Geležinkeliai Lietuvoje

[Eimantas]

Už savikainą ar subsidijuos gal, kad apsimokėtų vežti kelis kartus toliau į uostą esantį daug toliau nuo sąsiaurių, žiemą užšąlantį ir su didele tikimybe vagonų prastovų. Be to baltarusiai jau yra BKT dalininkai, todėl tiesiogiai finansiškai suinteresuoti vežti būtent į Klaipėdą, neskaitant privalumų kituose dalykuose.

Kartu nebūtina dėti, nes LG reikšmingas jų tranzitas į Kaliningradą ir srautai ten ir į Klaipėda ženkliai skiriasi. Jei pradės kenkti ar šiaip mažinti ta kryptimi, tai kartu temps žemyn ir Kaliningrado geležinkelius, nes ten praktiškai jokios srautų diversifikacijos nėra kaip pas mus.

Uoste du trečdaliai krovinių Lietuvos, trečdalis Baltarusijos, likusi dalis Rusija ir visai trupiniai kitos šalys. Apie krovinius iš Rusijos jau aptarėm, į Rusiją pagrinde vežamos plataus vartojimo prekės, bet LG čia kažkodėl beveik gauna į vienus vartus nuo autotransporto, o dėl krovinių per Rusiją taikliai pasakyta:

Tai marginaliniai srautai. Kol kas.

[Al1]

Rusijoje energoresursai visuomet bus pigesni, todėl gali ir neprireikti dotuoti. Taipogi uostų užšalimas šiais laikais jau ne tokia didelė bėda, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius, o ir klimatas kol kas atšilęs. Rusijos kroviniai (plačiąją prasme) uoste sudaro 15-20 proc. Tai mažai? Ir absoliuti dauguma jų gabenama geležinkeliu. Galima mėtytis? Tik įdomu ką tuomet vežti reikės? Visos krovinių srautų augimo perspektyvos su kroviniais į Rusiją ir iš Rusijos ir per Rusiją iš Azijos (įskaitant ir Vidurinę Aziją). Ukraina jau atpuola, jos ir į ją krovinių ne tiek ir daug buvo. O visokios Turkijos, Balkanai ir t.t. tai kiek metų jau plėtojami visokie vikingai ir pan.? Dideli srautai? Vienas traukinys per savaitę, kartais keli per mėnesį. Kai Rusijos srautai (plačiąją prasme į uostą) eina bent po kelis sąstatus kasdien.

[Eimantas]

Didelių problemų Suomijos įlankoje buvo prieš kelis metus... Be to

Laikas - pinigai.

Mėtytis negalima ir keliais vagonais tarp Tauragės ir Klaipėdos ar pan. Bet nereikia suabsoliutinti ir gąsdinti dėl tų Rusijos krovinių, du dešimtmečius ta pati dainelė, jokio kolapso neatsitiko ir ženkliai sumažėjus jiems.

[Gator]

Rusiškų krovinių srautas yra pakankamas, kad jo netekus LG, uostas ir valstybė patirtų šimtų milijonų Lt per metus nuostolius.

Ar nemaišai negautų pajamų su nuostoliais? O gal specialiai žongliruoji žodžiais, kad efektas grėsmingesnis būtų?

[Al1]

Nu ką čia ginčytis. Štai pernai metų duomenys geležinkeliams:

Didžiausius krovinių srautus tarptautinių vežimų rinkoje sudaro Rusija ir Baltarusija, kurių krovinių apyvarta analizuojamu laikotarpiu sudarė atitinkamai 50,3 % ir 35,0 % visų tarptautiniais maršrutais vežtų krovinių kiekio.

Bendroje krovinių vežimo struktūroje tranzitas sudarė 25,2 %:
- Kaliningrado srities kryptimi vežta 98,4 % visų tranzitinių krovinių kiekio

Į uostą vežami ir jūra išvežami ar įvežami kroviniai statistikoje nėra laikomi tranzitu, bet priskiriami prie tarptautinių vežimų.

Vietiniai kroviniai LG sudarė 31,5 proc. Likę - tranzitas (25,2 proc.) ir tarptautiniai pervežimai, iš kurių pusė yra Rusijos kroviniai.

http://www.transp.lt/files/uploads//...20apzvalga.pdf

Nuo ketvirčio iki penktadalio krovinių praradimas tai menkniekis būtų LG, valstybei???

[Eimantas]

Išskirk Kaliningrado srautą ir Baltarusijos krovinius. Jei rauks Kaliningrado srautą, tai praradimai svarūs (apie tai minėjau jau pačiame pirmame pranešime), bet tai dar didesnis smūgis Kaliningrado srities geležinkeliams būtų, t.y. sau labiau pakenktų. O Klaipėdai kaip jau minėjau, skirtingai nei Latvijos ir Estijos uostams, kurie labai priklausomi nuo Rusijos krovinių.

[Al1]

Taigi toje ataskaitoje aiškiai parašyta. Paskaičiuoti tik reikia. Rusijos kroviniai (į ir iš) sudarė apie 22 proc. (2013 m.). Čia be Kaliningrado tranzito. Pridėjus Kaliningrado tranzitą , Rusijos kroviniai sudarė apie pusę visų LG pervežtų krovinių.

[Salvijus]

Bet esmė gi nesikeičia - Rusijos srautas per Klaipėda nedidelis, o Kaliningrado jie tikrai patys neblokuos.
O dėl baltarusių mes gerokai apsileidę, kad neatidaro srauto iš Gardino - nukreips (o gal jau nukreipė) srautus per Lenkiją.
Beje, į Pariečę važiuoja 6 vagonų DR1-A.

[Al1]

Kalbame ne tik apie Klaipėdos uostą. Esmė tame, kas LG pusė krovinių yra Rusijos, iš jų pusė - Kaliningrado, kita pusė - kiti Rusijos kroviniai, įskaitant ir per uostą vežamus. Ar sutiktum atsisakyti ketvirčio atlyginimo?
Dėl Gardino - vargu ar Baltarusija vežtų krovinius per Lietuvą tokiomis kilpomis.

[Salvijus]

Palyginimui prieš II Pasaulinį karą nebuvo jokio TSRS tranzito per Lietuvą (nebuvo bendros sienos), tačiau per Latviją TSRS veždavo labai daug. Kaip nebūtų keista patys iki 1930 m. veždavome per Karaliaučių. Ir nieko, Lietuva nežlugo.

[Al1]

Lyginti nekorektiška. Tuomet iš viso jokio kito normalaus sausumos transporto nei geležinkeliai nebuvo. Vidaus vandenų transportas Lietuvoje buvo labai ribotas. Automobilių transportas didesniuose atstumuose ir jei reikėjo pervežti bent kelias tonas nebuvo joks konkurentas. Nes tiek keliamoji galia, tiek greitis, tiek ir kelių tinklas tą ribojo. Per Lietuvą ėjo nemažas TSRS tranzitas iš ir į Vokietiją. Lietuva turėjo savo 1520 mm vėžės prekinių vagonų parką. Į Ventspilį jo nereikėjo, nes į ten linija iš Lietuvos buvo 1435 mm.

[Salvijus]

Kažką painioji. Į Venstpilį iš Jelgavos ir Tukumo ėjo 1520 mm vėžė, o 1435 mm linija Liepoja-Venstpilis nutiesta tik 1944 m.
Kokioje vietoje Lietuvoje bazavosi 1520 mm prekinių vagonų parkas kai visai neturėjome tokios vėžės.

[Al1]

Suklydau, į Liepoją. Lietuvoje jokios bazės nebuvo. Tie vagonai aptarnavo vežimus į TSRS, važinėjo Latvijoje ir TSRS, bet jų greitai buvo atsisakyta.

[Eimantas]

Kalbame ne tik apie Klaipėdos uostą. Esmė tame, kas LG pusė krovinių yra Rusijos, iš jų pusė - Kaliningrado, kita pusė - kiti Rusijos kroviniai, įskaitant ir per uostą vežamus. Ar sutiktum atsisakyti ketvirčio atlyginimo?
Dėl Gardino - vargu ar Baltarusija vežtų krovinius per Lietuvą tokiomis kilpomis.

Kalba būtent apie Baltijos uostus, ir krovinius iš Rusijos ar per Rusiją į juos, ir buvo pradėta:

Išeinant iš to, kad santykiai su Rusija jau nebebus geresni nei buvo, ir iš realios alternatyvos atsiradimo - Ust Lugos ir kitų išplėstų Baltijos jūros uostų Rusijoje - krovinių srautai iš Rusijos ir netgi visos Muitų sąjungos (Rusija turi poveikio priemonių) per visus Baltijos šalių uostus mažės..

[Al1]

Pradėta buvo bendrai apie krovinius iš (į) Rusiją gabenamus Lietuvos geležinkeliais. O uostas tik dalinis atvejis.

[Gintaras663]

Man iškilo klausimas , gal kas žinote ar yra naudojami begiai atkarpoje Turmantas-Daugpilis?

[Al1]

Yra. LG traukinys į Sankt Peterburgą pro ten važiuoja. Daugiau jokio eismo nėra. Latvijoje yra nuo Daugpilio iki Gryvos krovininių eismas.

[Gintaras663]

Ačiu už informacija

[Beginis]

Sveiki, norejau paklausti, kokios perspektyvos baigus ''lokomotyvo masinisto'' specialybe cia lietuvoje? ar imanoma gauti darba ir koks uzmokestis? Rusu kalbos nemoku studijuociau VGTVPM
Aciu.

[K a J o t]

Sveiki, norejau paklausti, kokios perspektyvos baigus ''lokomotyvo masinisto'' specialybe cia lietuvoje? ar imanoma gauti darba ir koks uzmokestis? Rusu kalbos nemoku studijuociau VGTVPM
Aciu.

Siuo metu nieko gero. Baigsi mokslus, atliksi praktika ir tuom baigsis karjera. Siuo metu nauju darbuotoju nepriima i LG (generalinio direktoriaus nurodymu).