Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geležinkeliai Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vienu žodžiu yra taip:
    jei keleivių daug, tai gaunasi masto ekonomija
    jei keleivių mažai, tai didelio masto nuostoliai..

    Tai klausimas - kaip LG (ar bet kuri kita geležinkelio kompanija) skaičiuoja infrastruktūros rentabilumą?

    Comment


      Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
      >...isryskeja didelis gelezinkelio transporto privalumas...
      Dar geriau vežti laivais, pakrauni 50000 tonu ir veži 5000 km... juru transportas efektyvesnis uz geležinkelio... tik maža sąlyga, reik turet tiek tonu krovinio, ir užsakovus prie uostu.

      Gal tikrai as kažko nesuprantu, bet jei tara sveria 10 kart daugiau uz krovini (čia as apie keleivius), tai koks gali buti efektyvumas. Mano manymu keleiviniai traukiniai turi buti mažesni ir lengvesni...

      Comment


        Diskusija dėl temos apie geležinkelius

        Ši "Geležinkeliaių Lietuvoje" tema su savo 67 puslapiais peraugo visas ribas.
        Jei bandysi ko nors ieškoti versdamas puslapį po puslapio, gali tekti nusivilti - ten yra ir neblogų diskusijų įvairiomis temomis, bet ir labai daug spamo


        Siūloma esamą temą rakinti ir toliau diskutuoti kryptingiau.
        Gal kokia dalį pranešimų galima perkelti į naujas temas.

        Siūlomos temos (pasiūlymai ir papildymai labai laukiami):

        1. Keleivių pervežimai (statistika, tvarkaraščiai, greičiai, nauji maršrutai)

        2. Krovinių pervežimai (statistika, nauji maršrutai, čia būtų diskutuojama ir apie upsto pervežimus)
        Gal pradžioje galima apjungti keleivių ir krovinių pervežimą, eismo reguliavimą, etc.

        3. Stotys ir keliai

        4. Riedmenys (gal yra poreikis atskirai: 4a - apie vagonus ir 4b - apie lokomotyvus. Jei yra specifiniai poreikiai diskutuoti apie TЭП-60, 2M62, ЭР-200, etc. etc., galima rizikuoti kurti atskiras temas.)

        Ir likusios temos, pza. sugrupuotos taip:
        5. Geležinkelių istorija
        6. Geležinkelių projektai
        7. Siaurieji geležinkeliai
        8. Kelionės Lietuvos geležinkeliais
        9. Visa kita apie geležinkleius

        Gal yra kitokie grupavimo pasiūlymai

        Comment


          Parašė x21 Rodyti pranešimą
          Dar geriau vežti laivais, pakrauni 50000 tonu ir veži 5000 km... juru transportas efektyvesnis uz geležinkelio... tik maža sąlyga, reik turet tiek tonu krovinio, ir užsakovus prie uostu.

          Gal tikrai as kažko nesuprantu, bet jei tara sveria 10 kart daugiau uz krovini (čia as apie keleivius), tai koks gali buti efektyvumas. Mano manymu keleiviniai traukiniai turi buti mažesni ir lengvesni...
          Na laiva ir traukini lyginti isvis neprotinga, nes ju terpe veikimo visai skirtinga. Nuvezk prasau man laivu is baltarusijos 50000 t trasu i klaipeda
          Beje, i klaipedos uosta tokiems dideliems laivams beveik visada 90-100 % krovinio suvezama butent gelezinkeliu.
          Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.13, 20:54.

          Comment


            Parašė Romas Rodyti pranešimą
            Ši "Geležinkeliaių Lietuvoje" tema su savo 67 puslapiais peraugo visas ribas.
            Jei bandysi ko nors ieškoti versdamas puslapį po puslapio, gali tekti nusivilti - ten yra ir neblogų diskusijų įvairiomis temomis, bet ir labai daug spamo


            Siūloma esamą temą rakinti ir toliau diskutuoti kryptingiau.
            Gal kokia dalį pranešimų galima perkelti į naujas temas.

            Siūlomos temos (pasiūlymai ir papildymai labai laukiami):

            1. Keleivių pervežimai (statistika, tvarkaraščiai, greičiai, nauji maršrutai)

            2. Krovinių pervežimai (statistika, nauji maršrutai, čia būtų diskutuojama ir apie upsto pervežimus)
            Gal pradžioje galima apjungti keleivių ir krovinių pervežimą, eismo reguliavimą, etc.

            3. Stotys ir keliai

            4. Riedmenys (gal yra poreikis atskirai: 4a - apie vagonus ir 4b - apie lokomotyvus. Jei yra specifiniai poreikiai diskutuoti apie TЭП-60, 2M62, ЭР-200, etc. etc., galima rizikuoti kurti atskiras temas.)

            Ir likusios temos, pza. sugrupuotos taip:
            5. Geležinkelių istorija
            6. Geležinkelių projektai
            7. Siaurieji geležinkeliai
            8. Kelionės Lietuvos geležinkeliais
            9. Visa kita apie geležinkleius

            Gal yra kitokie grupavimo pasiūlymai
            Is dalies sutikciau su tokiu siulymu. 2 kartus bandziau sukurti tema, kurioje diskutuotu rimciau besidomintieji gelezinkeliu, kuriems idomu butu ir technine gelezinkeliu dalis. Taciau adminai nauja tema vis prijungdavo prie dabartines.. Bet kad labai siauras specializacijas (pvz tik apie silumvezi TEP-60 kalbeti) reikia kurti tai tikrai nesutinku.
            Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.13, 20:27.

            Comment


              Parašė Romas Rodyti pranešimą
              Ši "Geležinkeliaių Lietuvoje" tema su savo 67 puslapiais peraugo visas ribas.
              Jei bandysi ko nors ieškoti versdamas puslapį po puslapio, gali tekti nusivilti - ten yra ir neblogų diskusijų įvairiomis temomis, bet ir labai daug spamo


              Siūloma esamą temą rakinti ir toliau diskutuoti kryptingiau.
              Gal kokia dalį pranešimų galima perkelti į naujas temas.

              Siūlomos temos (pasiūlymai ir papildymai labai laukiami):

              1. Keleivių pervežimai (statistika, tvarkaraščiai, greičiai, nauji maršrutai)

              2. Krovinių pervežimai (statistika, nauji maršrutai, čia būtų diskutuojama ir apie upsto pervežimus)
              Gal pradžioje galima apjungti keleivių ir krovinių pervežimą, eismo reguliavimą, etc.

              3. Stotys ir keliai

              4. Riedmenys (gal yra poreikis atskirai: 4a - apie vagonus ir 4b - apie lokomotyvus. Jei yra specifiniai poreikiai diskutuoti apie TЭП-60, 2M62, ЭР-200, etc. etc., galima rizikuoti kurti atskiras temas.)

              Ir likusios temos, pza. sugrupuotos taip:
              5. Geležinkelių istorija
              6. Geležinkelių projektai
              7. Siaurieji geležinkeliai
              8. Kelionės Lietuvos geležinkeliais
              9. Visa kita apie geležinkleius

              Gal yra kitokie grupavimo pasiūlymai
              Siūlyčiau "Infrastruktūra ir susisiekimas" temoje sukurti potemes... Nesu tikras, jog kiekvienoje jų būtų labai daug pranešimų, bet juk tai ir nėra būtina sąlyga, ar ne? Potemės įsivaizduoju būtų: "Geležinkeliai", "Vandens transportas", "Oro transportas", "Keliai". Tuomet visos temos apie KUN, VNO, PLQ atsigultų vienoje temoje, geležinkeliai kitoje ir t.t.

              Ką manote?

              Comment


                Comment


                  Pritariu Meier'iui taip pat.

                  Comment


                    Pritarčiau Meier, bet kur tada atsidurs viešojo transporto tema ? Ir ar tarkim vandens transporte neatsitiks taip, kad ten "gulės" tik kokios 2-3 temos ?


                    Dėl geležinkeliu manyčiau naudinga būtu sukurti:
                    1. Keleivių pervežimas geležinkeliais
                    2. Krovinių pervežimas geležinkeliais
                    3. Geležinkelių riedmenys ir infrastruktūra

                    Comment


                      LT-1:
                      Šiaip manau, kad labai didelis geležinkelių trūkumas Lietuvoje yra tas, kad pavyzdžiui, jei esu Kaune, ir man reikia per, tarkime, pusantros valandos, arba greičiau atsidurti Vilniuje. Jei aš neturiu nuosavo automobilio, tai dabar turbūt geriausias variantas yra kuo greičiau lėkti į autobusų stotį, ir iš ten tikrai rasiu tuojau išvažiuojantį autobusą ar mikroautobusą.
                      Tuo tarpu, kad važiuočiau traukiniu - man reikia būnant mieste iš kažkur ištraukti traukinių tvarkaraštį, dar pataikyti ant greitojo traukinio, ir dar negana to - tikėtis, kad vienas iš 5 per dieną važiuojančių traukinių išvažiuos, na, po 20-30min.
                      Taigi didžiausios LG keleivių gabenimo problemos (tarp Kauno - Vilniaus, nekalbant jau apie kitus ruožus) ir yra būtent tame, kad jie neturi daug nedidelių traukinių, kuriuos galėtų dažniau leisti (kas pusvalandį) kursuoti pastoviu maršrutu. Ir, jei teisingai supratau, tam nebūtų pritaikyta ir infrastrutūra?

                      Comment


                        Parašė x21 Rodyti pranešimą
                        man atrodo kad keleiviniai traukiniai persunkus ir dėl to daug lokomotyvo energijos naudojama neefektyviai. Įdomu koks yra keleivinio vagono svoris ir kiek jis veža keleiviu, koks yra tarp jų santykis, ir koki santyki turi sakykime tramvajus? ...autobusas?
                        Buvo diskusijoj uzsiminta, kad Vln-Klp lokomotyvas suvartoja 1500L kuro. autobusas tokiam pats atstumui suvalgytu daugiausia 100 litru kuro, autobuse 50 keleiviu (2L/keleiviui), traukinyje vienam vagone ~80 vietu (jei gerai pamenu, tuose lenkiskuose naujuose vagonuose), vagonu rodos 8, taigi maximaliai 640 keleiviu - 12 kartu daugiau nei autobuse - taip apytiksliai skaiciuojant autobusas labiau apsimoka nei traukinys??? ar cia klaida tame, kad traukini galima nesunkiai prailginti, ar per mazos autobuso kuro sanaudos...

                        Comment


                          Parašė somis Rodyti pranešimą
                          LT-1:
                          Šiaip manau, kad labai didelis geležinkelių trūkumas Lietuvoje yra tas, kad pavyzdžiui, jei esu Kaune, ir man reikia per, tarkime, pusantros valandos, arba greičiau atsidurti Vilniuje. Jei aš neturiu nuosavo automobilio, tai dabar turbūt geriausias variantas yra kuo greičiau lėkti į autobusų stotį, ir iš ten tikrai rasiu tuojau išvažiuojantį autobusą ar mikroautobusą.
                          Tuo tarpu, kad važiuočiau traukiniu - man reikia būnant mieste iš kažkur ištraukti traukinių tvarkaraštį, dar pataikyti ant greitojo traukinio, ir dar negana to - tikėtis, kad vienas iš 5 per dieną važiuojančių traukinių išvažiuos, na, po 20-30min.
                          Taigi didžiausios LG keleivių gabenimo problemos (tarp Kauno - Vilniaus, nekalbant jau apie kitus ruožus) ir yra būtent tame, kad jie neturi daug nedidelių traukinių, kuriuos galėtų dažniau leisti (kas pusvalandį) kursuoti pastoviu maršrutu. Ir, jei teisingai supratau, tam nebūtų pritaikyta ir infrastrutūra?
                          ne tai, kad nepritaikyta, paprasciausiai per daug trukdytu krovininiam eismui - daug stabdymu ir traukiniu laikymu pralaidose ir stotyse...

                          Comment


                            Parašė sleader Rodyti pranešimą
                            Pritarčiau Meier, bet kur tada atsidurs viešojo transporto tema ? Ir ar tarkim vandens transporte neatsitiks taip, kad ten "gulės" tik kokios 2-3 temos ?


                            Dėl geležinkeliu manyčiau naudinga būtu sukurti:
                            1. Keleivių pervežimas geležinkeliais
                            2. Krovinių pervežimas geležinkeliais
                            3. Geležinkelių riedmenys ir infrastruktūra
                            Sakyčiau, viešojo transporto tema galėtų atsigulti ten kur ir priklauso - "Keliai", juk traukiniai irgi viešasis transportas, tad ir jų skyrelyje galėtų atsirasti labiau specializuota tema.

                            Na o dėl vandens transporto, tai problemą galima išspręsti paprastai - nekurti potemės vandens transportui. Juk bendra tema "Infrastruktūra ir susisiekimas" ir toliau liks toms temoms, kurios niekaip netilps į potemes (pvz. susisiekimas Žemė - Mėnulis - tiesa, čia gal labiau Prospekto -> Fantastikos skiltis būtų tikslesnė).

                            Nooors... Pažiūrėjau, kiek temų apie vandens transportą yra...

                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1107
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3988
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5406
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=2977
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3820
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=893
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3584
                            http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3164

                            Kita vertus, gal atsiradus potemei kaip tik padaugėtų temų?

                            Comment


                              Parašė mskapss Rodyti pranešimą
                              ne tai, kad nepritaikyta, paprasciausiai per daug trukdytu krovininiam eismui - daug stabdymu ir traukiniu laikymu pralaidose ir stotyse...
                              nepritaikyta butent 160 km/h greiciui, o 120 km/h - jokiu problemu. Kroviniams traukiniams be abejo trukdytu. Perspektyvoje, kai bus daugiau atskiru vezeju, kiekvienas is ju infrstrukturos valdytojai pateiks paraiskas pajegumams, t.y. kiek jam reikia traukiniu eismo grafike "siulu". Tokias paraiskas tures pateikti ir keleviu vezejai ir kroviniu vezejai. Taciau grafike galima uzdeti ribota traukiniu skaiciu, nes turi buti islaikomi intervalai tarp traukiniu, taip pat turi buti greiztai laikomasi aplenkimo, prasilenkimo intervalu. Tad kiekvienas tiek pajegumu grafike, kiek ju noretu, galetu ir negauti. Paleidus keleivinius traukinius kas 20 min. tarp kauno ir vilniaus, butu pareikalauta dideles grafiko pajegumu dalies (grafikas beje sudarinejamas pagal ruozo tecnines charakteristikas). Tada tektu riboti krovininiu traukiniu skaiciu, o tai jau gautusi keleiviniu traukiniu protegavimas, ko tikrai nebutu daroma, nes salygos tiek kroviniu tiek keleiviu vezejams turi buti daug maz vienodos, ta prasme laukiant eileje grafiko pajegumams gauti, kroviniu verslas tikrai neturetu gauti tik tai, kas lieka nuo keleiviu pervezimo. Turetu viskas buti subalansuota. O siaip valdant eisma kelevinis traukinys visada turi pirmuma pries prekini traukini, nes yra nustatyta traukiniu pirmumo tvarka - avariniai, keleviniai, prekiniai ir t.t. (beje, tie patys keleiviniai ir krovininiai dar skyla i smulkesnes kategorijas)
                              dar apie grafika: Grafike yra labai svarbus rodikliai - ruozo ir techninis greiciai. Techninis greitis tai yra traukinio vidutinis judejimo greitis, iskaitant stabdyma, isibegejima. Ruozo greitis - tai tie patys rodikliai kaip is techninio greicio, bet dar plius stovejimai laukiant prasilenkimo, aplenkimo. Tad paleidus mase keleiviniu traukiniu, iskarto smarkiai kristu krovininiu traukiniu ruozo greitis, nes jie daznai turetu praleidineti kelevinius traukinius, t.y. zymiai padidetu ju stovejimo laikas, dar prisidetu stabdymo, isibegejimo greitis (patikekit, 5000 tonu isjudinti iki 60 km/h reikia daug laiko ir kuro) . Noriu pabrezti, kad tai mano asmenine, o ne LG nuomone, tad nedarykit jokiu isvadu. Man aplamai zymiai idomiau diskutuoti apie technine gelezinkeliu puse o ne apie keleiviu pervezima (jei vel nepatiks mano komentarai apie kelevinius traukinius, pastaraja tema daugiau nerasysiu nei vieno zodzio )
                              Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.14, 14:39.

                              Comment


                                Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                                Tad paleidus mase keleiviniu traukiniu, iskarto smarkiai kristu krovininiu traukiniu ruozo greitis, nes jie daznai turetu praleidineti kelevinius traukinius
                                Visų pirma, tai ta masė keleivinių traukinių iš esmės važinėtų tik dieną. Ar gal naktį traukinių eismas ribojamas, tarkim, dėl trukšmo?

                                Comment


                                  Parašė balietis Rodyti pranešimą
                                  Visų pirma, tai ta masė keleivinių traukinių iš esmės važinėtų tik dieną. Ar gal naktį traukinių eismas ribojamas, tarkim, dėl trukšmo?
                                  Ne, jokiu ribojimu nera, nakti is esmes ir vyksta pagrindinis krovininiu traukiniu judejimas, nes diena daznai vyksta infrastrukturos remonto darbai, tad didzioji dalis krovininiu buna atkeiciami (del to, kad galetu pravaziuoti nors keleiviniai). Taciau toks procesas, kai diena traukiniai kaupiami, o nakti intensyviai veziojami, yra blogas, nes stotys, aptarnaujancios krovininius traukinius, dienos metu buna apylaisves, o nakti daznai nespeja apdoroti viso srauto.
                                  Paskutinis taisė LT-1; 2008.01.14, 16:14.

                                  Comment


                                    Parašė LT-1 Rodyti pranešimą
                                    Tada tektu riboti krovininiu traukiniu skaiciu, o tai jau gautusi keleiviniu traukiniu protegavimas, ko tikrai nebutu daroma, nes salygos tiek kroviniams tiek keleiviams vezti turi buti daug maz vienodos.
                                    Vat tame ir esmė - kad keleiviai nepatenkinti, kad juos bandoma vežti kaip krovinius (t.y. kaip trąšas, mazutą ir pan , ir tai jie išreiškia "kojomis" (t.y. naudojasi kitomis transporto priemonėmis).

                                    Comment


                                      Kelione traukiniu užima daugiau laiko, nei automobiliniu transportu... ir komforto atžvilgiu traukiniai netoli nuvažiavo nuo autobusu... ir kainos geležinkelyje atrodo didesnes... tai kaip traukiniai gali konkuruoti su autobusais? ..ka jie tokio gali pasiulyti kad pritraukti keleivius?

                                      Comment


                                        Parašė x21 Rodyti pranešimą
                                        ir kainos geležinkelyje atrodo didesnes... tai kaip traukiniai gali konkuruoti su autobusais?
                                        Kiek teko važinėti traukiniais, autobusais, tai važiuot geležinkeliu kainuodavo pigiau.

                                        Comment


                                          Parašė x21 Rodyti pranešimą
                                          Kelione traukiniu užima daugiau laiko, nei automobiliniu transportu... ir komforto atžvilgiu traukiniai netoli nuvažiavo nuo autobusu... ir kainos geležinkelyje atrodo didesnes... tai kaip traukiniai gali konkuruoti su autobusais? ..ka jie tokio gali pasiulyti kad pritraukti keleivius?
                                          Nu radai ka lyginti. Autobuse (ypac mikriuke) i tualeta nenueisi, pasivaikscioti irgi vargiai gali, laptopo irgi vaziuodamas i darba neissitrauksi, jau nekalbant apie sauguma (siuo atzvilgiu traukiniai yra viena saugiausiu transporto priemoniu).

                                          Jei kalbetume apie uzsieni, traukiniai beveik visur yra brangesni uz autobusus, nes yra daug patogesni (Lietuvoje tas negalioja) ir daug greitesni (ir del greicio, ir del to kad vaziuoja tiesiai, ir del to, kad patogus visuomenininis susisiekimas su gelezinkelio stotimis). Teko vaziuoti traukiniais netgi Kinijoje, netgi ten kelione traukiniu europietiskesne greicio prasme (greitieji Siemens vaziuoja ant 120 kmh, Maglev - 430 kmh

                                          Comment

                                          Working...
                                          X