Paskolos lėšomis bus finansuojami ruožo nuo Kenos iki Naujosios Vilnios bei Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo projektai, Pauosčio kelyno rekonstrukcija Klaipėdoje, antrųjų kelių rangos darbai ruože Telšiai-Lieplaukė, kiti geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektai.
Jos taip pat bus naudojamos naujiems keleiviniams traukiniams įsigyti, rašoma bendrovės pranešime.
Imama 68 mln. Eur paskola bus jau penktoji nuo 1996-ųjų. Bendra visų pasirašytų paskolų vertė – 244,3 mln. Eur. Iš jų bendrovė jau grąžino 77,8 mln. Eur.
O aš prisimenu, kaip alytiškiai per miestą ėjusio geležinkelio stengėsi atsikratyti. Iš pradžių - keleivinio traukinio važiavimo į senąją geležinkelio stotį Gardino gatvėje, po kiek metų - ir pačios geležinkelio linijos išilgai Naujosios gatvės.
O aš prisimenu, kaip alytiškiai per miestą ėjusio geležinkelio stengėsi atsikratyti. Iš pradžių - keleivinio traukinio važiavimo į senąją geležinkelio stotį Gardino gatvėje, po kiek metų - ir pačios geležinkelio linijos išilgai Naujosios gatvės.
Negaliu pasakyt, kaip buvo, nes iš to meto nieko neprisimenu. Vis dėlto, mano manymu, panaikint per miestą einantį geležinkelį buvo svarių priežasčių:
1. Jis praktiškai dalijo miestą pusiau.
2. Jis niekur nevedė. Buvo atšakos į mašinų gamyklą ir kuro bazę. Kiek žinau, kuro bazę iškelt ir taip norėta, o dėl "Astros" - neaišku, ar ta atšaka buvo naudojama.
Vargu, ar buvo įmanoma pratęst geležinkelį. "Kas, jeigu?" scenarijus - tarkim, geležinkelis sovietmečiu stebuklingu būdu būtų atstatytas iki Varėnos. Neįsivaizduoju, kaip dabar juo vežtų krovinius vidury miesto - triukšmas, nesaugu.
Logiškiausias variantas - bendrajame plane numatyta atšaka iš Pramonės rajono iki Naujųjų Valkininkų. Geležinkelis aplenktų miestą iš šiaurės. O po tais straipsniais atsirado gudručių komentatorių, sakančių: "Kam tas pėsčiųjų tiltas, reikėjo statyt, kad ir traukinį atlaikytų. Dabar šaukštai po pietų..." Jie gal įsivaizduoja, kad tas geležinkelis eitų dabartiniu Sveikatos taku, su dešimčia pervažų? O gal estakadomis? O triukšmas, vibracija?
P.S. ieškodamas informacijos apie šitą geležinkelį, buvau radęs perspektyvinį maršrutą Druskininkai - Seinai - Suvalkai, jeigu neklystu. Kadangi geležinkelis kirstų kažkokias saugomas teritorijas, poveikio aplinkai išvadose buvo parašyta, kad galimai gali atsirasti neigiamų pasekmių...
Aš tai manau, kad vienintelis būdas gauti Alytui geležinkelį, jei nuspręstų, kad dabartinė RailBaltika vėžė per Marijampolę yra per lėta ir reiktų padidinti greitį iki 240km/h ir tiesti naują, tiesią, greitą liniją Kaunas-Alytus-Šeštokai-Lenkija.
Eiliniai pamąstymai, kokių būta daug. Apie 1990 m. per miestą einančia geležinkelio linija buvo pasiūlymų paleisti tramvajų (kada nors įdėsiu straipsnį iš laikraščio). Viešojo transporto poreikis miesto buvo didelis. Dabar gi tenkinamasi mikrobais... Koks dar tramvajus... Geležinkelį iškelti žadėta dar tarybiniais metais, tam ir nauja stotis pastatyta už miesto. Kaip krovininei, tai vieta tinkama. Bet keleivinę reikėjo statyti Putinuose. Deja...
Kad išliktume konkurencingi, turėtume keisti modernizuotus dyzelinius lokomotyvus elektriniais. Iki 2020 m. esame numatę elektrifikuoti geležinkelio linijas iki Radviliškio, o 2025 m. – iki Klaipėdos. Tokiu būdu sumažintume savo veiklos sąnaudas apie 30 proc., taptume efektyvesni ir greitesni. Labai svarbi ir antrųjų kelių statyba, padidinsianti greitį bei saugumą.
Elektrinių lokomotyvų gamyba Lietuvoje???:
Sieksime plėtoti krovinių terminalų galimybes, jų pritaikymą skirtingiems kroviniams. Labai svarbus etapas bus elektrinių lokomotyvų gamybos pradžia Vilniuje, vykdoma kartu su pasauliniais gamintojais. Vyksta pirminiai susitikimai su galimais partneriais. Lietuva žengs milžinišką žingsnį į priekį šioje srityje.
Sieksime plėtoti krovinių terminalų galimybes, jų pritaikymą skirtingiems kroviniams. Labai svarbus etapas bus elektrinių lokomotyvų gamybos pradžia Vilniuje, vykdoma kartu su pasauliniais gamintojais. Vyksta pirminiai susitikimai su galimais partneriais. Lietuva žengs milžinišką žingsnį į priekį šioje srityje.
Šilumvežius Lietuvoje gamina jau seniai (TEM TMH), kodėl negalima būtų gaminti ir elektrovežius?
Su šilumvežių remontu patirties jau turi pakankamai, o su elektrovežiais - 0. Gal pradžiai bent 5 nusiperka ir paeksploatuoja kelis metus. Tačiau remontuoti kol garantija vis tiek niekas neduos. Aišku, variantas yra pirkti kelis elektrovežius su tolimesniu pirkimu surenkant juos Vilniuje. Tačiau kiek potencialiai jų surinkti galima Lietuvai? 30 vnt., manau, per akis. Pradžiai ir 20 užteks. Ir tik krovininių. Keleivinių, jei nebus elektrifikacijos iki Kaliningrado nereikės, nes į Klaipėdą vargu ar po elektrifikacijos bus leidžiami vagonai su lokomotyvais. Nupirks dar kelis dviaukščius traukinius, galbūt keturvagonius (būtinai tokių reikia, nes dabartinė 2 klasė dviaukščiuose netinkama ilgesnei nei 2 val. kelionei) ir paleis.
Su šilumvežių remontu patirties jau turi pakankamai, o su elektrovežiais - 0.
Šilumvežių ir elektrovežių "apačia" yra beveik vienoda, o ±"viršus" jau seniai važinėja tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pat nereikia pamiršti, kad ir peraonalas bus specialiai apmokytas dirbti su nauja technika.
Su šilumvežių remontu patirties jau turi pakankamai, o su elektrovežiais - 0. Gal pradžiai bent 5 nusiperka ir paeksploatuoja kelis metus. Tačiau remontuoti kol garantija vis tiek niekas neduos. Aišku, variantas yra pirkti kelis elektrovežius su tolimesniu pirkimu surenkant juos Vilniuje. Tačiau kiek potencialiai jų surinkti galima Lietuvai? 30 vnt., manau, per akis. Pradžiai ir 20 užteks. Ir tik krovininių. Keleivinių, jei nebus elektrifikacijos iki Kaliningrado nereikės, nes į Klaipėdą vargu ar po elektrifikacijos bus leidžiami vagonai su lokomotyvais. Nupirks dar kelis dviaukščius traukinius, galbūt keturvagonius (būtinai tokių reikia, nes dabartinė 2 klasė dviaukščiuose netinkama ilgesnei nei 2 val. kelionei) ir paleis.
Sutinku, kad pirmiausiai reikėtų paeksploatuoti keliolika. Dėl gamybos. Jei sugebėtų suktis, didelis privalumas, kad čia gali surinkinėti ir garantiją atlikinėti visai NVS erdvei.
NVS erdvei nereikia lietuviškų elektrovežių. Ukrainai, nors jų labai reikia, bet ji galvoja apie savo gamybą, nors neaišku, kas ten išeis, nes nieko gero su ekonomika ir aplamai. Rusija nepirks iš principo iš Lietuvos, nes savo turi su tuo pačiu Siemens ir Alstom. Modavijoje elektrifikacijos nėra ir nebus. Azerbaidžane, Gruzijoje nuolatinė. Armėnijos geležinkeliai išnuomoti Rusijai. Vidurinė Azija sėdi ant kinietiškų. Baltarusija irgi. Jei ką, savo surinkinėti turi didesnį potencialą, o dar ir Stadler'is yra.
Kaip išėjo su TEM-TMH žinome. Tik keli parduoti latviams ir estams. Pastariesiems vargu ar reikės lietuviškų elektrovežių. Latvija jau pristabdė elektrifikaciją, nes nėra ką vežti, Estijoje dabar ir ilgam dar didesnis geležinkelių pervežimų krachas... Kokia dar elektrifikacija?
Susisiekimo ministras teigia, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios kelių dešimčių milijonų eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją.
Comment