Geležinkeliai Lietuvoje

[LT-1]

Dėl blokuotės tai suprantama, o kaip dėl pačio kelio perklojimo? Nes didelė atkarpa dar "žvyrkelis".

Siam ruozui pilnavertis kapitalinis remontas (kai klojamos visos naujos medziagos) artimuose planuose nenumatytas. Realiau - remontas panaudojant senas medziagas.

[Eimantas]

O gal žinai kada pradės tiesti kelią iš Draugystės link Vilkyčių?

[Vitas]

Dviejų lygių sankryža tai geležinkelio linija kita geležinkelio linja kerta 90 laipsnių ar kitokiu kampu? Tokių geležinkelio susikirtimu pilna JAV ir Kanadoje...

Viaduku dvi geležinkelio linijos kertasi Panerių geležinkelio stotyje (per Vilniaus-Kauno eina bėgiai nuo Pušyno). Panevėžyje viaduku siaurukas pereina per plašiojo geležinkelio pervažą su Panevėžio-Kupiškio plentu. Šiaulių-Pagėgių geležinkelis viaduku kerta durpyno siauruką.

[Eimantas]

Įdomu kur tie du lygiai Klaipėdos stotyje bus... neina dabar sugalvoti.

[Vitas]

Taip, mastai teisingai, ten taip vadinamas "ministerinis" grafikas, kuriame numatyti absoliuciai visi galimi traukiniai. Toks skaicius traukiniu praktiskai nevaziuoja niekada. O jei taip buna, kad keleivinis veluoja (kad ir del tos pacios priezastiees, kai ji tempia M-62), tai tada ekspromtu koreguojamas ir krovininio traukiniu vaziavimas, t.y. sustabdomi pagal poreiki aplenkimui ar prasilenkimui. Traukiniai pagal pirmuma skirstomi taip:
Neeliniai :
avariniai ir gaisriniai traukiniai, sniegvaliai;
lokomotyvai be vagonu, automotrises ir sunkiosios autodrezinos, skirtos eismui atkurti ir gaisrams gesinti;
Eiliniai:
Tarptautiniai ekspresai;
vietiniai ekspresai;
tarptautiniai greitieji;
vietiniai greitieji;
kiti keleiviniai traukiniai;
pasto ir bagazo;
kariniai eselonai;
prekiniai-keleiviniai;
prekiniai;
ukiniai traukiniai ir lokomotyvai be vagonu;
Traukiniai, skiriami isimtiniais atvejais
Ju eiles tvarka nustatoma pries juos skiriant.

Tad tai yra ir daroma - jei veluojantis keleivinis pradeda kirstis su prekinio grafiku - prekinis keleivini praleidzia.
Kitas pvz., jei veluotu "Baltija", ir jo grafikas kirstusi su elekriniu ar dyzeliniu traukiniu - pastarieji praleistu i prieki veluojanti aukstesnes kategorijos traukini.

Kartais Kazlų Rūdos geležinkelio stoties gale Kauno link susikerta keleivinių traukinių Nr.193 Vilnius-Šeštokai ir Nr.080 Kaliningradas-Vitebskas-Sankt Peterburgas grafikai. Pirmumas duodamas tranzitiniam Rusijos traukiniui, o važiuojantis į Šeštokus ir persirikiuojantis į stoties ketvirtąjį kelią kartais kaip "garvežiukas iš ramunių pievos" būna priverstas sustoti ir palaukti prie įėjimo į stotį šviesoforo.

[LT-1]

O gal žinai kada pradės tiesti kelią iš Draugystės link Vilkyčių?

Neatsakysiu dabar, reiketu pasidometi..

[LT-1]

Kartais Kazlų Rūdos geležinkelio stoties gale Kauno link susikerta keleivinių traukinių Nr.193 Vilnius-Šeštokai ir Nr.080 Kaliningradas-Vitebskas-Sankt Peterburgas grafikai. Pirmumas duodamas tranzitiniam Rusijos traukiniui, o važiuojantis į Šeštokus ir persirikiuojantis į stoties ketvirtąjį kelią kartais kaip "garvežiukas iš ramunių pievos" būna priverstas sustoti ir palaukti prie įėjimo į stotį šviesoforo.

Siaip viskas daroma pagal instrukcijas - kuo traukinio numeris mazesnis, tuo jo kategorija yra aukstesne. Yra viena aplinkybe - tranzitiniai traukiniai, vezantys keleivius be vizu (turincius tik supaprastintus dokumentus), yra specialia iranga sekami pasienieciu, ir jei traukinio greitis sumazeja iki 5-15 km/h, jau rodoma kad traukinys stovi, - o tada jau aliarmas - galbut kas nors is keleiviu patrauke stop-krana ir nori is traukinio pabegti (nelegaliai, neturint vizos patekti i LR). Eismo tvarkdariai, be svarios prizasties sustabde toki traukini, gali tureti nemazu nemalonumu. Tad daznai ir tenka palaukti zemesnes kategorijos traukiniui pora- keleta minuciu, kad nors kelioms sekundems nesustotu spec. tranzitinis.

[Vitas]

Traukiniu ilgis kiekvienoje salyje priklauso nuo svarbiausio faktoriaus - stociu keliu ilgiu. Lietuvoje jie nera labai ilgi, todel nustatytas traukiniu ilgis yra 57 sutartiniai vagonai. Sutartinis vagonas - tai sutartinis traukinio ilgio matas, naudojamas Lietuvos ir buvusios sovietu sajungos gelezinkeliuose. 1520 mm pločio vėže važiuojančių riedmenų sutartiniu ilgio vienetu (sutartiniu vagonu) laikomas 13920 mm ilgio keturašis pusvagonis. Grubiai skaiciuojama, kad pusvagonio ilgis yra 14 metru. Tad nesunkiai galima paskaiciuoti, kad Lietuvoje traukinio ilgis yra 798 metrai. Jei 57 sutartiniu vagonu sastatas bus sudarytas vien is pusvagoniu, tai jame ir bus 57 pusvagoniai. Cisternu tilptu gerokai daugiau - 66, nes ju sutartinis ilgis - 0,86 sutartinio vagono.
Taciau nereiskia, kad tai yra galutinis, maksimalus traukinio ilgis. Daznai vaziuoja ilgieji traukiniai, sudaryti is 58, 59, o kartais ir is 65 sutartiniu vagonu. Tokie traukiniai vysksta itin atidziai stebint ju judejima traukiniu eismo tvarkdariui, nes reikia iki smulkmenu suplanuoti tokiu traukiniu aplenkima, prasilenkima (pvz jei vienkeliame i ruoze i stoti prasilenkimui atvyktu 2 tokie traukiniai, o toje stotyje keliu ilgis tik 57 sutartiniai vagonai - "probke" garantuota, kuriai pasalinti reiktu daryti mase manevriniu darbu . Ypatingas demesys skiriamas ir traukiniams, vezantiems negabaritinius krovinius. Negabaritiskumas skirtomas i daugeli rusiu ir laipsniu, ir kiekvienam is ju galioja yra tam tikros salygos. Pvz traukiniui, kuriame yra vagonu su dideliu sono negabaritiskumu, negalima prasilenkineti su kitais traukiniais tarpstotyje, nes tiesiog prasilenkimui butu per mazai vietos, o padariniai gali buti ypac skaudus.. Todel tokiems traukiniams (ilgiesiems, negabaritiniams) skiriamas ypatingas demesys. Beje, idomus faktas, kuri daugelis turbut pastebejo - elektriniame traukinyje yra abiejose pusese po trivietes sedynes. Dyzeliniame traukinyje vienoje puseje triviete - kitoje - dviviete. O taip yra del to, kad elektrinis traukinys ER9 yra platesnis uz nuststyta norma. Jis turi 2 (antra) soninio negabaritiskumo laipsni. Tad vezant negabaritinius krovinius buna atveju, kad tarpstotyje su kitais traukiniais prasilenkti galima (nes jie yra gabarito ribose), o su elektriniu - ne. Todel visa visa tai itin atidziai seka eismo valdyma organizuojantys specialistai.
Jei kalbesime apie keleiviniu traukiniu ilgi, tai galioja tos pacios salygos - ilgis matuojamas tais paciais sutartiniais vagonais. Beje, keleivinio vagono (kabinamo prie lokomotyvo) sutartinis ilgis yra 1,75 s.v. Taciau cia jau svarbu ne tik kelio ilgis, bet ir perono ilgis, nes kaipgi islips keleiviai.. Siaip lietuvoje dabar keleiviniai traukiniai neilgi, tik sezono metu tranzitiniai traukiniai (pvz. kaliningradas - maskva) buna net 24 vagonu.
Cia klausimas buvo apie traukinio ilgi, bet pradejus rasyti visokiu minciu kyla, tad biski issipleciau.. Na bet manyciau, jog i klausima visgi atsakiau, o kita info kai kam gal bus ir visai idomi

Rytų Sibiro geležinkelio ruože Taišetas-Lena mačiau praktikuojant dviejų sąstatų sukabinimą į vieną. Tokiame vienas elektrovežis būdavo priekyje, kitas - viduryje. Prasilenkti du tokie galėdavo tik atskirose prailgintose stotyse. Dviem tokiems sąstatams susitikus įprastinėje stotyje, vienas budavo išskiriamas, priimamas į du skirtingus kelius, po prasilenkimo neretai vėl sukabinamas... Bėgiai ten dar buvo vieni (nors buvo tiesiami antri), traukinių eismas intensyvus (keleiviniai vis vėluodavo), tai pralaidumui didinti toks jungimas pasitarnavo.

[Vitas]

Kiekvienu metu birzelio pradzioje ivedamas naujas grafikas, sudarytas pagal naujausius poreikius - t.y. jame numatomas ateinantiems metams butinas traukiniu (tiek keleiviniu, tiek krovininiu) skaicius. Pirmiausia grafike buna "uzdedami" keleiviniai traukiniai, o paskui tarp ju ikomponuojami prekiniai. O siaip grafikas istisus metus nuolat koreguojamas. Tai butina del ivairiu aplinkybiu: laikinai grafikas pakeiciamas tik tam tikru dideliu infrastrukturos remonto darbu metu (pvz dvikeliame tarpstotyje eismui uzdaromas vienas is 2 keliu), keiciamas grafikas padidinus (sumazinus) kurio nors ruozo greiti, grafike ivedami papildomi traukiniai ir t.t.

Dažniau keitė, kai kitos šalys įsivesdavo vasaros laiką, o Lietuva to nedarė. Tada kitų šalių traukinių (Rusijos, Lenkijos)laikai Lietuvoje pasidarydavo valanda ankstesni arba vėlesni. O tarptautiniai ir vietiniai traukiniai važinėja tais pačiais geležinkeliais, tai keisdavosi ir vietiniai. Taip per metus atsirasdavo du papildomi tvarkaraščių keitimai. Dabar Lietuvoje vėl „burnota“ dėl tariamo neišsimiegojimo laikrodžių rodykles sukinėjant valanda į priekį arba atgal, bet tie sukinėjimai tikriausiai išliks kaip visoje Europoje, tai tvarkaraščius dėl to keitinėti neprireiks.

[Vitas]

Gal laikas ir Kauno stoti modernizuoti, vistiek dabar be darbo liko....?

Senoji Kauno geležinkelio stotis be darbo neliko .
Keleiviniai traukiniai Kaunas-Kybartai, Kaunas-Marijampolė, Kaunas-Šeštokai išvyksta iš jos ir parvyksta į ją.

[LT-1]

Rytų Sibiro geležinkelio ruože Taišetas-Lena mačiau praktikuojant dviejų sąstatų sukabinimą į vieną. Tokiame vienas elektrovežis būdavo priekyje, kitas - viduryje. Prasilenkti du tokie galėdavo tik atskirose prailgintose stotyse. Dviem tokiems sąstatams susitikus įprastinėje stotyje, vienas budavo išskiriamas, priimamas į du skirtingus kelius, po prasilenkimo neretai vėl sukabinamas... Bėgiai ten dar buvo vieni (nors buvo tiesiami antri), traukinių eismas intensyvus (keleiviniai vis vėluodavo), tai pralaidumui didinti toks jungimas pasitarnavo.

Nereikia ir sibiro - tokie traukiniai sovietmeciu ir Lietuvoje budavo formuojami. Gaudavo tvarkdariai ir apygardos budetojai uz juos premijas Taciau ju formavimas uztrukdavo, budavo kuriam laikui uztveriama visa stotis.. (beje, tai budavo daroma ir Vilniuje)

[Marux]

o gal reiktu atskirti temas keleivini ir krovinini. nes cia ieskant kokios info labai susimaise.

[Ocelotas]

Vakar klaipedoje maciau idomu reiskini, mazdaug puse septyniu ryto, kai keleiviai jau buvo pradeti laipinti i "pajuri", kuris yra antrame kelyje, pirmu keliu pravaziavo trys sujungti ČME3, po dvieju minuciu dar du... kur ten jie galejo vaziuot? be to tik jiems pravaziavus atvaziavo klaipeda - radviliskis (D1)... tada kaip maciau jie vaziavo kitu keliu, dar trys ar keturi...

[Eimantas]

Vakar klaipedoje maciau idomu reiskini, mazdaug puse septyniu ryto, kai keleiviai jau buvo pradeti laipinti i "pajuri", kuris yra antrame kelyje, pirmu keliu pravaziavo trys sujungti ČME3, po dvieju minuciu dar du... kur ten jie galejo vaziuot? be to tik jiems pravaziavus atvaziavo klaipeda - radviliskis (D1)... tada kaip maciau jie vaziavo kitu keliu, dar trys ar keturi...

7 ryto ir vakaro keičiasi pamainos, tai grįžo iš uosto ir Pauosčio prie depo. Klaipėdos stotyje dirba 6 ČME3 šilumvežiai, vienaspačioje stotyje ant kalniuko ir į atšakas (gamyklas etc) važinėja, o kiti penki dirba Pauostyje ir pačiame uoste, iš jų pora būna, kad nepasirodo visą dieną pačioje stotyje, kiti perduoda vagonus į uostą ir iš jo į stotį. Neretai galima pamatyti ir visus 5 ČME3 susikabinusius ir važiuojančius link Pauosčio, labai geras vaizdas.

o gal reiktu atskirti temas keleivini ir krovinini. nes cia ieskant kokios info labai susimaise.

Atskirsiu dar siauruosius geležinkelius, o su krovinių ir keleivių atskyrimu dar neskubėsiu, nes viskas labai susiję.

[Ocelotas]

[QUOTE=Eimantas;234219]7 ryto ir vakaro keičiasi pamainos, tai grįžo iš uosto ir Pauosčio prie depo. Klaipėdos stotyje dirba 6 ČME3 šilumvežiai, vienaspačioje stotyje ant kalniuko ir į atšakas (gamyklas etc) važinėja, o kiti penki dirba Pauostyje ir pačiame uoste, iš jų pora būna, kad nepasirodo visą dieną pačioje stotyje, kiti perduoda vagonus į uostą ir iš jo į stotį. Neretai galima pamatyti ir visus 5 ČME3 susikabinusius ir važiuojančius link Pauosčio, labai geras vaizdas.



tai ten trys buvo susikabine, po to dar du, bet visi su uzvestais varikliais

[Eimantas]

tai ten trys buvo susikabine, po to dar du, bet visi su uzvestais varikliais

Tai? kai keičiasi pamaina jie ant pirmojo kelio visi sustoja į eilutę, kadangi visiems į vieną pusę tai ir susikabina, tie du gal dirbs tą dieną Pauostyje, padavinės cisternas į iškrovimo estakadas, tai kartu ten ir nuvažiuos, kiti gal į KLASCO.

[Vitas]

Vakar klaipedoje maciau idomu reiskini, mazdaug puse septyniu ryto, kai keleiviai jau buvo pradeti laipinti i "pajuri", kuris yra antrame kelyje, pirmu keliu pravaziavo trys sujungti ČME3, po dvieju minuciu dar du... kur ten jie galejo vaziuot? be to tik jiems pravaziavus atvaziavo klaipeda - radviliskis (D1)... tada kaip maciau jie vaziavo kitu keliu, dar trys ar keturi...

Rytų Sibiro geležinkelio Taišeto stotyje prie pirmo perono ~ 7 val. ryto stovėdavo vienas keleivinis vagonas. Trafaretas rodė maršrutą „Taišet-Akulšet“ (~10 km). Prieš pat išvykimo laiką to vagono prisikabinti atvažiuodavo kelių manevrinių šilumvežių junginys – TEM2 ir vienas kažkoks kitoks. Tai bent trauka !!!!
Gal Klaipėdos depe keičiantis pamainoms manevriniai šilumvežiai dar atvažiuoja iš Girulių, Rimkų, o gal net iš Kretingos ar Šilutės? Ir kodėl jiems neprisikabinti po keleivinį vagoną? Klaipėdos krašte gautųsi ne blogau už automotrises.
Bet čia – tik pafantazavimai...

O šiuose filmukuose vaizdas dar "nerealesnis" - http://www.youtube.com/watch?v=L9GBu...eature=related ,
http://www.youtube.com/watch?v=hf2Nl...eature=related (reikėtų įsijungti garsą). Žinoma, veiksmas vyksta ne Lietuvoje, o Volštyne, Lenkijoje, ir į sąstatą susijungę važiuoja ne šilumvežiai, o garvežiai.

[LT-1]

Rytų Sibiro geležinkelio Taišeto stotyje prie pirmo perono ~ 7 val. ryto stovėdavo vienas keleivinis vagonas. Trafaretas rodė maršrutą „Taišet-Akulšet“ (~10 km). Prieš pat išvykimo laiką to vagono prisikabinti atvažiuodavo kelių manevrinių šilumvežių junginys – TEM2 ir vienas kažkoks kitoks. Tai bent trauka !!!!
Gal Klaipėdos depe keičiantis pamainoms manevriniai šilumvežiai dar atvažiuoja iš Girulių, Rimkų, o gal net iš Kretingos ar Šilutės? Ir kodėl jiems neprisikabinti po keleivinį vagoną? Klaipėdos krašte gautųsi ne blogau už automotrises.
Bet čia – tik pafantazavimai...

O šiame filmuke vaizdas dar nerealesnis - http://www.youtube.com/watch?v=L9GBu...eature=related (reikėtų įsijungti garsą). Žinoma, veiksmas vyksta ne Lietuvoje, o Volštyne, Lenkijoje, ir į sąstatą susijungę važiuoja ne šilumvežiai, o garvežiai.

Giruliuose ir Šiluteje nera pastoviu lokomotyvu. Giruliai aplamai jokio komercinio darbo neatlieka, o Silute beveik kasdien (kai yra vagonu) aptarnauja Rimku silumvezis. Beje, Rimku ir Kretingos silumveziai keiciasi ne depe o ju aptarnaujamose stotyse. I depa ekipiruotis ir TA-2 atlikti vaziuoja pamainos darbo metu.
O kas del manevriniu silumveziu su keleiviniu vagonu - tai tikrai is fantastikos srities

[Vitas]

O kas del manevriniu silumveziu su keleiviniu vagonu - tai tikrai is fantastikos srities

Minėtu Taišeto-Akulšeto traukiniu (keli manevriniai šilumvežiai ir keleivinis vagonas) važiavęs ne kartą.
Žinoma, kas buvo Rusijoje, dabar gal būt ne pavyzdys Lietuvai.
Beje, traukinį Varšuva-Šeštokai į Šeštokus kartais atitraukia lenkiškas manevrinis šilumvežis SM-42, toks http://www.ngr.lt/php_func/foto_demo...007_200507.jpg Dviem vagonams (traukinio Varšuva-Šeštokai likusieji tikriausiai atkabinami Suvalkuose) tokio traukos riedmens pakanka.

[x21]

ar didesne apkrova musu geležinkeliams nuo prekiniu traukiniu dabar, lyginant su sovietmečiu?