Parašė sauls
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkeliai Lietuvoje
Collapse
X
-
Optimistiškesnės žinios :
LG 2007 m. spalio mėnesį vietinio susisiekimo traukiniais pervežė 7,6 proc. daugiau keleivių negu 2006 m. spalį. Iš viso 2007 m. spalį vežta 5 proc. daugiau keleivių nei atitinkama 2006 metų mėnesį. Tarptautiniais maršrutais vežta 4,8 proc. mažiau keleivių nei prieš metus.
2007 m. lapkritį vietinio susisiekimo traukiniais pervežta 3,4 proc. daugiau keleivių nei tą patį 2006 metų mėnesį. Tarptautiniais maršrutais lapkritį pervežtas toks pats keleivių kiekis kaip ir 2006 m. lapkritį. Iš viso, lyginant su 2006 m. lapkričiu, 2007 m. lapkritį pervežta 2,6 daugiau keleivių.
Įdomūs bus gruodžio mėn. duomenys.
Comment
-
Parašė sleader Rodyti pranešimąDėl geležinkeliu manyčiau naudinga būtu sukurti:
1. Keleivių pervežimas geležinkeliais
2. Krovinių pervežimas geležinkeliais
3. Geležinkelių riedmenys ir infrastruktūra
Comment
-
Parašė mskapss Rodyti pranešimąne tai, kad nepritaikyta, paprasciausiai per daug trukdytu krovininiam eismui - daug stabdymu ir traukiniu laikymu pralaidose ir stotyse...
Comment
-
LT-1:
tavo nuomonę suprantu, ir jai tikrai pritarčiau, jei prioritetu oficialiai būtų paskelbti krovininiai traukiniai.
Bet dabar, kai bandoma visą turimą infrastruktūrą priderinti ir keleiviniams ir krovininiams traukiniams, tai, manau, gaunasi situacija gerai apibūdinta vienoje visiems gerai žinomoje TV reklamoje: "tas, kas tinka viskam - kartais netinka niekam". Taigi būtent dėl to, kad keleiviai laikomi keliaujančiais kartą per metus (kai kelionė planuojama - tvarkaraščiai žiūrimi - labai iš anksto), taip keleiviai ir renkasi traukinių eismą.
Vakarų Europoje buvo pakeistas požiūris į keleivių judėjimą: ten buvo suprantama, kad keleiviai važiuos ne kartą per metus, bet du kartus per dieną, ar daugiau, buvo suvokta, kad keleiviams netinka nuvažiuoti "bet kada", bet buvo suprantama, kad į verslo susitikimus negalima vėluoti valanda, ir buvo savaime suprantama, kad keleiviams gali tekti važiuoti (naudotis tarpmiestiniu transportu) bet kurią minutę.
Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyčiau iš viso pagalvoti, ar Lietuvai reikia keleivinių traukinių. Ir jeigu reikia - pridėti daug papildomos infrastruktūros, ir paleisti daug smulkių traukinių (ne krovininių traukinių sąskaita).
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimąŠaunu, tai tegu padaro greitąjį traukinį Kaunas-Vilnius su sustojimu tik tose stotyse, kuriose yra daugiau negu vienas takas viena kryptimi. Galų gale - manau daug traukinių galėtų padaryti Kaunas-Vilnius visai be sustojimų. Tavo argumentas, manau, negalėtų būti naudojamas kaip rimtas pasiteisinimas
Comment
-
mskapss:
LT-1 mintis, kaip minėjau, supratau, ir prieš jas nieko neturiu. Bet tikrai nemanau, kad verslininkui, galvojančiam, ar sėsti į traukinį ar važiuoti nuosavu automobiliu arba eiliniam studentui, važiuojančiam į kitą miestą studijoms rūpi, kokie yra krovininių traukinių greičiai, kiek kokių ruožų turi Lietuvos geležinkeliai ir pan, jiems rūpi kaip kuo greičiau ir kuo pigiau pasiekti kitą miestą.
O prasilenkti traukiniams yra galimybių, tik neaišku, ar Lietuvos vyriausybė (ne LG) tas galimybes norėtų panaudoti. Pavyzdžiui apskaičiuoti, kas kiek krovininiai ir keleiviniai traukiniai turėtų prasilenkti ir padaryti maždaug "užvažiavimui", kur krovininiai traukiniai, praleisdami keleivinį, užvažiuotų, ir keleivinis juos pralenktų, Gal net pirmajam sustoti nereikėtų.
Ir taip, aš suprantu, kad čia reikėtų milijoninių investicijų bent vienam (Kaunas-Vilnius) ruožui pakeisti. Bet kaip jau taip pat minėjau - arba tegu jie iš pagrindų keičia keleivių transporto sistemą (kas kainuotų daug), arba tegu iš viso baigia gabenti keleivius taip nedaro sau nuostolių.
Comment
-
Parašė somis Rodyti pranešimąmskapss:
LT-1 mintis, kaip minėjau, supratau, ir prieš jas nieko neturiu. Bet tikrai nemanau, kad verslininkui, galvojančiam, ar sėsti į traukinį ar važiuoti nuosavu automobiliu arba eiliniam studentui, važiuojančiam į kitą miestą studijoms rūpi, kokie yra krovininių traukinių greičiai, kiek kokių ruožų turi Lietuvos geležinkeliai ir pan, jiems rūpi kaip kuo greičiau ir kuo pigiau pasiekti kitą miestą.
O prasilenkti traukiniams yra galimybių, tik neaišku, ar Lietuvos vyriausybė (ne LG) tas galimybes norėtų panaudoti. Pavyzdžiui apskaičiuoti, kas kiek krovininiai ir keleiviniai traukiniai turėtų prasilenkti ir padaryti maždaug "užvažiavimui", kur krovininiai traukiniai, praleisdami keleivinį, užvažiuotų, ir keleivinis juos pralenktų, Gal net pirmajam sustoti nereikėtų.
Ir taip, aš suprantu, kad čia reikėtų milijoninių investicijų bent vienam (Kaunas-Vilnius) ruožui pakeisti. Bet kaip jau taip pat minėjau - arba tegu jie iš pagrindų keičia keleivių transporto sistemą (kas kainuotų daug), arba tegu iš viso baigia gabenti keleivius taip nedaro sau nuostolių.
Comment
-
LT-1 ka manai apie perspektyva Vilnius - Palemonas (Kaunas) pridet dar vienus begius (trecia kelia) nes kaip suprantu tai labiausia uzimta/pelningiausia atkarpaYou can change your car, you can change your house, you can change your Wetherspoon, you can change your wife or religion, even you can change your sex. But you can never change the team you support...
Comment
-
Parašė zanaz Rodyti pranešimąLT-1 ka manai apie perspektyva Vilnius - Palemonas (Kaunas) pridet dar vienus begius (trecia kelia) nes kaip suprantu tai labiausia uzimta/pelningiausia atkarpa
Taciau toks projektas tikrai negresia, nes yra kitu problematisku vietu, kurias pirmiau reikia spresti - pvz Siauliai-Klaipeda, Kyviskes- Vaidotai antruju keliu statyba. Pastarojo ruozo modernizavimas (ikalniu sumazinimas ir antrojo kelio statyba nuimtu prekiniu traukiniu srauta per Vilniaus stoti, kas siuo metu labai aktualu, nes per miesto centra prekiniai traukiniai neturetu vazineti).Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.16, 22:15.
Comment
-
Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl taip pabrango geležinkelių statyba. Transamerikos magistralė kainavo 50 mln. USD, tai būtų vos 1.5 mlrd. USD mūsų dienų kainomis. Net sunkiausiais karų metais būdavo tiesiami šimtai kilometrų geležinkelių. O šiuo metu lyg ir klestinti Europos valstybė "negali sau leisti" nutiesti bent 100km bėgių
Comment
-
Parašė LT-1 Rodyti pranešimąTaciau toks projektas tikrai negresia, nes yra kitu problematisku vietu, kurias pirmiau reikia spresti - pvz Siauliai-Klaipeda, Kyviskes- Vaidotai antruju keliu statyba. Pastarojo ruozo modernizavimas (ikalniu sumazinimas ir antrojo kelio statyba nuimtu prekiniu traukiniu srauta per Vilniaus stoti, kas siuo metu labai aktualu, nes per miesto centra prekiniai traukiniai neturetu vazineti).
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąO kaip su Klaipėda? Ten daygybė traukinių per patį centrą važiuoja.
Comment
-
Parašė LT-1 Rodyti pranešimąNa su klaipeda kitas reikalas. Pro vilniu prekiniai traukiniai tik pravaziuoja (vilniaus stotis atlieka tik labai minimalu krovinini darba), o klaipedoje tai ir pati stotis, atliekanti operacijas su prekiniais traukiniais, yra mieste, tad nieko nesumastysi.. KLASCO krantines irgi netoli gyvenamuju namu. Nesu specialistas, bet manau, kad pries daugeli metu klaipedos architektai nebuvo toliaregiai, leisdami statyti gyvenamuosius namus taip arti krantines, tad dabar ir triuksmauja gyventojai del perkraunamu visokiu trasu Bet su lubiu nelabai ten prikovosi turbut..
Beje jau seniai vis kalbama apie planus krovinių paskirstymo stotį į rengti prie Kopūstų (pusiaukelėj tarp Kretingos ir Klaipėdos) ir tada iš ten tiesti atšaką link "Draugystės" stoties, kuri aplenktų visą miestą, bet kadangi žemės jau daug kur gražintos, tai manau šaukštai po pietų su šia idėja, nes vien sklypų išpirkimas kainuotų nerealius pinigus žinant žemės aplink Klaipėdą kainas.
Man tik keista, kodėl "geležinekeliai" nenori pastatyti sienelių sugeriančių garsą ir visa tai verčia ant miesto pečių, nors jų veika ir trikdo gyventojų ramybe ?
Ir dar įdomu kodėl niekaip neperstatomas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį Kretingos gatvėj ?
Comment
-
Tai man atrodo turėtų būti savaime suprantama, kad jei jau namas šalia uosto, tai butai tuose namuose turėtų pigti iki tiek, kad naujai atsikraustę žmonės turėtų priprasti prie to triukšmo. Panašiai kaip yra Kaune, kurie gyvena tarkime virš geležinkelio tunelio. Jie jau pripratę, kad indai juda traukiniui važiuojant, o naujai atsikraustę - įvertina šį faktą
Comment
-
Na matot, labai netoli Lietuvos yra toks miestelis Ventspils. Savo laiku irgi geležinkelis, einantis į uostą ėjo per miestą. Kadangi geležinkelis perveždavo tranzitinius krovimius, tai miestas išsireikalvo % nuo pervežamo tranzito - ko pasekoje geležinkelis buvo iškeltas iš miesto.
Manau šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti tiekir Klaipėda, tiek ir Mažeikiai.
Antras pavyzdys - Talinas. Kažkada uostas buvo pačiame mieste, tačiau privatizavus geležinkelį buvo ne tik iškeltas uostas bet ir nutiestas geležinkelis į naują uostą bei pastatyta nauja stotis. Taigi, dar vienas įdomus pavyzdys.
Šiaip realiai su nuosavybe Estijoje nesiceremonija - esant reikalui visuomenės reikmėm žemė ir pastatai paimami greitai ir efektyviai, ir kažkaip tie reikalai iki Strasbūro nedaeina.
Tokios tad mintys pamastymams
Comment
-
Parašė LT-1 Rodyti pranešimąNa su klaipeda kitas reikalas. Pro vilniu prekiniai traukiniai tik pravaziuoja (vilniaus stotis atlieka tik labai minimalu krovinini darba), o klaipedoje tai ir pati stotis, atliekanti operacijas su prekiniais traukiniais, yra mieste, tad nieko nesumastysi..
Comment
-
Ta publikacija pasirodė iš tikrųjų psalio mėn, Neries žurnale, kaip užsakomasis straipsnis.
Kitas įdomi diskusijų tema. Privažiuojamosios linijos. Sudomino šįkart jos.
Šeštokai - Alytus. Koks traukinių (kitokie, be krovininių čia nevažiuoja) greitis šiuo ruožu, koks apkrovimas, kelio būklė, kiek reisų per dieną, kas daugiausia vežama? Beje, kiek žinau, šia linija krovinininis sąstatas iš Alytaus išvažiuoja apie 19.50 val. (kasdien?). Beje, anksčiau berods buvo šioje linijoje dar ir Mergalaukio stotis ( o gal ir Krosnos?) Gal apie ją kas nors ką nors daugiau žino?
Kretinga - Skuodas. Kaip dažnai šiuo keliu vežami ir kokie kroviniai? Kokia kelio būklė (girdėjau labai prasta) ir koks leistinas greitis? Kokio stotys pakeliui į Skuodą (Darbėnai?) ir ar jos atlieka kokias nors operacijas?
Švenčionėliai - Utena. Taip pat - kaip dažnai, kokie kroviniai vežami, kokia kelio būklė ir koks traukinių leistinas greitis?
Jonava - Rizgonys. Ji privati, ar priklauso LG? Kas ja kaip dažnai vežama, kokie greičiai bei kelio būklė? Ar apskritai Rizgonių stotis yra veikianti?
Rimkai - Gargždai. Kas naudoja šią liniją? Klausimai būtų tokie patys kaip ir kitiems išvardintiems ruožams.
Comment
-
Šeštokai - Alytus - privažiuojamasis kelias, tik krovininis eismas, paprastai Alytuje stovi TEM2, kuris į Šeštokus traukia traukinį naktį.
Švenčionėliai - Utena - privažiuojamasis kelias, tik krovininis eismas
Rimkai - Gargždai - privatus privažiuojamais kelias - priklauso UAB "Gargždų geležinkeliai", didelis lokomotyvų parkas, pagrinde TGM4. Šios įmonės lokomotyvai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Rygoje.
Tiek trumpai ką aš žinau...
Comment
Comment