Parašė udrius
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geležinkeliai Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė Gator Rodyti pranešimąArgumentai butu neblogi jei tikslas butu sunjungti Lietuvą su Varsuva. Taciau Railbaltikos uzmojai yra platesni ir jungia daugiau valstybiu, daromas optimalus trasos sprendimas visu valstybiu interesams, o ne vien atskirai Lietuvos.
Comment
-
vėžlio geležinkelis juokins pasaulį
"Jei ne per Vilniu tai "i niekur" ir "vingiuotas takelis", kuris is tiesu yra tiesu takas. Pasaulio bambos Vilniaus ponu ambicijos..."
Bandžiau išdėstyti rimtus argumentus: greitį, pigumą, dar galima būtų pridėti efektingą Europos žmonių trauką į Vilnių, taip pat ir lenkų turistų nostalgiją.
Tačiau viskas veltui. Matyt ir Lietuvos valdžioje bet kokiai su jos, kad ir kvaila politika, pvz., tiesti geležinkelį 50 km greičiui, nesutinkančiai nuomonei trenkiamas koks nors debiliškas atsakymas apie bambą, ponų ambicijas... O dėl tikro kelio, ne takelio, tai prisiminiau vieno Vilniaus folkloro ansamblio kelionę į Švediją maždaug 1990-1991 metais. Jie prisigrūdo pusę autobuso tuomet pigaus benzino ir važiavo per Suomiją, aplink Baltijos jūrą, nes neturėjo pinigų keltui. Paskiau švedai jiems davė pinigų keltui, kad nejuokintų pasaulio su tokiu maršrutu. Tai dabar tiesdami vėžlio geležinkelį mes irgi juokinam pasaulį.
O kad keliu per Kauną važiuos latviai ir estai tai irgi baikite juokinti. Jei nebus greičio, niekas tokiu keliu nevažiuos.
Comment
-
Per šešis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta beveik 2,4 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Birželio mėnesį Lietuvos geležinkeliais keliavo daugiau nei 435 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012m. Vietinio susisiekimo traukiniais birželį pervežta 340 tūkst. keleivių, arba 4,9 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Birželį keliavusiųjų maršrutais Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas–Naujoji Vilnia ir Vilnius–Klaipėda–Vilnius skaičius išliko stabilus — vežta atitinkamai apie 94 tūkst. ir 50 tūkst. keleivių (pernai — apie 93 tūkst. ir 50 tūkst.).Smarkiai išaugo keliavusiųjų Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia skaičius — birželį vežta per 35 tūkst. keleivių arba beveik 29 proc. daugiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais.
9,5 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Ignalina–Turmantas–Vilnius, pervežta apie 43 tūkst. keleivių. Birželį beveik 35 proc. išaugo keliavusiųjų maršrutu Vilnius–Oro uostas–Vilnius skaičius — vežta apie 10 tūkst. keleivių.
Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius. Birželį tarp dviejų sostinių keliavo per 29 tūkst.keleivių, arba maždaug 48 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ primena, kad vasaros sezono metu traukinio Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai–Naujoji Vilnia keleiviai savaitgaliais yra vežami iki pat Akmenos ežero kranto. Trakų geležinkelio stotyje visais vasaros šeštadieniais ir sekmadieniais keleivių lauks specialus autobusas, kuris veš poilsiautojus per miesto centrą į paplūdimį bei atgal.
(...)I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Nežiūrėdami į esmines projekto nerealumo aplinkybes, mūsų valstybės vyrai kupini entuziazmo lįsti į dar gilesnę finansų duobę ir riedėti europietiška vėže pirmiesiems Baltijos šalyse. Galima tik priminti, kad jeigu žiūrėsime tos pirmenybės ir labai didelio noro pasivažinėti europietišku traukiniu, tai Lietuvoje galime juo važiuoti ir dabar, nors ir kiekvieną dieną, įsėdus Šeštokuose į Varšuvos traukinį. Dėl to europietiškumo netgi nereikia važiuoti į Lenkiją, galima išlipti, pvz., pirmojoje stotelėje - Mockavoje. Prašom, važiuokite ir džiaukitės.
Traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą (su dviem persėdimais!)paprastai važiuoja vos keliolika keleivių (juos lengva suskaičiuoti Šeštokuose), per metus jų susidaro gal apie 10 tūkstančių. Automobilių transportu Lietuvos Lenkijos sieną per metus kerta kerta 3 mln. žmonių. Tačiau minėtos „Rail Baltica“ galimybių studijos autoriai drąsiai tikina, kad 2034 m. (nuo studijos parengimo praėjus kažkodėl 27 metams!) Lietuvos - Lenkijos sieną kirs 1,2 milijono(!) geležinkelio keleivių, o naujoje linijoje tarp Kauno ir Radviliškio važiuos 1,5 milijono(!!!) keleivių per metus. Įdomu, kokiais Vasiukais turės tapti tas Radviliškis, kad į jį plūstų milijonai keleivių?
Krovinių gabenimo argumentas irgi visai subliūškęs. Netgi dabartinių pajėgumų (1,5 mln. t) krovinių vežėjams per akis, nes šiuo metu geležinkeliu Lenkijos kryptimi pervežama apie 0,7 mln. t krovinių per metus. Sunkvežimiais per Lietuvos ir Lenkijos sieną šiuo metu pervežama apie 15 mln. tonų (20 kartų daugiau). Ar galima tikėtis, kad nutiesus europinę vėžę iki Kauno padaugės geležinkeliu vežamų krovinių? Labai abejotina, tiek dėl grynai techninių (krovinių perkrovimo), tiek ir dėl finansinių priežasčių, pvz., tranzitu per Lietuvą pravažiuojantis vilkikas sumoka 20 Lt vinjetės mokestį. Tuo tarpu geležinkelio vežėjas, vežantis analogišką krovinį konteineryje, už geležinkelių infrastruktūrą privalo sumokėti apie 400 Lt, t.y. vėlgi 20 kartų daugiau.
Comment
-
Skubiai prireikė Lietuvos geležinkelių žemėlapio (schemos), kurioje butų sužymėta bent stočių, gal but ir svarbesnių geležinkelio pervažų kilometražas (piketažas). Tenkintų bet koks skaitmeninis formatas...pdf, .img it t.t.
Suprantu, kad gal būt kažkur tai jau forume ir yra...Bet bėginio transporto skyrius labai stambus ir per paieška kol kas nepavyksta nieko panašaus rasti.
Ačiu.
Comment
-
Parašė epalaa8 Rodyti pranešimąNežiūrėdami į esmines projekto nerealumo aplinkybes, mūsų valstybės vyrai kupini entuziazmo lįsti į dar gilesnę finansų duobę ir riedėti europietiška vėže pirmiesiems Baltijos šalyse. Galima tik priminti, kad jeigu žiūrėsime tos pirmenybės ir labai didelio noro pasivažinėti europietišku traukiniu, tai Lietuvoje galime juo važiuoti ir dabar, nors ir kiekvieną dieną, įsėdus Šeštokuose į Varšuvos traukinį. Dėl to europietiškumo netgi nereikia važiuoti į Lenkiją, galima išlipti, pvz., pirmojoje stotelėje - Mockavoje. Prašom, važiuokite ir džiaukitės.
Traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą (su dviem persėdimais!)paprastai važiuoja vos keliolika keleivių (juos lengva suskaičiuoti Šeštokuose), per metus jų susidaro gal apie 10 tūkstančių. Automobilių transportu Lietuvos Lenkijos sieną per metus kerta kerta 3 mln. žmonių. Tačiau minėtos „Rail Baltica“ galimybių studijos autoriai drąsiai tikina, kad 2034 m. (nuo studijos parengimo praėjus kažkodėl 27 metams!) Lietuvos - Lenkijos sieną kirs 1,2 milijono(!) geležinkelio keleivių, o naujoje linijoje tarp Kauno ir Radviliškio važiuos 1,5 milijono(!!!) keleivių per metus. Įdomu, kokiais Vasiukais turės tapti tas Radviliškis, kad į jį plūstų milijonai keleivių?
Krovinių gabenimo argumentas irgi visai subliūškęs. Netgi dabartinių pajėgumų (1,5 mln. t) krovinių vežėjams per akis, nes šiuo metu geležinkeliu Lenkijos kryptimi pervežama apie 0,7 mln. t krovinių per metus. Sunkvežimiais per Lietuvos ir Lenkijos sieną šiuo metu pervežama apie 15 mln. tonų (20 kartų daugiau). Ar galima tikėtis, kad nutiesus europinę vėžę iki Kauno padaugės geležinkeliu vežamų krovinių? Labai abejotina, tiek dėl grynai techninių (krovinių perkrovimo), tiek ir dėl finansinių priežasčių, pvz., tranzitu per Lietuvą pravažiuojantis vilkikas sumoka 20 Lt vinjetės mokestį. Tuo tarpu geležinkelio vežėjas, vežantis analogišką krovinį konteineryje, už geležinkelių infrastruktūrą privalo sumokėti apie 400 Lt, t.y. vėlgi 20 kartų daugiau.
Comment
-
Pagaliau forumiečiai prisikasė: epalaa8 yra KGB agentas, Rusijos šnipas, Europos, taip pat ir Lietuvos priešas, žodžiu, prie sienos ir pykšt. Štai tokia Lietuva ir lietuviai. Imtinai iki pat vyriausybės, net neskaičiuojančios, kiek ta Šeštokų railbaltica kainuos ir kas ja važiuos. Net Rusija, pamačiusi atominį šnipštą sustabdė ir iš esmės užbaigė Kaliningrado atominę elektrinę, nors propagandai toje šalyje skiriama labai daug dėmesio. Lietuvoje geležinkelis į niekur vis tiek bus tęsiamas, o jo kritikai jei ne statomi prie sienos, tai surakinami prie patriotų suręsto gėdos stulpo.
Comment
-
Aš senai sakiau kad jis nereikalingas, butu reikalingas, butu pastatytas. Nera ka vezti is Lietuvos.Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Vokietijos keliai pro automobilio langą
Naujas video: Niedersachsen, NL - Bremen, 126 km, 29 May 2012
Comment
-
Parašė epalaa8 Rodyti pranešimąPagaliau forumiečiai prisikasė: epalaa8 yra KGB agentas, Rusijos šnipas, Europos, taip pat ir Lietuvos priešas, žodžiu, prie sienos ir pykšt. Štai tokia Lietuva ir lietuviai. Imtinai iki pat vyriausybės, net neskaičiuojančios, kiek ta Šeštokų railbaltica kainuos ir kas ja važiuos. Net Rusija, pamačiusi atominį šnipštą sustabdė ir iš esmės užbaigė Kaliningrado atominę elektrinę, nors propagandai toje šalyje skiriama labai daug dėmesio. Lietuvoje geležinkelis į niekur vis tiek bus tęsiamas, o jo kritikai jei ne statomi prie sienos, tai surakinami prie patriotų suręsto gėdos stulpo.
Comment
-
Parašė epalaa8 Rodyti pranešimąnes šiuo metu geležinkeliu Lenkijos kryptimi pervežama apie 0,7 mln. t krovinių per metus. Sunkvežimiais per Lietuvos ir Lenkijos sieną šiuo metu pervežama apie 15 mln. tonų (20 kartų daugiau).
tranzitu per Lietuvą pravažiuojantis vilkikas sumoka 20 Lt vinjetės mokestį. Tuo tarpu geležinkelio vežėjas, vežantis analogišką krovinį konteineryje, už geležinkelių infrastruktūrą privalo sumokėti apie 400 Lt, t.y. vėlgi 20 kartų daugiau.
Comment
-
Parašė r08n Rodyti pranešimąKodėl RU/BY kroviniai į Klaipėdos uostą ir Karaliaučiaus kraštą vežami geležinkeliu? Vilkiku gi būtų 20 kartų pigiau.
Comment
-
Parašė Raptor Rodyti pranešimąTodel, kad už kurą fūros ko gero dvigubai daugiau sumoka, dar be to, jeigu veži krovinius geležinkeliu tai muitinėse nerėikia tiek ilgai stovėt, o šiais laikais laikas yra labai svarbus dalykas logistikos versluose
Comment
-
"Kodėl RU/BY kroviniai į Klaipėdos uostą ir Karaliaučiaus kraštą vežami geležinkeliu? Vilkiku gi būtų 20 kartų pigiau".
Nekalbėk nesąmonių, du trečdalius, o gal ir daugiau iš tų krovinių sudaro kroviniai, kurių vilkikais nevežioja, pvz., nafta ir jos produktai, trąšos, metalai, mediena. Iš Lietuvos į Lenkiją ir Europą, o plačiau šiaurės pietų kryptimi tokių krovinių neveža, čia dominuoja vadinamosios plataus vartojimo prekės, kurioms vilkikai yra kaip tik.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąNereikia norėti logistikos infrastruktūros, kol nėra normalios linijos. Sako kai kas, kad būtų poreikis, verslas pats viską padarytų. Deja, tai klaidinga laisvos rinkos apologetų sukurta dogma. Labai daug ko verslas pats nedarytų, jei prieš tai valstybė neparuoštų dirvos.I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
Parama Siaurojo geležinkelio klubui
Comment
-
Parašė Wycka Rodyti pranešimąDaugiau prieštaraučiau nei pritarčiau. Problema ta, kad pagal LR Konstitucijos 47-ą straipsnį (Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai), RailBaltica jokiais pavidalais negali būti privati nuosavybė. Net ir aš mielai nusipirkčiau geležinkelio ruožo LT/PL siena-Šeštokai-Marijampolė-Kazlų Rūda-Palemonas atkarpą, ją rekonstruočiau, statyčiau intermodalinį terminalą ir vežčiau arba už savo tarifą leisčiau kitiems vežti krovinius, tačiau... Konstitucija to neleidžia. Todėl nereikia čia kaltinti verslo, neva jis čia nemato perspektyvų. Niekas nekiš savų pinigų ten, kur naudos turės ir konkurentai. Valstybė savo ruožtu operuoja visų mokesčių mokėtojų pinigais, todėl galime teigti, kad RailBaltika statoma už visų mūsų pinigus, todėl turės duoti vienodą / panašią naudą visiems prie jos statybos prisidėjusiems. Taigi privalės būti sudarytos vienodos sąlygoms bet kokiam verslui, kuris tik norės naudotis naująja geležinkelio trasa.
Konkrečiai krovinių. Ir teigiama, kad, atseit, jei būtų buvusi nauda, tai verslas seniai būtų gabenęs krovinius geležinkeliu, o ne autotransportu. Ir čia visiškai neturima omenyje to, kad kažkoks UAB'as būtų nusipirkęs lokomotyvus ir vežiojęs krovinius.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąBeabejo, nereikia kamščiuose stovėti traukiniams, vienas garvežys gerokai mažiau kuro ima nei 100 fūrų, taip pat vieno ar kelių mašinistų darbo sąnaudos mažesnės nei 100 fūristų.
Comment
Comment