Geležinkeliai Lietuvoje

[[unique]y1k3s]

Mørtã, kam tas kabinėjimasis prie žodžių.
Al1 - 120 yra ir "iki 160", ir "iki 300", ir "iki šviesos greičio".

[Mørtã]

Mørtã, kam tas kabinėjimasis prie žodžių....

Prie ko cia tai, as sakau LG paliko sau vietos manevrui. Jei nebus 160 greicio nieko nepareikalausi nes niekas ir nezadejo...

p.s. cia kaip mano Intereneto tiekejas parduoda paslauga su greitaveika iki 64 Mbps, bet realiai visada mazesne, bet nieko nepasakysi nes betkokia yra pagal sutarti.

[Mørtã]

/\ Na tada pasakyk kas dabar trukdo važiuoti 160 kmph nuo Kaišiadorių iki Radviliškių GS?

[rakolioux]

Na visų pirma -Radviliškių GS nėra, gal todėl.

[disident]

/\ Na tada pasakyk kas dabar trukdo važiuoti 160 kmph nuo Kaišiadorių iki Radviliškių GS?

Na Kaunas - Klaipėda automagistrale irgi niekas netrukdo tau 160 važiuoti ir kaip kurie taip ir važiuoja, tačiau maksimalus greitis nustatytas 130.

Toks greitis tame kelyje yra paprasčiausiai nesaugus ir tiek. 120 yra maksimalus saugus greitis, o maksimalus nesaugus, tačiau fiziškai įmanomas pravažiuoti, ko gero yra didesnis.

[Eimantas]

Baltijos šalių geležinkeliai britų turisto akimis

aštuntajame žurnalo „baltic railways magazine“ numeryje buvo publikuotas philipo wormaldo straipsnis apie tai, kaip jis 2011 m. Vasarą su „ptg tours“ lankėsi estijoje. žurnalo pirmajame ir trečiajame numeriuose turistams buvo patraukliai papasakota apie lietuvos siaurojo geležinkelio ruožą. Ketvirtajame numeryje pristatomas ir latvių siaurasis geležinkelis „banitis“. Nuo 2003-iųjų lietuvoje lankiausi daug kartų, 2008 m. Dalyvavau entuziastų surengtame ture po geležinkelių depus ir dirbtuves latvijoje ir lietuvoje, tad tikiuosi tą patį daryti ir 2012 m., šįkart aplankydamas ir estiją su norvegija.
Mintis, kad geležinkeliais domėtis gali paprasti žmonės, o ne vien geležinkelius valdantys specialistai, – svetima tai gyventojų kartai, kuri daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno kontroliuojama sovietų sąjungos. Kaip yra žinoma, geležinkeliai turėjo strateginę (karinę) reikšmę, todėl domėjimasis traukiniais (kaip tai daro didžiosios britanijos ar kitų šalių entuziastai) buvo laikomas šnipinėjimu. Akivaizdžiai gana pavojingas pomėgis.
Viso to padarinys – baltijos šalyse nepatenkinami geležinkelių entuziastų ir turistų kelionių poreikiai. Didžiausia problema – keleivinių traukinių maršrutų trūkumas. Su „ptg tours“ keliavome užsakytais traukiniais, o tai brangus, bet būtinas būdas. 2008 m. Su „rail europe“ geležinkelių entuziastų klubu vykusiai kelionei buvo užsakytas mikroautobusiukas – taip bus keliaujama ir 2012-aisiais. Keliaudamas po latviją ir lietuvą du kartus turėjau vykti iš rygos į panevėžį. Nors pažvelgus į žemėlapį tai atrodo paprasta, bet traukiniai sienos nekerta ir iš panevėžio į šiaulius kursuoja tik du kartus per dieną (skaičiau, kad ir šį maršrutą ketinama panaikinti). Taigi kito pasirinkimo nėra – tenka keliauti autobusu arba automobiliu!
Kaip ph. Wormaldas teigė žurnalo aštuntajame numeryje, kad būtų patenkinti turistų poreikiai, būtina atnaujinti reguliarų traukinių maršrutą talinas–ryga–kaunas–vilnius. žurnalo trečiojo numerio straipsnyje paaiškėjo, kad baltijos šalių gyventojai taip pat pasisako už maršruto atnaujinimą. Estijos, latvijos ir lietuvos vyriausybės bei geležinkelių administracijos turėtų pasistengti, kad šios problemos būtų išspręstos. šios valstybės – europos sąjungos narės, todėl joms nereikia muitinių ir pasienio kontrolės punktų, vienintelė reali kliūtis – noro tai padaryti stygius.
Turizmo sritis buvo apleista nuo pat nepriklausomybės paskelbimo (dar vienas penkiasdešimt metų trukusios sovietų izoliacijos padarinys), bet daugėja požymių, kad atsakingi žmonės bunda, suvokia poreikį išeiti į platųjį pasaulį ir savo šalį patraukliai pateikti turistams, kurie dažnai net nežino, kur tos baltijos šalys yra. Visos trys valstybės galėtų bendradarbiauti atkurdamos bendrą baltijos geležinkelį, o tai būtų puiki reklama geležinkelių entuziastams. Kitaip nei didžiojoje britanijoje, kur yra šimtai ar net tūkstančiai saugomų geležinkelių ir muziejų, kuriems išvardyti prireiktų daug kelionių vadovų, bendros baltijos valstybių pastangos reklamuoti geležinkelius neturėtų būti sunki užduotis ir pateisintų įdėtą triūsą. Tačiau tam reikia noro ir valios. Be to, niekada negali žinoti – jei kaliningrado sritis supaprastins savo pasienio kontrolę, ji taip pat galėtų prisidėti prie baltijos šalių geležinkelių entuziastų klubo.
Didesnė problema – ką apžiūrėti lankantis baltijos šalyse. Atvykę į didžiąją britaniją turistai žino, kad čia jų laukia didžiulis keleivinių traukinių tinklas, ypač miestuose ir aplink juos. šį tinklą papildo tolimojo susisiekimo turistinių autobusų maršrutai ir vietiniai autobusai. Padėtis baltijos šalyse – visiškai kitokia, nes čia paprastai prioritetas teikiamas geležinkeliais gabenamiems kroviniams, dėl to keleiviai priversti rinktis iš kelių turistinius autobusus siūlančių bendrovių, teikiančių paslaugas visoje europoje, arba tarpmiestinių ir miestelių senų nudėvėtų autobusų bei neatsakingų abejotinos kokybės mikroautobusiukų įmonių, siūlančių mažesnes kainas nei valdiški autobusai.
žurnalo „baltic railways magazine“ skaitytojai suvokia, kad visos trys baltijos valstybės greitai modernėja, bet jų laukia dar ilgas kelias siekiant turistams pasiūlyti tokią palankią transporto sistemą, kokia jie gali džiaugtis namie.

tony olssonas
didžioji britanija

brm

[Mørtã]

...Toks greitis tame kelyje yra paprasčiausiai nesaugus ir tiek. 120 yra maksimalus saugus greitis, o maksimalus nesaugus, tačiau fiziškai įmanomas pravažiuoti, ko gero yra didesnis.

O dabar dar karta paskaityk kas parašyta:

"Nutiesus antruosius kelius IXB transporto koridoriaus geležinkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų..."

Kaip keleta ruožu nutolusiu virš 100 km, rekonstrukcija padidins eismo sauga minetame ruože?

[Combat]

/\ Na tada pasakyk kas dabar trukdo važiuoti 160 kmph nuo Kaišiadorių iki Radviliškių GS?

Pervažos, esančios viename lygyje. Atsiradus kliūčiai pervažoje, traukinio mašinistas, net jei ir pastebėtų ją pirmuoju įmanomu pastebėti momentu, daugelyje vietų nepajėgtų sustabdyti traukinį, į ją neatsitrenkdamas. O jei į kliūtį rėžtusi 160 km/val greičiu, gali atsitikti, kad ir traukinys nuo bėgių nušoktų.

Gali būti, kad vertikalios ir horizontalios geležinkelio kelio kreivės yra netinkamos važiuoti tokiais greičiais. Pralėkti traukinys gal ir gali tokiu greičiu, bet jausmas keleivių būtų lyg kratomų bulvių žvyrkelyje.

"Nutiesus antruosius kelius IXB transporto koridoriaus geležinkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai iki 120 kilometrų per valandą greičiu, padidės traukinių eismo intensyvumas. Antrųjų kelių projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis."

Na, šis pranešimas (LG veikiausiai?) yra skirtas, kad „uodegą pasikelti“ prieš Lietuvos gyventojus.

Vienas paminėtas tarpstotis yra gan ilgas, o kiti du su didele įkalne, kas padidina traukinio važiavimo trukmę, lyginant su kitais tarpstočiais, be to, komplikuotas pradėjus važiuoti į įkalnę, jei traukinys buvo prieš tai esančioje stotyje sustojęs. Tokiu atveju reikia jį stumtelėti iš galo arba vežti lengvesnį traukinio sąstatą iš pradinės traukinio formavimo stoties. Visa tai mažina pravežamų krovinių (tonomis) kiekį geležinkelio ruožu. Dvikeliai intarpai leis sumažinti traukinių prastovą stotyse, padidinti traukinio svorį , jei jis važiuos per geležinkelio stotį, esančią prieš įkalnę, be sustojimo, taip sukaupdamas kinetinę (judėjimo) energiją bei padidinti praleidžiamų traukinių kiekį geležinkelio ruožu, na, gal kokiu vienu antru. Taip pat sumažės darbo Vaidotų ir Radviliškio stotyse (nereikės „laužti“ baltarusiško traukinio sąstato). Bet tai tikrai niekaip nesusiję su 160 km/val greičiu. Vien, kad keleivinį traukinį (ilgio, kaip Maskva – Kaliningradas) įginti iki tokio greičio, reikėtų apie 20 km.

[Eimantas]

Laužti jau dabar nereikia, nes ER20+ER20 su nemaža atsarga paveža, tiek baltarusiai neatveža, o ir stotys turbūt per trumpos būtų.

[Al1]

O ką tai duos? Geriau iš karto iki 160 km/h. Nes vis tiek tik kosmetinių patvarkymų nepakaks.

[udrius]

brm

Tipinis angliškas pasisakymas... Siūlyta daryti ne kartą turistinių traukinių programas, tačiau anglai pripažįsta tik angliškus gidus, dėl to ir už keliones permoka.

[Al1]

O tai kokia situacija su bėgiais (neskaitant pervažų, kurias galima nesunkiai sutvarkyti). Ar Vilnius-Kaunas bėgių kreivės iš principo leidžia 160km/h komercinį greitį? O kaip visame Kaišiadorys-Klaipėda ruože?
Pagaliau, jei skirtinguose ruožuose situacija smarkiai skiriasi, ar negalima vienur leisti 120, kitur 140, o dar kitur 160km/h?

Ir visgi kaip yra su signalizacija? Ar LG signalizacija leidžia 160km/h ar yra iš principo apribota 120km/h?

Signalizaciją reikia keisti. Pervažų pertvarkyti negalima. Reikia visas viadukais keisti. Kelias kreives tiesinti tikriausiai reikės. Reikalingas naujas tiltas per Nerį Jonavoje, stočių kelynų pertvarka. Bet pagrindinė problema tame, kad vienkelių ruožų daug. Reikalingas ištisinis dvikelis, ir, jį tiesiant, būtų tiesinamos kreivės, įrengiama nauja signalizacija ir kt.

[copper]

/\ Tai va klausimas ar verta, galima sakyti iš naujo nutiesti geležinkelį ir tai vien del keleivių vežimo, kuris ir taip gyvena ne itin gerai. Net ir dabar nėra išnaudojamas 120 km/h greičio galimybės. Geriau manau reiktų žiūrėtis naujų riedmenų, didinti jų kiekį, nepamiršti restorano galimybės ir pan. t.y. gerinti komfortą, psichologiškai trumpinant kelionės laiką, o ne pertiesiant viską, investuojant milžiniškus kiekius pinigų dėl 30 minučių.

[Mørtã]

Štai ir priejom prie išvados kad tie 160 km/h LG straipsnyje tik jų fantazijos... arba tautos mulkinimas...

[ead]

Įdomumo dėlei:

AB ,,LIETUVOS GELEŽINKELIAI" 2012-2018 M. NUMATOMŲ ĮGYVENDINTI PROJEKTŲ SĄRAŠAS

[Al1]

/\ Tai va klausimas ar verta, galima sakyti iš naujo nutiesti geležinkelį ir tai vien del keleivių vežimo, kuris ir taip gyvena ne itin gerai. Net ir dabar nėra išnaudojamas 120 km/h greičio galimybės. Geriau manau reiktų žiūrėtis naujų riedmenų, didinti jų kiekį, nepamiršti restorano galimybės ir pan. t.y. gerinti komfortą, psichologiškai trumpinant kelionės laiką, o ne pertiesiant viską, investuojant milžiniškus kiekius pinigų dėl 30 minučių.

Nieko iš naujo tiesti nereikia. Šis geležinkelio koridorius jau dabar ant pralaidumo ribos. Gaižiūnai - Radviliškis - Šiauliai modernizuojamas RailBaltica kontekste, o kitos atkarpos kaip transporto koridoriai.

[GYARD-P]

Radviliškio geležinkelio depas projektuoja nemažą kompleksą senų vagonų ardymui, didelį atsarginių dalių sandėlį ir kt. mažesnius infrastruktūros statinius. Jei kam įdomu apie projektą, rašykite PM. Paddetalizuosiu

[Salvijus]

Įdomumo dėlei:

AB ,,LIETUVOS GELEŽINKELIAI" 2012-2018 M. NUMATOMŲ ĮGYVENDINTI PROJEKTŲ SĄRAŠAS

Gaila, kad Skuodo ir Mažeikių (išskyrus Bugenius) ruožuose nieko neplanuojama.

[Al1]

Dar gerai, kad nenumato planinio išardymo. Nors tai gali būti padaryta ir ne pagal planą.

Keleivinių riedmenų pirkimas:

Šešių dviaukščių elektrinių traukinių pirkimas 2011-2016
Keleivinių vagonų pirkimas,16 vnt. 2015-2018
Žemagrindžių dyzelinių traukinių pirkimas, 7 vnt. 2015-2018
Miegamųjų vagonų pirkimas, 4 vnt. 2015-2018
Modulinių traukinių pirkimas, 4 vnt. 2012-2016

Iš lokomotyvų tik TEM-TMH numatyta. Kiekio nenurodo. Kitų lokomotyvų įsigyti nenumatyta.

[Al1]

Moduliai bus Vilniaus - Klaipėdos maršrutui. Vagonai + specialus šilumvežis ir galinis vagonas su valdymo kabina. O numatomi nuo 2015 metų pirkti dyzeliniai traukiniai DR1A pakeitimui.