskyrus atvejus, kai dėl blogų oro sąlygų ar kitų sutrikimų prie krantinių laiku nepastatomi laivai.

„Jei krovinius mūsų kompanijos teritorijoje skirstytų Lietuvos geležinkeliai, tai bendradarbiavimas daug kur būtų formalizuotas, komandos vykdomos tik pateikus raštus. Dabar formalumų ir trukdymų išvengiame daug ką derindami radijo ryšiu. Eismo saugumo sumetimais visi pokalbiai yra įrašomi. Į intensyvius eismo vidaus geležinkelio ruožus yra nukreiptos ir kompanijos vidinės teritorijos apsaugos vaizdo kameros, todėl tvarkdarių komandų ir šilumvežio brigadų veiksmus visada galima peržiūrėti ir patikrinti“, - tikino E.Petrauskas.

www.kl.lt

[udrius]

Gal kas žinote, ar LG turi vagonus-restoranus? Koks ten maistas pateikiamas? Tokio keisto užklausimo neturėjau dar...

[Eimantas]

Traukinyje į Maskvą tokį vagoną mačiau...

[LT-1]

Gal kas žinote, ar LG turi vagonus-restoranus? Koks ten maistas pateikiamas? Tokio keisto užklausimo neturėjau dar...

LG turi 8 vagonus restoranus. Kai kurie vazineja traukiniuose i Maskva. Teko pabuvoti tokiame vagone - maistas gana ivairus, turbut kaip kokioje nors nedideleje kavinukeje. Aptarnavimas kaip ir visose tokio maitinimo istaigose - atsisedi, ateina padaveja, duoda meniu, tada uzsisakai ir lauki. Saskaita irgi atnesa kaip ir visur, tik kainos buna parasytos ir litais ir rubliais, galima moketi viena is siu valiutu.

[Taut.]

Va kokią įdomią foto radau interneto platybėse, jei dar nebuvo:

1945

[udrius]

Čia tipo kaunas? O daugiau info neturi apie šią foto?

[Taut.]

Čia tipo kaunas? O daugiau info neturi apie šią foto?

Tai kiek supratau čia Kauno tunelis fotkintas iš karto po skubaus atstatymo 1945 metais.

[x21]

visai nepanasu i Kauno tuneli...

[PukiS]

gal ir panasu, jeigu vertintume kad nera dalies slaito ir dabartinio tunelio keliolikos metru. bet seip sunkiai tokius dalykus isivaizduoju, cia primam plane esancios apgriuve sienos gal ir panasu butu kad taip yra. nors galvos uzh tokia versija neduociau

[Linas]

Labai gali būti Kauno tunelis, tik be frontono. Frontono atstatymas turbūt eismui labai netrukdė.

[2Pack]

Vilniaus pakraštyje iš cisternos išsiliejo 60 tonų benzino

Aukštuosiuose Paneriuose nuo bėgių nuriedėjus trims cisternoms į aplinką pateko apie 60 tonų benzino. Taip pat nutrūko traukinių eismas.
„Gruntas, į kurį išsiliejo benzinas – smėlėtas ir labai laidus. Benzinas greitai susigėrė. Po avarijos priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai aptvėrė užterštą vietą ir dabar saugo, kad nekiltų gaisras, nes užtektų menkiausios žiežirbos“, – kalbėjo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas.
Pasak jo, grunto valymo darbai gali užtrukti iki mėnesio.
„Nustačius, kokio dydžio zona buvo užteršta, bus ruošiami gręžiniai“, –lrt.lt sakė pareigūnas.
Aplinkos apsaugos tarnyba žada reikalauti, kad avarijos kaltininkė, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, išvalytų užterštą teritoriją.
Bendrovei gali grėsti 2–5 tūkst. dydžio administracinė bauda. Tiksli suma, kurios bus reikalaujama už gamtos taršą, paaiškės suskaičiavus, kiek tiksliai degalų išsiliejo į gamtą ir kiek specialiosios tarnybos jų surinko.
Avarijos vietoje nėra atvirų vandens telkinių, todėl paviršiniai vandenys nebuvo užteršti.
Traukinių eismą tikimasi atnaujinti artimiausiu metu.
Šaltinis: WWW.LRT.LT
Videoreportažas: http://www.lrt.lt/media.php?strid=2961828&id=4412864

[AB13]

Kazkam turbut skaudziai uzpakalius nutarkuos....

[AB13]

Gal kas gali pasakyti kur Lietuvoje staciausia ir ilgiausia ikalne?

[vectron]

Gal kas gali pasakyti kur Lietuvoje staciausia ir ilgiausia ikalne?

Jei neklystu, tai man atrodo, kad prie Telšių maždaug. Kažkur skaičiau, kad prekiniams sąstatams užtempti į įkalnę naudoja "tolkačius", t.y. stumiančiuosius šilumvežius.

Norėčiau ir bandysiu šią vasarą ten nuvykt pafilmuot veiksmo.

[Eimantas]

Jei neklystu, tai man atrodo, kad prie Telšių maždaug. Kažkur skaičiau, kad prekiniams sąstatams užtempti į įkalnę naudoja "tolkačius", t.y. stumiančiuosius šilumvežius.

Norėčiau ir bandysiu šią vasarą ten nuvykt pafilmuot veiksmo.

Telšių-Lieplaukės tarpstotis, į Klaipėdos pusę. Verta nuvažiuoti, fotogeniška vieta (aukštas pylimas, iškart ant kalno kreivės).

[Eimantas]

Susiję pranešimai iškelti į naują temą Geležinkelių fotografavimas.