Geležinkeliai Lietuvoje

[Al1]

Koks skirtumas, kokia tvarka sunumeruoti? Tam galima pastatyti informacines nuorodas (kaip ir dabar). Būdamas naujoje stotyje visuomet pirmiausia ieškai užrašo/nuorodos į tam tikrą kelią, o ne eilės tvarkos.

Skirtumas toks, kad visi mano, jog keliai turi būti sunumeruoti nuosekliai. Bet taip nėra.

O kas neleidžia vietoje 11, 12, 1, 2, 3... sunumeruoti kelius 1, 2, 3, 4, 5, ..? Taip, iš pradžių bus šiek tiek neįprasta, bet po mėnesio-kito visi apie seną tvarką pamirš.

Ir išėjus pro stoties duris tiesiai atsidurti prie 3 kelio... Pirmas kelias ir kelių numeracija turi prasidėti nuo artimiausio stoties pastatui kelio.

[Zorro]

Ir išėjus pro stoties duris tiesiai atsidurti prie 3 kelio... Pirmas kelias ir kelių numeracija turi prasidėti nuo artimiausio stoties pastatui kelio.

Švenčionėliai.

[Al1]

Na va... O kodėl ne pirmas? Mažose stotyse su neintensyviu eismu nėra problemų, kad keleiviai nerastų kelio...

[copper]

Būdavo ir Šiauliuose toks aklikelis numeriu 17, kuriame stovėdavo dyzeliniai traukiniai. Jis buvo priešingoje pusėje negu kelių numeracija ir dar tekdavo šiek tiek paeiti nuo stoties iki jo. Tačiau kažkur 2008-2009 buvo panaikintas, o vietoj jo dyzeliniai traukiniai dabar sustoja 3 kelyje, kuris ir yra 3 nuo stoties. Vienu žodžiu iš to klaidinimo (17 aklikelio) buvo perdaryta į labai aiškią tvarką.

Švenčionėliu atveju nesuvokiama kodėl tokia numeracija. Negi neišeina padaryti paprastesnės? Tik gerai, kad dar viskas netoli. Įdomiausias, turbūt, būtų Radviliškio atvejis, kur traukiniai, važiuojantys iš Šiaulių į Radviliškį sustoja gan tolokai nuo stoties, ir nepratęs žmogus gali nesuprasti ir nesuspėti. O nuorodų koks tai kelias apskritai nėra.

[Zorro]

Švenčionėliu atveju nesuvokiama kodėl tokia numeracija.

Spėju, kad Pirmas yra pagrindinis kelias. O Ketvirtas buvo nutiestas vėliau arčiau stoties.

[Aleksio]

Na va... O kodėl ne pirmas? Mažose stotyse su neintensyviu eismu nėra problemų, kad keleiviai nerastų kelio...

Čia gali būti taip, kad geležinkelinikai tarnybinė kelių numeracija perkelė į keleivinę numeraciją. Juk pagal visas instrukcijas Švenčionėliuose keliai turėtų būti 4, 2, 1, 3, 5, 7... (stoties schemos nežinau, todėl galiu tik spėti). Ir gali būti taip, kad tas kelias, kuris keleiviams vaizduojamas kaip 1, tarnybiniuose dokumentuose yra 2, bet ryšium su tuo, kad stočiai neturėti 1-jo kelio yra nesolidu, tai pakabino lentėlę su 1.

[Vytautas_LT]

Čia gali būti taip, kad geležinkelinikai tarnybinė kelių numeracija perkelė į keleivinę numeraciją. Juk pagal visas instrukcijas Švenčionėliuose keliai turėtų būti 4, 2, 1, 3, 5, 7... (stoties schemos nežinau, todėl galiu tik spėti). Ir gali būti taip, kad tas kelias, kuris keleiviams vaizduojamas kaip 1, tarnybiniuose dokumentuose yra 2, bet ryšium su tuo, kad stočiai neturėti 1-jo kelio yra nesolidu, tai pakabino lentėlę su 1.

Švenčionėliuose 2 kelio nėra. 1 yra pagrindinis.

[Aleksio]

Švenčionėliuose 2 kelio nėra. 1 yra pagrindinis.

Dabar, kai yra vienkelis - nėra. Bet kai buvo dvikeliai, pagrindiniai buvo 2 ir 1. Būtų neblogai pamatyti stoties schemą ir viskas butų aišku.

[sleader]

Tame ir problema, jei keliai sunumeruoti ne eilės tvarka. O jei 11 ir 12 keliai yra šalia pirmo? Ką, keleivis turi lakstyti po visą stotį?

O kaip nežinančiam žmogui žinoti, kad peronai yra sunumeruoti iš eilės ir tarkim 5 peronas yra ne tarp 2 ir 3, o už 4. Tik žinant stotį ir kur yra koks peronas, tokia informacija apie peronus duoda kažkokią prasmę. Tačiau jei jau gerai žinai kur kas yra, tada ir be nurodyto perono žinosi kur konkretus kelias yra.
Jei pasakyti, kad traukinys išvyksta iš pirmo perono 11 kelio. Tokiu atveju nesant papildomoms nuorodoms, kurioje pusėje šis kelias yra, gali tekti apibėgti visą stotį (pirmą peroną), kad jį surasti. Taigi bet kokiu atveju orientavimąsį gerina aiškios nuorodos kur einant, kokį peroną galima pasiekti. Tie keliai gali būti sunumeruoti ir kas dešimtas ar dvidešimtas, tačiau jei prie kiekvieno galimo ėjimo kelio iki jo bus nuoroda, kad ta kryptimi jį pasieksi ir jis yra būtent čia - niekam nebus painu ir niekas nepaklys.

Situacija lygiai tokia pati, jei adresas būtu sakomas/rašomas ne vien gatvės pavadinimu, o pridedama: Žirmūnai, P.Lukšio g. arba Pašilaičiai, Gabijos g. Juk tai nereikalinga kadangi tokios gatvės mieste yra vienintelės.

[c2h5oh]

Tame ir problema, jei keliai sunumeruoti ne eilės tvarka. O jei 11 ir 12 keliai yra šalia pirmo? Ką, keleivis turi lakstyti po visą stotį?

Jeigu sunumeruoti ne iš eilės - tai turi būti aiškios lentelės ir rodyklės. Problema išspręsta.

Papildomojo kintamojo buvimas (1 perono 11 kelias) teoriškai leidžia lengviau susiorientuoti ten, kur nėra jokių rodyklių. Bet tik tiems, kas gerai perkandę sistemą. Praktiškai gi geriau iškabinti aiškias lenteles ir nebalamūtinti žmonių.

[Mørtã]

Gal kas gali paaiškinti kam Kaišiadoryse Kauno krypties peronas taip toli nuo stoties pastato?

[disident]

Gal kas gali paaiškinti kam Kaišiadoryse Kauno krypties peronas taip toli nuo stoties pastato?

Taip yra todėl, kad šalia stoties pastato einantys bėgiai nueina link Jonavos. Gal ir yra galimybė nuo jų sugrįžti į Kauno kryptį (reikia pasižiūrėti stoties schemą), tačiau reikėtų labai daug iešmų pervažiuot - mažesnis greitis, be to gal ir elektrifikacija ne visuose keliuose yra.

Taigi prie stoties stoja tik Vilnius - Klaipėda traukiniai.

[Tomas]

Čia belieka pritarti John'ui. Geležinkeliečiai tiesiog perkelia savo vidaus problemas keleiviams, kuriems jų mažiausiai reikia. Keleiviui aktualus kelio numeris iš kurio išvyksta traukinys ir, jei įmanoma, logiška kelių numeracija. T.y. numeriai 1,2,3,5,6,7,8 ... (čia specialiai pažiūrėjau Brėmeno centrinės stoties planą - 4 kelio ten nėra) turi daugiau logikos nei 1, 11, 2, 7, 4 ir t.t.

Perono numeris gali būti aktualus šlavėjui, kuriam liepti iššluoti antrą peroną nuo stoties pastato yra paprasčiau nei liepti šluoti 3-4 kelių peroną. O geležinkeliečių vidinė, keleiviams nematoma, kelių ir peronų numeracija apskritai gali būti nors septynženklė, keleivio tai nejaudina.

[lietus]

Tiesiog kelių numeracija turi įtakos geležinkelio eismo organizavimui stotyje ir ją ne taip paprasta pakeisti, ji yra nusistovėjusi, o peronai visada numeruojami iš eilės ir visada prie stoties 1 peronas, toliau 2 ir t.t., nes jų numeracija niekam įtakos neturi, todėl pas mus traukiniai atvyksta prie tam tikro perono, bet kadangi šalia perono būna po 2 kelius tai dar nurodomas ir kelias, aišku galima būtų kelius žymėti raidėmis, pavyzdžiui iš antro perono B kelio. O nenurodant perono gaunasi painiava pavyzdžiui jeigu koks nors 2 kelias turi peronus iš abiejų pusių tai žinant, kad traukinys atvyksta ir išvyksta iš 2 kelio, o peronai numerio neturi, tai iš kairės ar dešinės to kelio pusės traukinio laukti?

[Al1]

O kaip nežinančiam žmogui žinoti, kad peronai yra sunumeruoti iš eilės ir tarkim 5 peronas yra ne tarp 2 ir 3, o už 4. Tik žinant stotį ir kur yra koks peronas, tokia informacija apie peronus duoda kažkokią prasmę. Tačiau jei jau gerai žinai kur kas yra, tada ir be nurodyto perono žinosi kur konkretus kelias yra.
Jei pasakyti, kad traukinys išvyksta iš pirmo perono 11 kelio. Tokiu atveju nesant papildomoms nuorodoms, kurioje pusėje šis kelias yra, gali tekti apibėgti visą stotį (pirmą peroną), kad jį surasti. Taigi bet kokiu atveju orientavimąsį gerina aiškios nuorodos kur einant, kokį peroną galima pasiekti. Tie keliai gali būti sunumeruoti ir kas dešimtas ar dvidešimtas, tačiau jei prie kiekvieno galimo ėjimo kelio iki jo bus nuoroda, kad ta kryptimi jį pasieksi ir jis yra būtent čia - niekam nebus painu ir niekas nepaklys.

Situacija lygiai tokia pati, jei adresas būtu sakomas/rašomas ne vien gatvės pavadinimu, o pridedama: Žirmūnai, P.Lukšio g. arba Pašilaičiai, Gabijos g. Juk tai nereikalinga kadangi tokios gatvės mieste yra vienintelės.

Elementari logika sako, kad numeruojama paprastai yra iš eilės. Kaip namai gatvėje (tegul ir lyginiai/nelyginiai, bet didėjimo tvarka) ar dienos mėnesyje, valandos, metai ir t.t.

[Salvijus]

"Nutiesus antruosius kelius IXB transporto koridoriaus geležinkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai, Plungė–Šateikiai ir Telšiai–Dūseikiai keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 160 kilometrų, o krovininiai iki 120 kilometrų per valandą greičiu, padidės traukinių eismo intensyvumas. Antrųjų kelių projektus numatoma finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis."

http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut...1SlNOQk8xSkU0/

[Mørtã]

/\ Traukiniai ir dabar važiuoja iki 160 kmph... ir visada taip važiavo...

[Al1]

Lietuvoje maksimalus greitis tik 120 km/h keleiviniams.

[Mørtã]

/\ Žinau. Bet tie 120 ir yra iki 160. Niekas gi nežadėjo greičio virš 150 kmph...

[Al1]

Kaip 120 yra 160???